Iššūkis geriamam vandeniui – žemės ūkio nuotekos

„Visada domėjausi procesais, kurie gali pagerinti aplinką ir žmonių sveikatą", – pasakoja pranešime cituojama Maria-Anthoniette. Šiandien ji – Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantūros studentė, besimokanti chemijos inžineriją ir kurianti būtent tai, kas padidintų prieinamumą prie švaraus vandens.

Pasak Maria-Anthoniette, sprendimas ieškoti inovacijų vandens valymo srityje tiesiogiai susijęs su patirtimis augant šalyje, kur patikimos vandenvalos sistemos ne visada prieinamos. „Švarus ir saugus vanduo yra gyvybiškai svarbus, o bėgant laikui vis geriau supratau, kaip sunku tai užtikrinti, kai trūksta patikimų valymo sistemų", – sako ji.

KTU doktorantūroje ji atlieka tyrimus, kurių metu kuria nanostruktūrą, galinčią skaidyti žemės ūkio nuotekose esančius teršalus. Tokios nuotekos susidaro, kai laistant pasėlius, laikant gyvulius ar naudojant trąšas bei pesticidus daugiau ar mažiau užterštas vanduo patenka į upes, ežerus ir požeminio vandens telkinius.

Maria-Anthoniette

„Įdomiausia mano tyrimų dalis šiuo metu – nustatyti, kaip vario oksidai veikia kuriamos sluoksniuotos nanostruktūros efektyvumą", – aiškina doktorantė.

Pigesni ir paprastesni vandens valymo sprendimai

Jei tyrimo metu jai pavyktų sukurti žemės ūkio nuotekų teršalus skaidančią medžiagą, ši galėtų būti pritaikyta vandens valymo sistemose kaip pigesnė ir paprastesnė alternatyva dabartinėms technologijoms, ypač regionuose, kuriuose trūksta infrastruktūros, o nuotekose gausu sudėtingų teršalų.

Pasauliniu mastu tokių sprendimų poreikis išlieka milžiniškas – maždaug kas ketvirtas žmogus pasaulyje, apie 2,1 mlrd. gyventojų, ligi šiol neturi patikimos prieigos prie saugaus geriamojo vandens. Todėl prieinamos ir efektyvios vandens valymo technologijos galėtų ne tik pagerinti vandens kokybę, bet ir sumažinti vandens platinamų ligų riziką regionuose, kuriems tai aktualiausia.

Maria-Anthoniette tikslas aiškus – prisidėti prie švaresnio vandens užtikrinimo ten, kur jo labiausiai trūksta. „Nigerija, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su švaraus vandens trūkumu ir turi labai mažai nuotekų valymo įrenginių", – pabrėžia ji.

Apie Lietuvą ji pirmą kartą išgirdo iš draugo, kuris čia jau gyveno. Ieškodama vietos, kur galėtų tęsti studijas, ji norėjo rasti aukštos kokybės studijas, kurios neviršytų jos finansinių galimybių. „Lietuva man pasirodė patraukli tuo, kad čia siūlomas geras išsilavinimas už prieinamą kainą", – pasakoja KTU doktorantė iš Nigerijos.