Namai – vieta, kurioje galime būti savimi

Kiekvieno mūsų gyvenime būna akimirkų, kai norisi sustoti, atsitraukti nuo išorinio triukšmo ir tiesiog pabūti. Šiandien, kai kasdienybėje dažnai susiduriame su stresu, nenuspėjamais iššūkiais, namai tampa daugiau nei tik fizine vieta gyventi. Tai – erdvė, kurioje galime būti tokie, kokie iš tiesų esame – be vertinimų, skubos ar lūkesčių.

Tai patvirtina ir „Gyvenimas namuose“ tyrimas, kuris rodo, kad net 58 proc. Lietuvos gyventojų, kurie namuose jaučiasi vertinami ir gali būti savimi, dažniau patiria džiaugsmą.

Pexels nuotr.

Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, būtent galimybė būti savimi yra vienas svarbiausių emocinės gerovės veiksnių. „Gyvenime daug kas vyksta ne pagal mus – tai vargina emociškai. Todėl labai svarbu turėti savo užuovėją – vietą, kur galime būti visiškai savimi, kurti, šokti, piešti ant sienų ar tiesiog pabūti tyloje. Namai – tai mūsų vaikystės iš smėlio konstruotos tvirtovės, tik dabar jau sukurtos sąmoningai, pagal mūsų vertybes ir poreikius“, – sako pranešime cituojamas R. Rakštikas.

Ne mažiau svarbus aspektas – tvarka. Ji veikia ne tik vizualiai, bet ir emociškai. Anot psichologo, kai aplinkoje mažiau dirgiklių, mūsų mintys nurimsta, o vidinė būsena tampa stabilesnė. „Tvarkingi namai padeda atkurti emocinę pusiausvyrą, ypač tada, kai viduje jaučiame sumaištį. Ne veltui daugelis esame pastebėję, kad pats tvarkymosi veiksmas gali raminti – taip susidėliojame ne tik aplinką, bet ir savo vidų. Mažiau nereikalingų daiktų reiškia daugiau aiškumo, o daugiau tvarkos – daugiau džiaugsmo kasdienybėje“, – pažymi specialistas.

Namų atmosfera, kuri ramina

Norint susikurti namus, palaikančius emocinę pusiausvyrą, nebūtina imtis didelių permainų. Anot pranešime cituojamos IKEA Interjero dizaino skyriaus vadovės Mortos Bučinskienės, užtenka sąmoningų, pojūčius ir įpročius atliepiančių sprendimų.

„Vienas svarbiausių – erdvės pojūtis. Kai namuose pernelyg daug baldų ar nenaudojamų daiktų, aplinka ima slėgti. Todėl svarbu palikti vietos judėjimui – atviros, neperkrautos erdvės padeda jaustis gerai. O štai miegamasis turėtų tapti tikru ramybės uostu: jame verta atsisakyti technologijų, rinktis švelnias medžiagas, temdančias užuolaidas“, – pataria interjero dizainerė.

IKEA tyrimo duomenimis, net 44 proc. Lietuvos gyventojų džiaugsmą namuose labiausiai sieja su laiku, skiriamu mėgstamai veiklai. Taigi net nedidelės, bet apgalvotos namų zonos: skaitymui, rankdarbiams ar poilsiui – gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.

Pexels nuotr.

Pasak M. Bučinskienės, didelę įtaką mūsų savijautai taip pat daro šviesa, garsai bei kvapai. Šviesos sluoksniavimas – nuo stalinės lempos iki žvakės – leidžia sukurti skirtingas nuotaikas ir padeda lengviau persijungti į poilsio režimą. O eteriniai aliejai, švelnūs gamtos garsai, pavyzdžiui, lengvas vandens čiurlenimas, gali padėti namuose atsijungti nuo kasdienio išorinio triukšmo.

Ryto ritualai gali atnešti didelių pokyčių

Kasdieniai įpročiai daro kur kas didesnę įtaką mūsų emocinei savijautai, nei dažnai manome. Pasak P. Rakštiko, vienas esminių žingsnių geresnės savijautos link – sąmoninga dienos pradžia. Anot jo, verta susikurti pastovų ryto ritualą, kuris ne tik padeda pabusti, bet ir nuteikia produktyviai bei emociškai pozityviai dienai.

Net ir tie, kuriems rytai nėra lengvi, gali prisijaukinti ankstyvą pabudimą – tai gali tapti asmeniniu ramybės ir įsikvėpimo laiku. Paprasti, bet prasmingi veiksmai – kaip trumpa prasitampymo mankšta, vienas pozityvios knygos puslapis, meditacija su palinkėjimu sau ar lėta, sąmoninga kavos ar arbatos ruošimo akimirka – gali sukurti tvirtą emocinį pagrindą visai dienai.

Vlados Karpovich nuotr.

Pasak psichologo, ryto valandos – tai ne tik laikas pabusti kūnui, bet ir galimybė pažadinti vidinę motyvaciją. Jis siūlo kiekvienam susikurti padrąsinančią rytinę mintį ar klausimą sau: „Ką svarbiausio šiandien noriu nuveikti? Kaip to pasieksiu?“ arba „Tai nėra dar viena nauja diena. Tai yra nauja diena, kurios nebuvo ir nebus.“

„Tokios intencijos padeda sąmoningai formuoti dienos kryptį, sustiprina pasitikėjimą savimi ir įkvepia būti dėmesingiems savo emociniams bei fiziniams poreikiams. Galime kasdien kurti naują palinkėjimą sau arba išsirinkti vieną palaikančią mintį, kuri lydės mus kiekvieną rytą“, – teigia P. Rakštikas.

Jam antrina ir interjero ekspertė, pabrėždama fizinės erdvės svarbą šiems emociniams procesams palaikyti. Ji siūlo susikurti vadinamąjį „ramybės kampelį“ – vietą, kurioje būtų skiriamas laikas be technologijų ramiai pabūti su savimi. Tai gali būti vos keli kvadratiniai metrai su mėgstamu krėslu, knyga ar arbatos puodeliu – svarbiausia, kad šioje zonoje būtų galima skirti laiką sau ir patinkančiai veiklai.