„Tyrimas parodė, kad dažniau būstu džiaugiasi aukštesnes pajamas (daugiau nei 1251 Eur į rankas) gaunantys respondentai, o didesnis nepasitenkinimo lygis fiksuojamas tarp mažiau kvalifikuotų (13 proc.), pensiją gaunančių (12 proc.) bei nedirbančių (10 proc.) žmonių. Tai rodo tiesioginį ryšį tarp finansinio saugumo ir emocinę gerovę teikiančios asmeninės nuosavybės", – sako pranešime cituojama L. Žukovė.

Didžiausia kliūtis naujam būstui – aukštos palūkanų normos

Visose trijose šalyse gyventojai įvardijo aukštas būsto kainas, palūkanų normą bei nepakankamai santaupų pradiniam įnašui, kaip pagrindines kliūtis, kurios trukdo įsigyti nuosavą būstą.

„36 proc. Lietuvos, 32 proc. Latvijos ir 36 proc. Estijos gyventojų aukštas būsto kainas įvardija kaip pagrindinį trukdį, kuris neleidžia įsigyti norimo būsto. Aukštos palūkanos labiausiai trukdo Lietuvos būsto pirkėjams (23 proc. Lietuvoje, 21 proc. Latvijoje bei Estijoje), o santaupų pradiniam įnašui labiausiai nepakanka Estijos gyventojams (25 proc., kai Latvijoje 22 proc., o Lietuvoje 21 proc.). Akivaizdu, kad visų trijų šalių gyventojai susiduria ne tik susiduria su iššūkiais planuodami asmeninius finansus, bet yra paliesti ir dabartinės pasaulinės ekonomikos nenuspėjamumo", – pasakoja ekspertė.

Laura Žukovė.

„Luminor“ nuotr.

 

Geopolitinė situacija labiausiai neramina estus

Anot L. Žukovės, geopolitinė ir ekonominė situacija labiausiai neramina Estijos gyventojus – net 21 proc. jų nurodė, kad tai turi įtakos svarstant apie naują būstą. Lietuvoje šis rodiklis siekia 14 proc., Latvijoje – 19 proc.

„Nors visos Baltijos šalys iš esmės yra vienodai arti geopolitinių įtampų židinio, Lietuvoje žmonės mąsto kiek racionaliau ir ilgalaikę naudą yra linkę vertinti labiau. Tai gali būti susiję su didesniu informuotumu, stipresne finansine disciplina ar net geresniu santykiu su rizika. Dėl to geopolitinė įtampa rečiau tampa lemiamu veiksniu sprendžiant būsto įsigijimo klausimus", – pažymi „Luminor" banko atstovė.

Prioritetai renkantis būstą skiriasi

Renkantis būstą, tarp šalių išryškėja skirtingi prioritetai. Vienas svarbiausių kriterijų Lietuvos gyventojams yra mažas triukšmo ir eismo lygis bei ramybė (48 proc.). Estijoje tai svarbu kiek didesnei daliai žmonių – 51 proc., o Latvijoje – siekia 22 proc.

„Svarbiausias kriterijus Latvijos gyventojams – mikrorajono saugumas (42 proc.), nors tai rūpi tik dešimtadaliui Estijos ir vos trečdaliui (28 proc.) Lietuvos gyventojų. Kita vertus, net 44 proc. Estijos respondentų akcentavo, kad vienas pagrindinių aspektų, priimant sprendimą dėl būsto vietos, yra būtinųjų paslaugų pasiekiamumas. Latvijoje tai aktualu 32 proc., Lietuvoje – 36 proc. potencialių būsto pirkėjų", – komentuoja L. Žukovė.

Pexels nuotr.

Šie skirtumai parodo tiek urbanistinius niuansus, tiek skirtingus gyvenimo būdus, teigia ekspertė. Iš kitos pusės, apklausos duomenys atspindi ir platesnius pokyčius būsto rinkoje. Augant žmonių sąmoningumui ir dėmesiui gyvenimo kokybei, būsto pasirinkimas tampa ne tik finansiniu, bet ir emociniu sprendimu – vis dažniau ieškome vietos, kurioje galėtume jaustis gerai ne tik dabar, bet ir ateityje.

Apklausą „Luminor" banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat". Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.