2022 spalio 4 d. antradienis, 0:46
Reklama  |  facebook

Karo poveikis aplinkai vyksta jam dar net neprasidėjus

2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaupomis. Karo veiksmai išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visa tai, mokslininkų teigimu, stipriai prisideda prie klimato kaitos.
nuotrauka
Doc. Violeta KAUNELIENĖ, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja


Minimos įmonės
KTU Cheminės technologijos fakultetas,
„Karas yra košmaras ir žmonėms, ir gamtai. Beje, karo poveikis aplinkai prasideda dar jam neprasidėjus. Vien ginkluotės gamybai suvartojama labai daug gamtinių išteklių ir energijos“, – tikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja, Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūros studijų programos vadovė docentė Violeta Kaunelienė.

Cheminės medžiagos pasklinda aplinkoje

Mokslininkė pastebi, kad karinės technikos judėjimas lemia ypač didelį kuro suvartojimą, o tai didina teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Konfliktų metu nuolat vyksta sprogimai. Tai, KTU CTF docentės teigimu, – didžiulis taršos šaltinis. Sprogstamosios medžiagos – tai organiniai azoto junginiai, žymimi trumpiniais TNT, RDX ir HMX.

karas

unsplash.com nuotr.

„Sprogdikliuose naudojami švino junginiai. Be to, sprogmenyse yra ir kitų sunkiųjų metalų. Taigi vykstant bombardavimams didžiuliai kiekiai cheminių medžiagų pasklinda aplinkoje“, – sako V. Kaunelienė.

Pasak jos, toksiškiausi organiniai azoto junginiai – TNT ir RDX – pasižymi genotoksinėmis savybėmis, ypač vandens organizmams. Genetikoje genotoksiškumas apibūdina cheminių veiksnių savybes, kurios pažeidžia genetinę informaciją ląstelėje ir sukelia mutacijas. TNT, RDX ir HMX neigiamai veikia ir augalų fiziologiją.

„TNT laikoma potencialiai vėžį sukeliančia medžiaga. Sprogstamosios medžiagos ilgiau laikosi dirvožemyje, saulės šviesoje jos skyla, tad nėra labai patvarios. Tiesa, skilimo produktai yra pakankamai toksiški“, – teigia KTU CTF docentė.

Mokslininkė pažymi, kad sunkieji metalai lieka dirvožemyje, vandens telkiniuose. Todėl paveiktos teritorijos turi būti išvalomos, ypač jei jos – žemės ūkio paskirties. Žmonių gyvenimui tokios teritorijos tampa nesaugios.

Gaisro žala – milžiniška

Karo metu labai daug gaisrų. Jie ne tik sunaikina žmonių namus, pastatus, laukinę gamtą, gyvūnų buveines, bet ir užteršia orą žmonių sveikatai kenksmingais teršalais. Gaisras į atmosferą išskiria anglies dioksidą – pagrindines šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Anot V. Kaunelienės, gaisras yra nekontroliuojamas degimo procesas ir apskritai laikomas vienu didžiausių taršos šaltinių. Mokslininkės teigimu, ypač daug teršalų išsiskiria tuomet, kai dega naftos saugyklos. Be to, išgyvenimo tikslais deginamos atliekos, padangos.
„Gaisro metu išsiskiria ypač pavojingi patvarūs organiniai teršalai – dioksinai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, polichlorinti bifenilai. Šios medžiagos taip pat pasižymi vėžį, mutacijas sukeliančiomis savybėmis“, – sako docentė.

A. Kaunelienė tikina, kad bombarduojamų vietovių gyventojai kvėpuoja gaisro, sprogmenų, karinės technikos judėjimo sukeltu kietųjų dalelių ir kitų teršalų kokteiliu.

Kyla grėsmė biologinei įvairovei

„Karo poveikis nepaprastai žalingas ekosistemoms. Be to, kad tiesiogiai naikinama flora ir fauna, sunaikinamos buveinės, pažeidžiamas dirvožemis bei paliekama didelė cheminė tarša“, – sako V. Kaunelienė.

Nors niekada nebuvo tiksliai apskaičiuota, kiek laukinės gamtos prarandama dėl karo – kiek žūsta gyvūnų, sudeginama augalų, kokia dalis biologinės įvairovės sunaikinama – kai kurie apytiksliai vertinimai pribloškia. Žurnalo „Nature“ paskelbto tyrimo duomenimis, karinių konfliktų teritorijose gyvenančių didelių gyvūnų skaičius gali sumažėti iki 90 proc., o net vieneri karo metai sukelia ilgalaikius nuostolius laukinei gamtai.

KTU CTF docentė pastebi, kad dar XX a. pradžioje buvo įprastas nereikalingos amunicijos skandinimas jūrose ir vandenynuose.

„Vandenyse suskaičiuojama beveik 150 nuskandintos karo amunicijos telkinių – jų ypač gausu aplink Europą, Šiaurės Ameriką, Artimuosius ir Tolimuosius Rytus. Tai ilgalaikis taršos šaltinis vandens ekosistemoms“, – tikina mokslininkė.

Nuo 1972 m. skandinti karo amuniciją draudžia Oslo ir Londono konvencijos, tačiau dalis karinės technikos karo metu nuskęsta ją pažeidus. Štai, kad ir šiomis dienomis Juodojoje jūroje nuskendęs karinis laivas „Moskva“.

Poveikio aplinkai mastas kvalifikuojamas kaip ekocidas

Dar vienas svarbus dalykas, į kurį KTU CTF docentė atkreipia dėmesį, yra tai, kad karo metu yra sprogdinamos gamyklos, įskaitant chemijos pramonės, iš kurių pasklinda dideli teršalų kiekiai. Be to, tokie pramoniniai objektai lieka be priežiūros.

„Pavyzdžiui, Ukrainos rytuose esantis Donbaso regionas – viena labiausiai industrializuotų teritorijų pasaulyje. Anglies kasybos ir sunkiosios pramonės istorija čia siekia du šimtus metų.

2014 m. prasidėjęs karas Donbase jau sukėlė didelio mąsto požeminio vandens užteršimą iš užtvindytų kasyklų. Šiuo metu nekontroliuojamų pramonės objektų, iš kurių bet kuriuo metu gali pasklisti tarša, Ukrainoje vis daugėja“, – sako V. Kaunelienė.

Okupantai stengiasi sunaikinti kuo daugiau infrastruktūros. Žinoma, kad tarp sunaikintų objektų yra ir nuotekų valymo įrenginiai. Taigi, nevalytos nuotekos teka į upes, kitus vandens telkinius. Su lietaus nuotekomis į juos patenka teršalai iš kitų aplinkos terpių, ir taip tarša pernešama toli nuo karo zonos.

Ukrainoje fiksuojama šimtai nusikaltimų aplinkai, kurie gali būti kvalifikuojami kaip ekocidas. Ekocidas – tai didelio masto žala aplinkai bei ekosistemoms.

„Ukrainos generalinė prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl ekocido, Rusijai užgrobus Černobylio ir Zaporožės atomines elektrines. Tikėtina, kad sąrašas pildysis bandymu susprogdinti Kyivo hidroelektrinės pylimą, naftos saugyklų, kitų pramonės objektų naikinimu. Ukraina, kaip, beje, ir Rusija, yra tarp nedaugelio valstybių, kurių teisinėse sistemose ekocidas yra apibrėžtas“, – pastebi KTU CTF docentė V. Kaunelienė.
Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2022-10-03 07:29
„Teltonikos“ Technologijų centro Molėtuose įkurtuvės planuojamos netrukus – vykdomi paskutinieji pastato aplinkos tvarkymo darbai. Technologijų centro gerbūvis turės tenkinti pusės tūkstančio čia dirbsiančių darbuotojų poreikius, tad įrengti aplinką patikėta 10 metų patirtį šioje srityje turinčiai į...
nuotrauka
2022-09-21 07:01
Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka
2022-09-17 07:32
Energinis tvarumas tampa svarbia miestų plėtros kryptimi. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti energijos cirkuliaciją, architektai apželdina stogus. Daugėjant tokių pastatų, skaičiuojamas ne tik išaugęs ekonominis tvarumas, besiplečiantys rekreacinių erdvių plotai, bet ir besiformuojančios naujos urbani...
nuotrauka
2022-09-13 07:55
ŠA atelier architektai Antanas ir Gabrielė Šarkauskai Nacionalinėje dailės galerijoje įrengė instaliaciją architektūros tema „Erdviškumai“. Idėją jie įgyvendino naudodami įmonės „Betono mozaika“ trinkeles.
nuotrauka
2022-09-05 15:43
Vilnius ieško sprendimų, kaip į urbanizuotas teritorijas įlieti gamtos – liepą startavo bandomasis 11 viešojo transporto stotelių apželdinimo projektas.
nuotrauka
2022-09-02 07:47
Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje paklota apie 7 tūkst. kv. m „Brikers LT“ trinkelių – patogių pėstiems ir važiuotiems, įspūdingų, derančių prie ap...
nuotrauka
2022-08-26 10:32
Dėl ketvirtadienį vakare kilusio gaisro pavojingų atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ Kaune Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėjo gyventojus, kad galima oro tarša, todėl reikėtų vengti būti lauke ir patartina užsidaryti langus.
nuotrauka
2022-08-17 14:27
Trijų didžiausių Lietuvos miestų vandentvarkos įmonės, šią vasarą pirmą kartą įgyvendinusios bendrą vandenį iš čiaupo gerti skatinančią kampaniją, sutelks savo jėgas ir patirtį tolesniam sektoriaus stiprinimui. Tuo užsiims naujai įsteigta Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“.
nuotrauka
2022-08-12 06:30
Aplinkos ministerija vakar, rugpjūčio 11 d., susitiko su savivaldybių atstovais, architektais, universitetų kraštovaizdžio ir želdynų specialistais, kad aptartų viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusią Viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką.
nuotrauka
2022-08-04 11:16
Vasara – ne tik atostogų, bet ir remonto, savo aplinkos puoselėjimo ir tvarkymo metas. Aplinkos apsaugos institutas dalijasi patarimais, kaip efektyviai susitvarkyti sandėliukus, garažus, rūsius ir ką daryti su po remonto likusiais nebereikalingais daiktais.
nuotrauka
2022-08-04 09:32
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslini...
nuotrauka
2022-07-27 13:31
Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
nuotrauka
2022-07-27 08:29
Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įs...
nuotrauka
2022-07-26 11:04
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas bendrovės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ekspertai 2022 birželio 22 d. pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė išmetamų teršalų matavimus.
nuotrauka
2022-07-25 14:42
Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirt...
nuotrauka
2022-07-22 13:30
Uosto direkcijoje kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis aptartos diegiamos ir planuojamos aplinkosaugos priemonės, būtinos technologijos, kad uoste vykdoma veikla darytų kuo mažesnę poveikį aplinkai.
nuotrauka
2022-07-20 09:26
Nors sostinės atliekų tvarkymo taisyklės draudžia palikti bet kokias atliekas prie konteinerių, per 2021 m. atliekų konteinerių aikštelėse vilniečiai paliko net 1516 tonų atliekų. „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) sudarė pačių netvarkingiausių sostinės aikštelių dvidešimtuką pagal ...
nuotrauka
2022-07-19 16:55
Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę apie teisę dalyvauti kuriant viešųjų erdvių želdynus, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės kartu su Aplinkos ministerija paruošė dvilapį, kuriame supaprastintai pateikė Želdyno įstatymo suteikiamas teises gyventojams. Taip skatinama piliečius pasinaudoti savo teis...
nuotrauka
2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/...
nuotrauka
2022-07-14 15:34
Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas naujas Aplinkos būklės analitikos centras – nepriklausomas Lietuvos aplinkos analitikos padalinys, kuris vertins šalyje taikomų ir planuojamų politikos priemonių poveikį aplinkai pagal išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), oro ir vandens teršalų k...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Likviduojant istorinę taršą, bus išvalyta virš 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka

Pagal universalaus dizaino principus paklotas nestandartinių formų trinkelių grindinys Kulautuvoje

Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje pak...