Kauno RAT pateikė išvadas dėl pirmojo Šančių daugiabučių projekto
2018-11-20 15:57
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) įvertino Šančiuose suprojektuoto pirmojo aukštybinio pastato projektą. RAT vertinimu, jis neatitinka urbanistinio integralumo kriterijaus, ekspertai turi ir kitų pastabų.
Vizualizacija. Projekto autoriai – architektai Tomas Jūras ir Gintautas Natkevičius. LAR iliustr.
Daugiabučio gyvenamojo namo A. Juozapavičiaus pr. 139 a. Kaune, projektinius pasiūlymus (autoriai – architektai Tomas Jūras ir Gintautas Natkevičius) išnagrinėjusi RAT pateikė išvadą, jog projektas neatitinka Architektūros įstatyme įtvirtinto urbanistinio integralumo kriterijaus: kriterijaus gairės nenustatytos visai naujai formuojamo Žemųjų Šančių linijinio centro teritorijai, neatlikta sklypo erdvinė-estetinė ir kraštovaizdžio poveikio analizė, trūksta harmoningo ryšio su aplinka, kuriama tam tikra konfliktinio pobūdžio architektūra. Ekspertai taip pat teigia, jog projektas pilnai neatitinka darnaus vystymosi principo: nesant miesto savivaldybės institucijų priimtų sprendimų, kuriais būtų suformuota aiški teritorijos vystymosi strategija ir kryptis, nėra pateikiami ir aiškūs sklypo sprendiniai, trūksta jų kompleksiškumo, nepasiūlyta daugiabučiui gyvenamajam namui būtina infrastruktūra. Be to, projekte nepateikta pastato poveikio geležinkelio tiltui analizė, be kurios sunku įvertinti, ar tilto vizualinės apsaugos zonoje projektuojamas pastatas nepažeidžia kultūros paveldo reikalavimų.
„Būtent Žemųjų Šančių istorinė miesto dalis, turinti kultūrinės vertės požymių, miesto Bendrąjame plane įvardinta kaip neatsiejama Kauno tapatybės dalis. Norime pabrėžti, jog pirmojo šioje miesto dalyje aukštybinio pastato vertinimas architektūrinio vientisumo aspektu be plėtros konteksto nėra įmanomas“, – teigia Kauno RAT pirmininkė Gražina Janulytė-Bernotienė.
Ekspertai pažymėjo, kaip skelbia Lietuvos architektų rūmai, jog pastato struktūra yra nefunkcionali prieigos prie pastato atžvilgiu, o projekto aplinka nėra pritaikyta visiems visuomenės nariams – aptverta teritorija galimai skaldytų vietos bendruomenę. Be to, įvertinant viešąjį bendruomenės interesą, projektuojamo pastato teritorijos užtvaros neturėtų trukdyti gyventojams pasiekti nusistovėjusių prieigų prie upės. RAT taip pat konstatavo, jog santykinai didelis pastato įstiklinimo procentas, jo margumas disonuoja su gamtine ir urbanistine aplinka.
RAT rekomenduoja Kauno miesto savivaldybei, remiantis BP nuostatomis, rengti Žemųjų Šančių linijinio centro teritorijos vystymo urbanistinę koncepciją. Vieninga Žemųjų Šančių linijinio centro Teritorijos koncepcija yra gyvybiškai svarbi darniai miesto plėtrai užtikrinti, o ją įgyvendinti Kauno miesto savivaldybei Taryba rekomenduoja konkurso būdu.
RAT taip pat pateikia rekomendaciją prieš nugriaunant unikalų tarpukario silikatinių plytų sandėlį, atlikti jo (fasadų, konstrukcijų) ir aplinkos (akmenų grindinio) tyrimus, apmatavimus, fotofiksaciją. Projekto autoriams rekomenduojama parengti keletą projektinių pasiūlymų variantų kartu su jų profesionalia poveikio kraštovaizdžiui ir paveldui analize ir dar kartą pateikti Kauno RAT.
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...
Lietuvos miestai atsidūrė skirtingose situacijose: vieni sparčiai auga ir susiduria su būsto bei infrastruktūros trūkumu, kiti ieško būdų sustabdyti gyventojų mažėjimą. Kaip šiuose skirtinguose kontekstuose kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, bus diskutuojama 20-ajame urbanistiniame forume.
Šiandien interjero dizaine – nemažai paradoksalumo. Viena vertus, gyvename laikais, kai tendencijos keičiasi itin greitai, po kelerių metų užleisdamos vietą naujoms kryptims, kita vertus, vis dažniau kalbame apie tvarumą, ilgaamžiškumą ir atsakingą vartojimą.