2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 18:04
Reklama  |  facebook

Karo poveikis aplinkai vyksta jam dar net neprasidėjus

2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaupomis. Karo veiksmai išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visa tai, mokslininkų teigimu, stipriai prisideda prie klimato kaitos.
nuotrauka
Doc. Violeta KAUNELIENĖ, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja


Minimos įmonės
KTU Cheminės technologijos fakultetas,
„Karas yra košmaras ir žmonėms, ir gamtai. Beje, karo poveikis aplinkai prasideda dar jam neprasidėjus. Vien ginkluotės gamybai suvartojama labai daug gamtinių išteklių ir energijos“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja, Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų programos vadovė docentė Violeta Kaunelienė.

Cheminės medžiagos pasklinda aplinkoje

Mokslininkė pastebi, kad karinės technikos judėjimas lemia ypač didelį kuro suvartojimą, o tai didina teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Konfliktų metu nuolat vyksta sprogimai. Tai, KTU CTF docentės teigimu, – didžiulis taršos šaltinis. Sprogstamosios medžiagos – tai organiniai azoto junginiai, žymimi trumpiniais TNT, RDX ir HMX.

karas

unsplash.com nuotr.

„Sprogdikliuose naudojami švino junginiai. Be to, sprogmenyse yra ir kitų sunkiųjų metalų. Taigi vykstant bombardavimams didžiuliai kiekiai cheminių medžiagų pasklinda aplinkoje“, – sako V. Kaunelienė.

Pasak jos, toksiškiausi organiniai azoto junginiai – TNT ir RDX – pasižymi genotoksinėmis savybėmis, ypač vandens organizmams. Genetikoje genotoksiškumas apibūdina cheminių veiksnių savybes, kurios pažeidžia genetinę informaciją ląstelėje ir sukelia mutacijas. TNT, RDX ir HMX neigiamai veikia ir augalų fiziologiją.

„TNT laikoma potencialiai vėžį sukeliančia medžiaga. Sprogstamosios medžiagos ilgiau laikosi dirvožemyje, saulės šviesoje jos skyla, tad nėra labai patvarios. Tiesa, skilimo produktai yra pakankamai toksiški“, – teigia KTU CTF docentė.

Mokslininkė pažymi, kad sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties. Žmonių gyvenimui tokios teritorijos tampa nesaugios.

Gaisro žala – milžiniška

Karo metu labai daug gaisrų. Jie ne tik sunaikina žmonių namus, pastatus, laukinę gamtą, gyvūnų buveines, bet ir užteršia orą žmonių sveikatai kenksmingais teršalais. Gaisras į atmosferą išskiria anglies dioksidą – pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Anot V. Kaunelienės, gaisras yra nekontroliuojamas degimo procesas ir apskritai laikomas vienu didžiausių taršos šaltinių. Mokslininkės teigimu, ypač daug teršalų išsiskiria tuomet, kai dega naftos saugyklos. Be to, išgyvenimo tikslais deginamos atliekos, padangos.
„Gaisro metu išsiskiria ypač pavojingi patvarūs organiniai teršalai – dioksinai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorinti bifenilai. Šios medžiagos taip pat pasižymi vėžį, mutacijas sukeliančiomis savybėmis“, – sako docentė.

A. Kaunelienė tikina, kad bombarduojamų vietovių gyventojai kvėpuoja gaisro, sprogmenų, karinės technikos judėjimo sukeltu kietųjų dalelių ir kitų teršalų kokteiliu.

Kyla grėsmė biologinei įvairovei

„Karo poveikis nepaprastai žalingas ekosistemoms. Be to, kad tiesiogiai naikinama flora ir fauna, sunaikinamos buveinės, pažeidžiamas dirvožemis bei paliekama didelė cheminė tarša“, – sako V. Kaunelienė.

Nors niekada nebuvo tiksliai apskaičiuota, kiek laukinės gamtos prarandama dėl karo – kiek žūsta gyvūnų, sudeginama augalų, kokia dalis biologinės įvairovės sunaikinama – kai kurie apytiksliai vertinimai pribloškia. Žurnalo „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, karinių konfliktų teritorijose gyvenančių didelių gyvūnų skaičius gali sumažėti iki 90 proc., o net vieneri karo metai sukelia ilgalaikius nuostolius laukinei gamtai.

KTU CTF docentė pastebi, kad dar XX a. pradžioje buvo įprastas nereikalingos amunicijos skandinimas jūrose ir vandenynuose.

„Vandenyse suskaičiuojama beveik 150 nuskandintos karo amunicijos telkinių – jų ypač gausu aplink Europą, Šiaurės Ameriką, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus. Tai ilgalaikis taršos šaltinis vandens ekosistemoms“, – tikina mokslininkė.

Nuo 1972 m. skandinti karo amuniciją draudžia Oslo ir Londono konvencijos, tačiau dalis karinės technikos karo metu nuskęsta ją pažeidus. Štai, kad ir šiomis dienomis Juodojoje jūroje nuskendęs karinis laivas „Moskva“.

Poveikio aplinkai mastas kvalifikuojamas kaip ekocidas

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį KTU CTF docentė atkreipia dėmesį, yra tai, kad karo metu yra sprogdinamos gamyklos, įskaitant chemijos pramonės, iš kurių pasklinda dideli teršalų kiekiai. Be to, tokie pramoniniai objektai lieka be priežiūros.

„Pavyzdžiui, Ukrainos rytuose esantis Donbaso regionas – viena labiausiai industrializuotų teritorijų pasaulyje. Anglies kasybos ir sunkiosios pramonės istorija čia siekia du šimtus metų.

2014 m. prasidėjęs karas Donbase jau sukėlė didelio mąsto požeminio vandens užteršimą iš užtvindytų kasyklų. Šiuo metu nekontroliuojamų pramonės objektų, iš kurių bet kuriuo metu gali pasklisti tarša, Ukrainoje vis daugėja“, – sako V. Kaunelienė.

Okupantai stengiasi sunaikinti kuo daugiau infrastruktūros. Žinoma, kad tarp sunaikintų objektų yra ir nuotekų valymo įrenginiai. Taigi, nevalytos nuotekos teka į upes, kitus vandens telkinius. Su lietaus nuotekomis į juos patenka teršalai iš kitų aplinkos terpių, ir taip tarša pernešama toli nuo karo zonos.

Ukrainoje fiksuojama šimtai nusikaltimų aplinkai, kurie gali būti kvalifikuojami kaip ekocidas. Ekocidas – tai didelio masto žala aplinkai bei ekosistemoms.

„Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl ekocido, Rusijai užgrobus Černobylio ir Zaporožės atomines elektrines. Tikėtina, kad sąrašas pildysis bandymu susprogdinti Kyivo hidroelektrinės pylimą, naftos saugyklų, kitų pramonės objektų naikinimu. Ukraina, kaip, beje, ir Rusija, yra tarp nedaugelio valstybių, kurių teisinėse sistemose ekocidas yra apibrėžtas“, – pastebi KTU CTF docentė V. Kaunelienė.
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-03-28 11:33
Po daugiau nei 3 metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Švenčionių nuotekų valykla. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administravo daugiau nei 3 mln. eurų vertės projektą, modernizuojant Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginius ir užtikrinant nepertraukiamas, patikimas ir kokybiškas pa...
nuotrauka
2024-03-28 09:55
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-22 10:05
Nors egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą – nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas – ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio – kokiu atstumu ją ga...
nuotrauka
2024-03-21 13:52
Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atliktas tyrimas. Kaip teigia VAATC direktorius, džiugina ne tik rūšiuojančių žmonių skaičius, bet ...
nuotrauka
2024-03-21 10:16
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija 2024 m. kovo 20 d. administracinėje byloje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (Taryba) sprendimo nepritarti UAB „Dantora“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose (Klaipėdos r.) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
nuotrauka
2024-03-20 11:07
Iki šiol, vertinant teisės aktų projektų poveikį aplinkai ir klimato kaitai, dažniausiai buvo naudojami kokybiniai metodai, kurie ne visada užtikrino palankiausių ar efektyviausių aplinkos būklės gerinimui sprendimų priėmimą. Lietuva žengia svarbų žingsnį link duomenimis pagrįstos aplinkosaugos poli...
nuotrauka
2024-03-20 10:58
Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. Grigiškių Vokės bendruomenės iniciatyva Vokės pakrantėje pradėtas rengti 1 kilometro gamtos stebėjimo takas.
nuotrauka
2024-03-19 09:57
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad siūlyti keisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius galima ir dėl sklypų, kurie nepriklauso pasiūlymo teikėjui, tačiau iki pasiūlymo pateikimo būtina raštu informuoti visų į ...
nuotrauka
2024-03-18 09:48
Ar žinojote, kad Vilniuje galima išvysti vienas didžiausių lašišų pasaulyje? Arba tai, kad dažnas vilnietis yra ne kartą vaikščiojęs vienu seniausių miškų Europoje, besidriekiančiu palei Neries vingį? NT plėtros bendrovė „Darnu Group” ir Lietuvos hidrobiologų draugija kviečia artimiau susipažinti s...
nuotrauka
2024-03-15 09:28
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice" investuoja 18 mln. eurų į nuo gaisro nukentėjusio Gariūnų rūšiavimo centro atstatymą ir infrastruktūros gerinimą. Pastatuose projektuojamos moderniausios gaisro aptikimo bei automatinės gaisro gesinimo sistemos. Projektą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2024-03-15 06:04
Įmonė „Rinktinės NT", be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės savivaldybė panaudos apželdinimo projektams.
nuotrauka
2024-03-14 10:21
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams ...
nuotrauka
2024-03-13 09:16
Antradienį Europos Parlamentas patvirtino teisiškai įpareigojantį planą dėl pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
nuotrauka
2024-03-12 09:22
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai.
nuotrauka
2024-03-08 13:06
Turto bankas paskelbė BREEAM vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą, ekspertai dirbs prie A.Goštauto kvartalo konversijos. Siekiama, kad visi projekto etapai atitiktų keliamus tvarumo reikalavimus, o pastatų kompleksas gautų aukščiausią „Išskirtinis“ (angl. – „Outstanding“) sertifikatą.
nuotrauka
2024-03-08 12:55
Gyventojai, siekiantys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1d. visą mėnesį gali kreiptis į APVA ir pasinaudoti finansine parama. Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo ...
nuotrauka
2024-03-08 09:30
Pasiekti beveik visi Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyvoje numatyti tikslai, praneša Aplinkos ministerija. Direktyva numato, kad ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų, susidarančių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų, būtų surenkama centralizuotomis nuotekų sur...

Statybunaujienos.lt » Aplinka