2024 kovo 2 d. šeštadienis, 8:39
Reklama  |  facebook

Kaunui įsitraukus į pasaulinį daiktų interneto tinklą – kokios galimybės atsiveria verslui ir miestiečiams?

2019-04-29 11:17
Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) – vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje.
nuotrauka
„Šiandien jau kalbame ne tik apie daiktų, bet ir apie paslaugų internetą“, – atkreipia dėmesį E. Kazanavičius. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Statista“ duomenimis, 2015 m. pasaulyje prie daiktų interneto tinklo buvo prijungta 15,41 mlrd. prietaisų, 2018 m. – 23,14 mlrd., o 2025 m. prognozuojamas net 75,44 mlrd. prietaisų apimantis tinklas. Nors ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje bene daugiausia kalbama apie stebinančius dirbtinio intelekto pasiekimus, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Egidijus Kazanavičius tikina, kad reikėtų dar labiau įvertinti ir milžiniškas daiktų interneto galimybes, dėl kurių jau dabar generuojami milžiniški finansiniai srautai.

Pasak profesoriaus, daiktų internetas – itin svarbi ateities verslams, mat žmonės visada naudojo ir naudos įvairius daiktus, prie kurių tiesiog yra įpratę arba greitai įpranta.Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) – vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje.

„Daiktų internetas kuria didelį kiekį duomenų, kurių dėka formuojamos skirtingos paslaugos. Tai lemia naujos kartos verslo modelių atsiradimą – verslų, kurie generuoja labai dideles pajamas“, – pranešime cituojamas E. Kazanavičius, vadovaujantis KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centrui.

Jis tikina, kad nors Lietuva yra gana daug pažengusi daiktų interneto sferoje, tokiose srityse, kaip medicina, sportas, sveika gyvensena, transportas ir logistika bei energetika, dar turi daug neišnaudoto potencialo.

„Vienintelė išeitis – didesnės investicijos į reikiamas proveržio sritis. Vystydama daiktų interneto technologijas šalis šiandien turi daugiau šansų praturėti negu gamindama kitus produktus“, – teigia mokslininkas, panašioje srityje dirbantis jau apie 20 metų.

Kuria pasaulinį daiktų interneto tinklą

Šiuo metu E. Kazanavičius kartu su kolegomis plėtoja pasaulinį daiktų interneto tinklą „The Things Network“ arba „LoRa“, yra šios tarptautinės bendruomenės, jungiančios beveik 70 tūkst. kūrėjų ir vartotojų 137-iose pasaulio šalyse, nariai. Tinklo iniciatoriai – olandai, 2015 m. Amsterdame įkūrę pagrindinį serverį.

„Yra speciali radijo signalų moduliacija, vadinama „LoRa“ standartu, kurį palaiko tarptautinis „LoRa“ aljansas. Jis vienija verslo kompanijas, viešąsias įstaigas, ne pelno siekiančias organizacijas, taip pat ir akademiją. Visgi iš akademijos – labai mažai prisijungusių“, – pažymi KTU profesorius.

E. Kazanavičius pasakoja, kad tinklo kūrimą Kaune inicijavo dar 2016 m., kai nei viena Baltijos šalis dar nebuvo šiame tinkle. Išpildžius reikiamas sąlygas, Kaunas pripažintas oficialia tinklo bendruomene. 

„Kol kas Kaune yra 8 maršrutizatoriai (angl. gateway). Kiekvienas jų apima 15 km teritoriją, esančią aplinkui. Į šiuos maršrutizatorius iš įvairių sensorių gaunama informacija, todėl atitinkamai pagal ją teikiamos įvairios paslaugos“, – atskleidžia mokslininkas.

Jis tikina, kad stotyse integruoti davikliai vienu metu gali priimti informaciją iš 40 tūkst. sensorių per vieną sekundę – tai reiškia, kad susidaro milžiniškas duomenų kiekis, kurį reikia apdoroti. Tačiau siųsdami informaciją sensoriai vartoja labai mažai energijos – jie praktiškai maitinami iš paprastos akumuliatorinės baterijos ir pastatyti veikti gali net 6 metus. 

Plati inovatyvių produktų ir paslaugų pasiūla

Pasak E. Kazanavičiaus, nors pati signalo teorija, kuria remiamasi daiktų interneto tinkle, žinoma gana seniai, ore ji niekada nebuvo išbandyta. Todėl pagal šią teoriją veikiantis „LoRa“ tinklas padarė didelį postūmį į priekį.

„Be to, aljansas nuolat tobulina „LoRa“ standartą, – pažymi KTU IF profesorius, – o kadangi „LoRa“ daiktų interneto tinklas – globalus ir atviras, jo generuojamos informacijos dėka sujungiami įvairūs daiktai“.

Šio tinklo nariai kuria įvairius prietaisus, produktus, paslaugas skirtingoms vartotojų grupėms: nuo išmanių namų, renkant duomenis apie šildymą, elektrą, dujas, apsaugos sistemas, iki išmanių miestų, fiksuojant aktualius ir svarbius parametrus. Taip pat siūlomi sprendimai įvairių rūšių verslams, pavyzdžiui, restoranams ar vynuogynams, skelbiama KTU pranešime. 

KTU mokslininkai yra sukūrę šiame tinkle veikiančias klimato taršos stoteles, daviklius, fiksuojančius CO2, oro temperatūrą bei transporto srautus.

Be to, kartu su LSMU Geriatrijos klinikos mokslininkais neseniai sukūrė išmanųjį pakabuką, fiksuojantį asmens kūno pozą, žingsnių skaičių ir iškilusias problemas, kai reikalinga pagalba. Tai ypač naudinga senyvo amžiaus ar negalią turintiems žmonėms.

„Ant rankos uždedama speciali apyrankė, kuri inovatyviais metodais nuolat matuoja asmens kraujospūdį, širdies ritmą, – teigia E. Kazanavičius. – Jei rodikliai blogi ar, tarkim, žmogus nugriūva, praranda sąmonę, pagalbos signalas automatiškai siunčiamas daiktų interneto tinklu į informacinę sistemą“.

Gegužės mėnesį KTU mokslininkai tikisi į Nemuną įmerkti specialią plūdę, kuri matuos Nemuno vandens lygį, jo tekėjimo srovę, vandens temperatūrą. Duomenys bus nuolat perduodami į daiktų interneto tinkle veikiančius maršrutizatorius.

„Ateityje planuojame tokius pat sensorius sustatyti skirtingose vietose“, – sako prof. E. Kazanavičius.

Išmani sistema pati pasirūpina atsiskaitymu

Mokslininkai KTU „Santakos“ slėnyje visai nesenai padarė ir pirmąsias tris Lietuvoje išmanias automobilių stovėjimo aikšteles (angl. smart parking), veikiančias daiktų interneto tinkle „LoRa“. Kiekvienos aikštelės viduryje yra padėtas specialus sensorius, kuris perduoda duomenis.

„Kai su automobiliu ant jo užvažiuojama, iš sensoriaus į artimiausią maršrutizatorių patenka informacija apie tai, koks automobilis atvažiavo konkrečiu laiku, kur ir kiek laiko stovėjo ir pan. Vairuotojui nereikia rūpintis apmokėjimu už aikštelę – pinigai skaičiuojami automatiškai“, – pasakoja profesorius.

Tokia sistema už mokėjimą mobiliojo telefono programėlėje pranašesnė tuo, kad nereikia naudoti telefono, parsiuntinėti telefonui tinkančias programėles, nereikia papildomai įvesti duomenų, kad būtų galima skaičiuoti mokestį už stovėjimo laiką.

„Nereikia rūpintis niekuo, nes turint automobilyje specialų žymeklį viskas vyksta automatiškai: tik atvažiavai, pasistatei automobilį, užtrenkei duris ir nuėjai“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Nors dauguma anksčiau minėtų mokslininkų išradimų dar tik prototipiniai, išmaniąsias stovėjimo aikšteles planuojama įrengti realiai – produktas bus siūlomas Kauno miesto savivaldybei.

Daiktų internetas jau plečiasi ik paslaugų interneto

KTU IF profesorius įsitikinęs – tobulėjant technologijoms, kuo toliau, tuo dažniau žmones sups įvairūs sensoriai, jutikliai. Todėl bus sujungiami ne tik skirtingi daiktai, bet ir teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos.

„Šiandien jau kalbame ne tik apie daiktų, bet ir apie paslaugų internetą“, – atkreipia dėmesį E. Kazanavičius.

Vertindamas „LoRa“ perspektyvas, KTU mokslininkas kalba apie tai, kad ateityje šis tinklas galėtų veikti ir kasdieniuose žmonių naudojamuose daiktuose, tokiuose kaip mobilus telefonas ar išmanus laikrodis.

„Tam reikėtų į juos įdėti specialius sensorius. Tai leistų būnant ar keliaujant to tinklo aprėpiama teritorija gauti įvairią informaciją, kur šis įrenginys yra, kas yra aplink jį, ir tokiu būdu pasiūlyti visokias paslaugas“, – teigia mokslininkas.

Tačiau, anot jo, kuriant globalų daiktų interneto tinklą, teikiantį globalaus masto paslaugas, atsiranda įvairių iššūkių – juk svarbu ne tik vieno regiono aplinka, bet bendra paslaugų standartizacija, rašoma KTU išplatintame pranešime.
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-01 15:25
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.
nuotrauka
2024-03-01 09:59
Rinkdamiesi būstą Lietuvos gyventojai ypatingą dėmesį skiria ne tik lokacijai ar erdvių išplanavimui, bet ir darniai bei saugiai kvartalo kaimynystei. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktos didmiesčių gyventojų apklausos duomenys rodo, kad pastarasis aspektas yra svarbus trims ket...
nuotrauka
2024-03-01 09:27
Praėjusių metų spalis Europos gamintojams žymi reikšmingą pokytį – prasidėjo pereinamasis Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM, angl. CBAM – Carbon border adjustment mechanism) laikotarpis, kurio metu importuotojai privalo teikti ataskaitas apie tam tikrų į Europos Sąjungą įvežamų ...
nuotrauka
2024-02-29 09:29
„Workland", pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių operatorius Baltijos šalyse ir Suomijoje, plečia savo tinklą regione ir Vilniuje atidarys dar vieną centrą – „Workland Flow". Artimiausiuose įmonės planuose – ir po naują centrą Rygoje bei Taline, kurie padidins „Workland" portfelį daug...
nuotrauka
2024-02-28 12:31
Didžiausia Lietuvoje pramonės atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, priklausanti žiedinės ekonomikos įmonių grupei „GreenGroup“, paskelbė pasirašiusi medžio granulių gamintojos UAB „Granulita“ įsigijimo sutartį. Sulaukus Konkurencijos tarybos leidimo, sandorį ketinama užbaigti šių metų antrojo ketvi...
nuotrauka
2024-02-28 07:59
Malkų įlankoje esančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės krantinės yra visiškai pritaikytos, kad galėtų remontuoti didžiuosius laivus. Tai tapo įmanoma įmonei „Borta“ rekonstravus dvi krantines (taip vadinamą pirsą) ir sutvirtinus 135A krantinę. Tokiu būdu atsirado galimybė tinkamai išnaudo...
nuotrauka
2024-02-27 08:50
SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „SBA Urban“ savo prekybos ir verslo miestus „Urban HUB“ plėtos su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB). Su naujuoju strateginiu investuotoju pasirašyta akcininkų sutartis dėl 30 mln. eurų vertės nuosavo kapitalo investicijos į jau vysto...
nuotrauka
2024-02-23 08:44
Panevėžys atsinaujina ir jau šį pavasarį duris atvers dar vienas ambicingas ir perspektyvus miesto traukos objektas – Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Šio projekto rangos darbai jau užbaigti, šiuo metu vyksta vidaus įrangos, baldų, ekspozicijos detalių montavimo, įrengimo ir kt. darbai.
nuotrauka
2024-02-23 07:15
Parduodamo arba nuomojamo objekto kainą lemia plotas. Tad užsakovai suinteresuoti turėti kuo daugiau ploto, bet neprarasti kokybiškos apdailos. Tradiciškai laikoma, kad kuo storesnis atitvarų ar perdangų apdailos sluoksnis, tuo geriau izoliuojamas garsas. Bet taip mažėja plotas, patalpų aukštis. Vok...
nuotrauka
2024-02-22 11:24
Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ planuoja statyti gyvenamuosius namus Lenkijoje. Įmonė pasirašė preliminarias sutartis žemės sklypui Varšuvoje įsigyti, investicijos į projektą sieks 24 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-21 08:37
Pirmaujanti Latvijos medinių langų gamintoja „Arbo Windows" įsigijo vieną didžiausių Lietuvos medinių langų gamybos įmonių UAB „Arlanga Wood", kuri priklausė įmonių grupės „Arlanga Group" įkūrėjui Arūnui Mažoniui. Sandorį finansavo bankas „BluOr Bank" su Latvijos „Plėtros finansų įstaigos Altum" užt...
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-20 10:40
Didžiausia prekybinių sandėlių (angl. stock office) plėtotoja Vilniuje „Darnu Group“ Gariūnų gatvėje pradeda antrojo „Vilniaus verslo parko“ etapo statybas. Šiuo metu baigiamą statyti 4700 kv. m. ploto I etapą papildys dar 3500 kv. m. patalpų, kuriose bus įrengta 12 savarankiškas inžinerines sistema...
nuotrauka
2024-02-20 07:51
Kaip statyti pastatus greitai, naudoti kuo mažiau darbo jėgos, bet užtikrinti kuo aukštesnę kokybę? Atsakas – didinti statybos darbų mechanizacijos lygį, o sienas statant naudoti stambiagabarites sienines plokštes, kurios tinka ne tik pramoninei, bet ir gyvenamųjų pastatų statybai. Šiems rinkos iššū...
nuotrauka
2024-02-19 12:02
Suomijoje, Joensuu Abloy gamykloje, sukurta „Abloy Cumulus“ – naujos kartos platforma įeigos sistemai be raktų. CUMULUS sujungia aukštos kokybės užraktus ir saugų įeigos teisių valdymą.
nuotrauka
2024-02-15 17:38
Sostinės biurų rinka pasipildė nauju verslo centru. Administracinės paskirties pastato, iškilusio Vilniaus centre, Sporto gatvėje, rangos darbus atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Naująjį verslo centrą rangovas pastatė už daugiau nei 12 mln. eurų nekilnojamojo turto plė...
nuotrauka
2024-02-12 16:09
Vykdydama verslo centro „Europa“ atnaujinimo ir modernizavimo planą, nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ baigė daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės renovacijos darbus. Jie truko vienerius metus, įmonės investicijos siekė 5 mln. eurų.
nuotrauka
2024-02-12 10:33
Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, šiuos pastatus apdraudu...
nuotrauka
2024-02-09 07:55
Rinkoje nuolat trūksta naujų kokybiškesnių izoliacinių gaminių. Poliuretano putos – tai medžiaga, turinti geriausias izoliacines savybes. Techniniu požiūriu tai reiškia, kad šie gaminiai turi mažiausią šilumos laidumą. Poliuretanas gali būti jau pagamintos plokštės arba aukšto ir žemo slėgio purškia...
nuotrauka
2024-02-08 08:04
Rinkoje vertinami sprendimai, kurie sudaro sąlygas statyti greitai, optimaliomis sąnaudomis bei gauti kokybišką rezultatą. Todėl itin populiarūs lego principu surenkami namai. Vieną tokių galimybių siūlo „ShellBau“ – karkasiniai namai iš patobulintų struktūrinių izoliacinių skydų (SIP).

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas