„Statista“ duomenimis, 2015 m. pasaulyje prie daiktų interneto tinklo buvo prijungta 15,41 mlrd. prietaisų, 2018 m. – 23,14 mlrd., o 2025 m. prognozuojamas net 75,44 mlrd. prietaisų apimantis tinklas. Nors ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje bene daugiausia kalbama apie stebinančius dirbtinio intelekto pasiekimus, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Egidijus Kazanavičius tikina, kad reikėtų dar labiau įvertinti ir milžiniškas daiktų interneto galimybes, dėl kurių jau dabar generuojami milžiniški finansiniai srautai.

Pasak profesoriaus, daiktų internetas – itin svarbi ateities verslams, mat žmonės visada naudojo ir naudos įvairius daiktus, prie kurių tiesiog yra įpratę arba greitai įpranta.Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) – vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje.

„Daiktų internetas kuria didelį kiekį duomenų, kurių dėka formuojamos skirtingos paslaugos. Tai lemia naujos kartos verslo modelių atsiradimą – verslų, kurie generuoja labai dideles pajamas“, – pranešime cituojamas E. Kazanavičius, vadovaujantis KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centrui.

Jis tikina, kad nors Lietuva yra gana daug pažengusi daiktų interneto sferoje, tokiose srityse, kaip medicina, sportas, sveika gyvensena, transportas ir logistika bei energetika, dar turi daug neišnaudoto potencialo.

„Vienintelė išeitis – didesnės investicijos į reikiamas proveržio sritis. Vystydama daiktų interneto technologijas šalis šiandien turi daugiau šansų praturėti negu gamindama kitus produktus“, – teigia mokslininkas, panašioje srityje dirbantis jau apie 20 metų.

Kuria pasaulinį daiktų interneto tinklą

Šiuo metu E. Kazanavičius kartu su kolegomis plėtoja pasaulinį daiktų interneto tinklą „The Things Network“ arba „LoRa“, yra šios tarptautinės bendruomenės, jungiančios beveik 70 tūkst. kūrėjų ir vartotojų 137-iose pasaulio šalyse, nariai. Tinklo iniciatoriai – olandai, 2015 m. Amsterdame įkūrę pagrindinį serverį.

„Yra speciali radijo signalų moduliacija, vadinama „LoRa“ standartu, kurį palaiko tarptautinis „LoRa“ aljansas. Jis vienija verslo kompanijas, viešąsias įstaigas, ne pelno siekiančias organizacijas, taip pat ir akademiją. Visgi iš akademijos – labai mažai prisijungusių“, – pažymi KTU profesorius.

E. Kazanavičius pasakoja, kad tinklo kūrimą Kaune inicijavo dar 2016 m., kai nei viena Baltijos šalis dar nebuvo šiame tinkle. Išpildžius reikiamas sąlygas, Kaunas pripažintas oficialia tinklo bendruomene. 

„Kol kas Kaune yra 8 maršrutizatoriai (angl. gateway). Kiekvienas jų apima 15 km teritoriją, esančią aplinkui. Į šiuos maršrutizatorius iš įvairių sensorių gaunama informacija, todėl atitinkamai pagal ją teikiamos įvairios paslaugos“, – atskleidžia mokslininkas.

Jis tikina, kad stotyse integruoti davikliai vienu metu gali priimti informaciją iš 40 tūkst. sensorių per vieną sekundę – tai reiškia, kad susidaro milžiniškas duomenų kiekis, kurį reikia apdoroti. Tačiau siųsdami informaciją sensoriai vartoja labai mažai energijos – jie praktiškai maitinami iš paprastos akumuliatorinės baterijos ir pastatyti veikti gali net 6 metus. 

Plati inovatyvių produktų ir paslaugų pasiūla

Pasak E. Kazanavičiaus, nors pati signalo teorija, kuria remiamasi daiktų interneto tinkle, žinoma gana seniai, ore ji niekada nebuvo išbandyta. Todėl pagal šią teoriją veikiantis „LoRa“ tinklas padarė didelį postūmį į priekį.

„Be to, aljansas nuolat tobulina „LoRa“ standartą, – pažymi KTU IF profesorius, – o kadangi „LoRa“ daiktų interneto tinklas – globalus ir atviras, jo generuojamos informacijos dėka sujungiami įvairūs daiktai“.

Šio tinklo nariai kuria įvairius prietaisus, produktus, paslaugas skirtingoms vartotojų grupėms: nuo išmanių namų, renkant duomenis apie šildymą, elektrą, dujas, apsaugos sistemas, iki išmanių miestų, fiksuojant aktualius ir svarbius parametrus. Taip pat siūlomi sprendimai įvairių rūšių verslams, pavyzdžiui, restoranams ar vynuogynams, skelbiama KTU pranešime. 

KTU mokslininkai yra sukūrę šiame tinkle veikiančias klimato taršos stoteles, daviklius, fiksuojančius CO₂, oro temperatūrą bei transporto srautus.

Be to, kartu su LSMU Geriatrijos klinikos mokslininkais neseniai sukūrė išmanųjį pakabuką, fiksuojantį asmens kūno pozą, žingsnių skaičių ir iškilusias problemas, kai reikalinga pagalba. Tai ypač naudinga senyvo amžiaus ar negalią turintiems žmonėms.

„Ant rankos uždedama speciali apyrankė, kuri inovatyviais metodais nuolat matuoja asmens kraujospūdį, širdies ritmą, – teigia E. Kazanavičius. – Jei rodikliai blogi ar, tarkim, žmogus nugriūva, praranda sąmonę, pagalbos signalas automatiškai siunčiamas daiktų interneto tinklu į informacinę sistemą“.

Gegužės mėnesį KTU mokslininkai tikisi į Nemuną įmerkti specialią plūdę, kuri matuos Nemuno vandens lygį, jo tekėjimo srovę, vandens temperatūrą. Duomenys bus nuolat perduodami į daiktų interneto tinkle veikiančius maršrutizatorius.

„Ateityje planuojame tokius pat sensorius sustatyti skirtingose vietose“, – sako prof. E. Kazanavičius.

Išmani sistema pati pasirūpina atsiskaitymu

Mokslininkai KTU „Santakos“ slėnyje visai nesenai padarė ir pirmąsias tris Lietuvoje išmanias automobilių stovėjimo aikšteles (angl. smart parking), veikiančias daiktų interneto tinkle „LoRa“. Kiekvienos aikštelės viduryje yra padėtas specialus sensorius, kuris perduoda duomenis.

„Kai su automobiliu ant jo užvažiuojama, iš sensoriaus į artimiausią maršrutizatorių patenka informacija apie tai, koks automobilis atvažiavo konkrečiu laiku, kur ir kiek laiko stovėjo ir pan. Vairuotojui nereikia rūpintis apmokėjimu už aikštelę – pinigai skaičiuojami automatiškai“, – pasakoja profesorius.

Tokia sistema už mokėjimą mobiliojo telefono programėlėje pranašesnė tuo, kad nereikia naudoti telefono, parsiuntinėti telefonui tinkančias programėles, nereikia papildomai įvesti duomenų, kad būtų galima skaičiuoti mokestį už stovėjimo laiką.

„Nereikia rūpintis niekuo, nes turint automobilyje specialų žymeklį viskas vyksta automatiškai: tik atvažiavai, pasistatei automobilį, užtrenkei duris ir nuėjai“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Nors dauguma anksčiau minėtų mokslininkų išradimų dar tik prototipiniai, išmaniąsias stovėjimo aikšteles planuojama įrengti realiai – produktas bus siūlomas Kauno miesto savivaldybei.

Daiktų internetas jau plečiasi ik paslaugų interneto

KTU IF profesorius įsitikinęs – tobulėjant technologijoms, kuo toliau, tuo dažniau žmones sups įvairūs sensoriai, jutikliai. Todėl bus sujungiami ne tik skirtingi daiktai, bet ir teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos.

„Šiandien jau kalbame ne tik apie daiktų, bet ir apie paslaugų internetą“, – atkreipia dėmesį E. Kazanavičius.

Vertindamas „LoRa“ perspektyvas, KTU mokslininkas kalba apie tai, kad ateityje šis tinklas galėtų veikti ir kasdieniuose žmonių naudojamuose daiktuose, tokiuose kaip mobilus telefonas ar išmanus laikrodis.

„Tam reikėtų į juos įdėti specialius sensorius. Tai leistų būnant ar keliaujant to tinklo aprėpiama teritorija gauti įvairią informaciją, kur šis įrenginys yra, kas yra aplink jį, ir tokiu būdu pasiūlyti visokias paslaugas“, – teigia mokslininkas.

Tačiau, anot jo, kuriant globalų daiktų interneto tinklą, teikiantį globalaus masto paslaugas, atsiranda įvairių iššūkių – juk svarbu ne tik vieno regiono aplinka, bet bendra paslaugų standartizacija, rašoma KTU išplatintame pranešime.