Kaunietis Rolandas Kareckas kalba keturiomis kalbomis, o dabar mokosi dar vienos. Vyro noras – gerai išmokti prancūzų kalbą. Imtis vienos gražiausių pasaulio kalbų jį privertė noras susikalbėti su savo verslo partneriu iš Prancūzijos.

Klausytis Rolando pasakojimo – įdomu. Minčių ir idėjų vyras turi keliems metams į priekį. Dar daugiau, R. Kareckas sako, kad tai, kuo užsiima jis, gali padėti išgelbėti slenkantį Vilniaus Gedimino kalną. 

Pirmoji pažintis – prieš aštuonerius metus

Kaip rašoma išplatintame pranešime, specialios formos betono blokelius gaminantis R. Kareckas pirmą kartą su jais susidūrė maždaug prieš aštuonerius metus Prancūzijoje.
 Tąsyk gavęs užsakymą, kartu su dviem specialistais, vyras išvyko į Paryžiaus priemiestį, kur turėjo sutvirtinti vienos viešosios erdvės šlaitą. Nuvykus į vietą ir pradėjus darbus paaiškėjo, kad teks naudoti specialią prancūzų įmonės „Atalus“ technologiją. Ši technologija Ženevoje vykstančios kasmetinės specializuotos parodos metu 2004 metais šlaitų tvirtinimo ir apželdinimo kategorijoje buvo apdovanota aukso medaliu.

„Paklausė, ar sugebėsim. Parodė, kaip viskas daroma. Padarėm, pavyko gerai“, - pasakojo R. Kareckas.

Tačiau pažintis su keistais betoniniais blokeliais neapleido R. Karecko minčių. Prancūzo inžinieriaus, verslininko Andre Piere prieš 30 metų sukurtus betono blokelius naudojo net Paryžiaus metro – jais buvo suvirtinti šlaitai ir nuokalnės. Blokeliai buvo ir yra naudojami įvairiems kitiems žemės sutvirtinimams, be to – kaip dekoro elementas privačiose ir viešosiose erdvėse. R. Kareckas sužinojo, kad tokius blokelius gaminti išskirtinę teisę turi kelios pasaulio šalys ir panoro tą daryti Lietuvoje.

Pirmasis susitikimas – Prancūzijoje

Tačiau sumanymo įgyvendinti taip greitai nepavyko. R. Kareckas sako, jog reikėjo ne tik pradinio kapitalo. Visų pirma, buvo būtina įvertinti, ar tai turės paklausą Lietuvoje. Be to, juos reikėjo  ne vežti iš Prancūzijos, o gaminti patiems. Tam buvo reikalingos patalpos ir įranga.Galiausiai vyras ryžosi. Pradžioje jis ėmė mokytis prancūzų kalbos – mat norėjo pats susikalbėti su blokelių išradėju.

„Prancūzija, ta kalba man nebuvo nežinomos ir negirdėtos – šioje šalyje gyvena mano sesuo“, - pasakojo R. Kareckas. Galiausiai sutaręs dėl susitikimo su A.Piere, vyras nuvyko į pirmąjį verslo pokalbį. Tiek pirmasis, tiek antrasis verslo pokalbiai baigėsi sėkmingai – R. Kareckas įgijo teisę Lietuvoje gaminti betono blokelius ir tapo įmonės „Atalus“ atstovu. 

Tikisi įveikti biurokratinius barjerus

Gaminti blokelius verslininkas pradėjo pernai, tačiau dabar parduoti juos gali tik kaip dekoro elementus. Prekiauti jais kaip šlaitų tvirtinimui skirtais elementais – kol kas negali. Trukdo biurokratiniai reikalai. 

„Juos gaminame iš sertifikuotų Lietuvoje medžiagų, o technologija yra sertifikuota visoje Europos Sąjungoje. Ko trūksta ir kodėl dar negavome leidimo jais prekiauti – nežinau, ir man niekas negali to pasakyti“, - sakė R. Kareckas. Tačiau kaunietis tikisi, kad šie biurokratiniai reikalai greitai baigsis.

R. Kareckui pavyzdys yra blokelių kūrėjo A. Piere sėkmės istorija. „Prancūzijos metro šlaitus sutvirtinti blokeliais jis siūlė maždaug 20 metų. Tiek laiko juo netikėjo, o galiausiai – pripažino. Jam teko nueiti ilgą kelią, todėl jis puikiai supranta ir mūsų verslo pradžią“, - sakė R.Kareckas.

Apžiūrėjo Gedimino kalną

Pats A. Piere taip pat labai palaiko lietuvio pasiryžimą plėtoti šį verslą Lietuvoje. R. Kareckas su prancūzu nuolat bendrauja, buvo pasikvietęs ir į Lietuvą. Vienas iš objektų, kurį svečiui parodė R. Kareckas – Gedimino pilies kalnas. Pavojingos būklės kalną apžiūrėjęs A. Piere tvirtino, kad betoniniais blokeliais jį galima sutvirtinti, be to, panašūs darbai jau buvo atlikti Prancūzijoje, Italijoje.

„Pasak jo, apie 90 procentų viso to darbo yra nesudėtingas procesas. Mes kartu tą kalną apžiūrėjome. A. Piere rodė, kur galima padaryti užvažiavimus neįgaliesiems, kaip jį sutvirtinti. Tik tam reiktų ne tokių blokelių, kokius gaminame mes, bet didesnių. Mūsų gaminamų vienas vienetas sveria 50 kilogramų, o čia reiktų 120 kilogramų blokelių“, -pranešime cituojamas R. Kareckas. Pasak jo, blokelius galima panaudoti tiek atliekant dalį sutvirtinimo darbų, tiek ir pagrindinius darbus, nes dėl ypatingos formos juos galima apželdinti, kad jų nesimatytų.

Dar vienas objektas, kurį apžiūrėjo svečias, prie Rokų esanti naujai statomos „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės atkarpa, tiksliau – prie jos esantis šlaitas.

„Kaip sakė A.Piere, šlaitas dabar yra sutvirtintas tinkamai, tačiau jo siūlomas tvirtinimo būdas yra pigesnis, be to, tvirtinant blokeliais būtų mažesnis vibracijos ir triukšmo lygis. Dabartinė technologija, kuria sutvirtintas šlaitas, yra labiau pralaidi garsui“, - pasakojo R. Kareckas. 

Padidina žemės vertę

Vienas iš svarbių dalykų tvirtinant šlaitus ir nuošliaužas šiais blokeliais – specifinė jų forma ir taisyklingas, priklausomai nuo šlaito statumo, sudėjimas. „Taip šlaitas yra „surišamas“ ypač tvirtai“, - aiškino R. Kareckas.

Betoniniai blokeliai Kaune gaminami pusiau automatiniu būdu: dalis darbų atliekami rankomis.

„Pavyzdžiui italai gamina tik automatiniu būdu, o Afrikoje – tik rankiniu. Kiekviena šalis, įvertinusi gaminių kiekius ir darbo jėgos kaštus, savo gamybos būdą pasirenka patys“, - pasakojo R. Kareckas.

Ar Lietuva nėra per maža tokiam verslui? Pasak R.Karecko, ne. „Jei trumpai apibūdinti blokelių paskirtį – jie gana ekonomiškai gali nenaudingą žemės plotą paversti naudingu.

Tai, kas jokia kita technologija nesusitvirtina – nuošliauža, nuvirtę šlaitai – sutvirtinama šiais blokeliais. Jų išskirtinumas – jie pakelia žemės vertę“, – pranešime tvirtina R.Kareckas.