2023 vasario 7 d. antradienis, 13:27
Reklama  |  facebook

Kaunui įsitraukus į pasaulinį daiktų interneto tinklą – kokios galimybės atsiveria verslui ir miestiečiams?

2019-04-29 11:17
Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) – vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje.
nuotrauka
„Šiandien jau kalbame ne tik apie daiktų, bet ir apie paslaugų internetą“, – atkreipia dėmesį E. Kazanavičius. KTU nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Statista“ duomenimis, 2015 m. pasaulyje prie daiktų interneto tinklo buvo prijungta 15,41 mlrd. prietaisų, 2018 m. – 23,14 mlrd., o 2025 m. prognozuojamas net 75,44 mlrd. prietaisų apimantis tinklas. Nors ketvirtosios pramonės revoliucijos amžiuje bene daugiausia kalbama apie stebinančius dirbtinio intelekto pasiekimus, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) profesorius Egidijus Kazanavičius tikina, kad reikėtų dar labiau įvertinti ir milžiniškas daiktų interneto galimybes, dėl kurių jau dabar generuojami milžiniški finansiniai srautai.

Pasak profesoriaus, daiktų internetas – itin svarbi ateities verslams, mat žmonės visada naudojo ir naudos įvairius daiktus, prie kurių tiesiog yra įpratę arba greitai įpranta.Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) – vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje.

„Daiktų internetas kuria didelį kiekį duomenų, kurių dėka formuojamos skirtingos paslaugos. Tai lemia naujos kartos verslo modelių atsiradimą – verslų, kurie generuoja labai dideles pajamas“, – pranešime cituojamas E. Kazanavičius, vadovaujantis KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centrui.

Jis tikina, kad nors Lietuva yra gana daug pažengusi daiktų interneto sferoje, tokiose srityse, kaip medicina, sportas, sveika gyvensena, transportas ir logistika bei energetika, dar turi daug neišnaudoto potencialo.

„Vienintelė išeitis – didesnės investicijos į reikiamas proveržio sritis. Vystydama daiktų interneto technologijas šalis šiandien turi daugiau šansų praturėti negu gamindama kitus produktus“, – teigia mokslininkas, panašioje srityje dirbantis jau apie 20 metų.

Kuria pasaulinį daiktų interneto tinklą

Šiuo metu E. Kazanavičius kartu su kolegomis plėtoja pasaulinį daiktų interneto tinklą „The Things Network“ arba „LoRa“, yra šios tarptautinės bendruomenės, jungiančios beveik 70 tūkst. kūrėjų ir vartotojų 137-iose pasaulio šalyse, nariai. Tinklo iniciatoriai – olandai, 2015 m. Amsterdame įkūrę pagrindinį serverį.

„Yra speciali radijo signalų moduliacija, vadinama „LoRa“ standartu, kurį palaiko tarptautinis „LoRa“ aljansas. Jis vienija verslo kompanijas, viešąsias įstaigas, ne pelno siekiančias organizacijas, taip pat ir akademiją. Visgi iš akademijos – labai mažai prisijungusių“, – pažymi KTU profesorius.

E. Kazanavičius pasakoja, kad tinklo kūrimą Kaune inicijavo dar 2016 m., kai nei viena Baltijos šalis dar nebuvo šiame tinkle. Išpildžius reikiamas sąlygas, Kaunas pripažintas oficialia tinklo bendruomene. 

„Kol kas Kaune yra 8 maršrutizatoriai (angl. gateway). Kiekvienas jų apima 15 km teritoriją, esančią aplinkui. Į šiuos maršrutizatorius iš įvairių sensorių gaunama informacija, todėl atitinkamai pagal ją teikiamos įvairios paslaugos“, – atskleidžia mokslininkas.

Jis tikina, kad stotyse integruoti davikliai vienu metu gali priimti informaciją iš 40 tūkst. sensorių per vieną sekundę – tai reiškia, kad susidaro milžiniškas duomenų kiekis, kurį reikia apdoroti. Tačiau siųsdami informaciją sensoriai vartoja labai mažai energijos – jie praktiškai maitinami iš paprastos akumuliatorinės baterijos ir pastatyti veikti gali net 6 metus. 

Plati inovatyvių produktų ir paslaugų pasiūla

Pasak E. Kazanavičiaus, nors pati signalo teorija, kuria remiamasi daiktų interneto tinkle, žinoma gana seniai, ore ji niekada nebuvo išbandyta. Todėl pagal šią teoriją veikiantis „LoRa“ tinklas padarė didelį postūmį į priekį.

„Be to, aljansas nuolat tobulina „LoRa“ standartą, – pažymi KTU IF profesorius, – o kadangi „LoRa“ daiktų interneto tinklas – globalus ir atviras, jo generuojamos informacijos dėka sujungiami įvairūs daiktai“.

Šio tinklo nariai kuria įvairius prietaisus, produktus, paslaugas skirtingoms vartotojų grupėms: nuo išmanių namų, renkant duomenis apie šildymą, elektrą, dujas, apsaugos sistemas, iki išmanių miestų, fiksuojant aktualius ir svarbius parametrus. Taip pat siūlomi sprendimai įvairių rūšių verslams, pavyzdžiui, restoranams ar vynuogynams, skelbiama KTU pranešime. 

KTU mokslininkai yra sukūrę šiame tinkle veikiančias klimato taršos stoteles, daviklius, fiksuojančius CO2, oro temperatūrą bei transporto srautus.

Be to, kartu su LSMU Geriatrijos klinikos mokslininkais neseniai sukūrė išmanųjį pakabuką, fiksuojantį asmens kūno pozą, žingsnių skaičių ir iškilusias problemas, kai reikalinga pagalba. Tai ypač naudinga senyvo amžiaus ar negalią turintiems žmonėms.

„Ant rankos uždedama speciali apyrankė, kuri inovatyviais metodais nuolat matuoja asmens kraujospūdį, širdies ritmą, – teigia E. Kazanavičius. – Jei rodikliai blogi ar, tarkim, žmogus nugriūva, praranda sąmonę, pagalbos signalas automatiškai siunčiamas daiktų interneto tinklu į informacinę sistemą“.

Gegužės mėnesį KTU mokslininkai tikisi į Nemuną įmerkti specialią plūdę, kuri matuos Nemuno vandens lygį, jo tekėjimo srovę, vandens temperatūrą. Duomenys bus nuolat perduodami į daiktų interneto tinkle veikiančius maršrutizatorius.

„Ateityje planuojame tokius pat sensorius sustatyti skirtingose vietose“, – sako prof. E. Kazanavičius.

Išmani sistema pati pasirūpina atsiskaitymu

Mokslininkai KTU „Santakos“ slėnyje visai nesenai padarė ir pirmąsias tris Lietuvoje išmanias automobilių stovėjimo aikšteles (angl. smart parking), veikiančias daiktų interneto tinkle „LoRa“. Kiekvienos aikštelės viduryje yra padėtas specialus sensorius, kuris perduoda duomenis.

„Kai su automobiliu ant jo užvažiuojama, iš sensoriaus į artimiausią maršrutizatorių patenka informacija apie tai, koks automobilis atvažiavo konkrečiu laiku, kur ir kiek laiko stovėjo ir pan. Vairuotojui nereikia rūpintis apmokėjimu už aikštelę – pinigai skaičiuojami automatiškai“, – pasakoja profesorius.

Tokia sistema už mokėjimą mobiliojo telefono programėlėje pranašesnė tuo, kad nereikia naudoti telefono, parsiuntinėti telefonui tinkančias programėles, nereikia papildomai įvesti duomenų, kad būtų galima skaičiuoti mokestį už stovėjimo laiką.

„Nereikia rūpintis niekuo, nes turint automobilyje specialų žymeklį viskas vyksta automatiškai: tik atvažiavai, pasistatei automobilį, užtrenkei duris ir nuėjai“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Nors dauguma anksčiau minėtų mokslininkų išradimų dar tik prototipiniai, išmaniąsias stovėjimo aikšteles planuojama įrengti realiai – produktas bus siūlomas Kauno miesto savivaldybei.

Daiktų internetas jau plečiasi ik paslaugų interneto

KTU IF profesorius įsitikinęs – tobulėjant technologijoms, kuo toliau, tuo dažniau žmones sups įvairūs sensoriai, jutikliai. Todėl bus sujungiami ne tik skirtingi daiktai, bet ir teikiamos įvairaus pobūdžio paslaugos.

„Šiandien jau kalbame ne tik apie daiktų, bet ir apie paslaugų internetą“, – atkreipia dėmesį E. Kazanavičius.

Vertindamas „LoRa“ perspektyvas, KTU mokslininkas kalba apie tai, kad ateityje šis tinklas galėtų veikti ir kasdieniuose žmonių naudojamuose daiktuose, tokiuose kaip mobilus telefonas ar išmanus laikrodis.

„Tam reikėtų į juos įdėti specialius sensorius. Tai leistų būnant ar keliaujant to tinklo aprėpiama teritorija gauti įvairią informaciją, kur šis įrenginys yra, kas yra aplink jį, ir tokiu būdu pasiūlyti visokias paslaugas“, – teigia mokslininkas.

Tačiau, anot jo, kuriant globalų daiktų interneto tinklą, teikiantį globalaus masto paslaugas, atsiranda įvairių iššūkių – juk svarbu ne tik vieno regiono aplinka, bet bendra paslaugų standartizacija, rašoma KTU išplatintame pranešime.
Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-02-07 10:29
Žirmūnuose planuojamas statyti Lengvosios atletikos maniežas jau baigiamas projektuoti, iki statybos liko paskutinis žingsnis – gauti statybą leidžiantį dokumentą.
nuotrauka
2023-02-07 09:54
„Eika“ grupės valdoma įmonė „Samogitia miestelis“ pasirašė generalinės rangos sutartį su „Gilesta“. Pagal generalinės rangos sutartį įmonė įsipareigoja atlikti visus Šiaulių karinio miestelio rangos darbus nuo sutarties pasirašymo momento iki 2024 m. kovo mėnesio. Sutarties suma neskelbiama.
nuotrauka
2023-02-07 07:28
Įmonė „Ekobazė“ verčiasi atliekų tvarkymu, tačiau prieš porą metų rinkai pateikė naują prekinį ženklą EKOFINA, kuris pretenduoja aktyviai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje: įmonė iš atliekų gamina inovatyvius, pažangius ir aktualius gaminius, kurie taip pat naudojami ir statyboje.
nuotrauka
2023-02-06 08:29
Įmonės „Grinda“ pradėta Vilniaus gyvūnų globos namų komplekso L. Giros gatvėje rekonstrukcija padidins beglobiams skiriamų vietų skaičių, leis atnaujinti ir išplėsti neatidėliotinų veterinarijos paslaugų spektrą, pagerins prieglaudos gyventojų buities sąlygas. Rekonstrukciją numatyta užbaigti iki me...
nuotrauka
2023-02-03 11:00
Dėl didėjančio automobilių skaičiaus ir su tuo susijusios būtinybės naujai statomuose objektuose užtikrinti reikiamą stovėjimo vietų skaičių, projektuojamos vis gilesnės automobilių stovėjimo aikštelės. Dažnai dėl tankaus miesto užstatymo, įskaitant ir senamiesčius, užstatymo teritorijose su nuolydž...
nuotrauka
2023-02-02 08:10
Atgimsta dar vienas Kauno miesto istorinis pastatas – architekto Karolio Reisono projektuota Evangelikų reformatų bažnyčia (E. Ožeškienės g. 41). Jau parengti architektų grupės UAB „Senamiesčio projektai“ tvarkybos darbų projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos bus restauruota Evangelikų reformatų baž...
nuotrauka
2023-02-02 07:21
Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi turėti ne tik reikiamų kompetencijų, išsilavinimą, bet ir praktinės patirties, įsitikinęs inžinierius Ridas Verpečinskas, MB „Gorikliai“ statybų techninės priežiūros vadovas.
nuotrauka
2023-02-02 06:11
Vilniaus oro uoste pradėtos naujo išvykimo terminalo statybos: startavo visai Lietuvos aviacijai strategiškai svarbus projektas. Apie tai paskelbta sausio 31 dieną oficialios ceremonijos metu. Teigiama, kad didelio masto projektas truks dvejus metus, visi darbai vyks veikiančiame oro uoste, o pirmie...
nuotrauka
2023-02-01 14:14
Transporto priemonėms judėti nuo Molėtų iki Pabradės miesto ir atgal taps dar saugiau, patogiau bei greičiau. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks šio kelio virš 5 km ilgio ruožo kapitalinį remontą. Darbus, kurie prasidės pasibaigus technologinei pertraukai, planuo...
nuotrauka
2023-02-01 07:38
Baseinų, šaldymo patalpų stogai yra veikiami drėgmės, garų, cheminių medžiagų, specifinės temperatūros. Tokia agresyvi aplinka verčia atidžiai rinktis stogo sistemas. Taigi ko reikia vengti ir kuo keisti tradicinius gaminius?
nuotrauka
2023-02-01 05:51
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC). Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), pradės veikti šių metų pabaigoje. Iki kovo pabaigos bus pastatyti ir įrengti pagrindiniai pastata...
nuotrauka
2023-01-31 15:06
Augant vilniečių galimybėms patekti į pirmuoju prioritetu pasirinktus darželius (pernai pateko apie 80 proc. vaikų), jaunų šeimų pamėgtame sostinės rajone per 20 mėnesių nuo kapsulės įkasimo pastatytas modernus 14 grupių 240 vietų lopšelis-darželis. Šiuo metu jį lanko 133 vaikai, netrukus pradės lan...
nuotrauka
2023-01-31 10:15
Sostinės senamiestyje, šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. Atnaujintas vėlyvojo baroko laikų pastatas, pagal restauravimo programas sutvarkyti kryžiai ir fasadinės skulptūros, o bažnyčia apšviesta specialiais, meno vertybes tausojančiais LED šviestuvais.
nuotrauka
2023-01-31 06:43
Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) įvykdytas projektas, kurio metu nuo branduolinio kuro dalių (nuobirų) išvalytas kuro išlaikymo baseinų dugnas.
nuotrauka
2023-01-30 13:24
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ šiemet į NT projektus Lietuvoje investuos 114 mln. eurų – apie 13 mln. eurų daugiau nei 2022 metais. Didžioji dalis investicijų – 89 mln. eurų – bus nukreiptos į negyvenamosios paskirties projektus – prekybinius sandėlius (stock-office) bei viešosio...
nuotrauka
2023-01-30 09:26
Statydami naujus pastatus, tiek daugiabučius, tiek ir individualius gyvenamuosius namus, siekiame, kad jie būtų energiškai efektyvūs, kokybiški ir ilgaamžiai. Siekiame, kad išlaidos būsto šildymui būtų kuo mažesnės, o gyvenamoji aplinka sveika ir patogi.
nuotrauka
2023-01-30 04:49
Pernai Druskininkuose pradėti ir šiuo metu tęsiami vilos „Oazė“, esančios V. Krėvės g. 6, tvarkybos darbai. Darbus vykdo UAB „Paveldo sprendimai LT“. Sausį ši įmonė pradėjo ir Vilos pastatų kompleksui priklausančios medinės vilos tvarkybos darbus pagal architektės Marijos Nemunienės parengtą projekt...
nuotrauka
2023-01-27 15:24
Lazdynų daugiafunkcio komplekso statyba oficialiai baigėsi – Vilniaus miesto savivaldybė gavo Statybos inspekcijos patvirtintą statybos užbaigimo aktą, o tai reiškia, kad rangos darbai Lazdynų baseine baigti.
nuotrauka
2023-01-26 04:44
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystymo ir valdymo bendrovė „Sirin Development“ įdiegė kokybės valdymo sistemos (9001) ir aplinkosaugos valdymo sistemos (14001) ISO standartus bei gavo tai patvirtinančius sertifikatus. Tokiu būdu bendrovė siekia gerinti įmonės vadybos ir paslaugų teikimo proces...
nuotrauka
2023-01-25 06:29
Praėjusių metų „Eikos statybos“ apyvarta, palyginus su 2021 m., išaugo daugiau kaip dvigubai. Verslui tai didžiulė grėsmė neįvykdyti įsipareigojimų. Tačiau laiku priimti įmonės valdymo sprendimai, stipri komanda ir principas „Statome kaip sau“ leido visus įsipareigojimus įvykdyti laiku ir išvengti n...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas