Klimato kaita keičia miestus: vietoj judrių gatvių žaliuos pievos?
2022-10-26 15:00
Vilniaus sprendimas nešienauti žaliųjų plotų šiemet tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų įvykių. Visgi tikėtina, kad ateityje miestuose nešienaujamų plotų ir pievų bus daugiau – šešiose Europos valstybėse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jei miestai nori būti tvarūs ir efektyviai prisidėti prie klimato kaitos, juose turi būti užtikrinama želdynų bei biologinė įvairovė ir atsisakoma taršios priežiūros technikos.

Vilniaus m. sav. iliustr.
„Viena iš aktualių problemų, su kuria susiduria visi didesni pasaulio miestai, yra jų perkaitimas. Atlikti stebėjimai rodo, kad temperatūra karštą dieną vejoje ir pievoje gali skirtis 10 ir daugiau laipsnių. Sostinė šią problemą sprendžia kitose šalyse taip pat taikoma priemone – tvariai šienaujant mažiau naudojamas teritorijas: pakeles, šlaitus, krantines. Be to, taip gausėja biologinė įvairovė – J. Jablonskio skvere nustojus šienauti veją ir įterpus medingų bei žydinčių augalų per dvejus metus skvero žolinėje augmenijoje stipriai padaugėjo vabzdžių“, – sostinės savivaldybės pranešime cituojama Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vyr. specialistė Indra Bieliūnaitė.
Želdynai ne šalia, o vietoj gatvių
Kad biologinės įvairovės užtikrinimas ir natūralios žaliosios erdvės miestuose artimiausioje ateityje susilauks daug dėmesio, mano 60 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. Sodo technikos gamintojos „Husqvarna“ inicijuota apklausa buvo vykdoma Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Nyderlanduose, klausiant želdinimo ekspertų ir piliečių, koks vaidmuo teks miestų žaliosioms erdvėms ateityje ir kaip žaliosios erdvės turėtų vystytis artimiausiais metais.
Pasak bendrovės „Husqvarna“ eksperto Simo Bairašausko, vienas iš būdų didinti biologinę įvairovę yra miestuose esančių vejų transformacijos, pagal galimybes jas rečiau šienaujant ar paverčiant natūraliomis pievomis.
„Ši tema šiemet yra karšta aktualija visoje Europoje. Apie tai daug kalbėta ir Londone vykusiame kasmetiniame tarptautiniame renginyje „Living city“, skirtame pristatyti tvarios miestų žaliųjų erdvių priežiūros galimybes, naujas tendencijas. Viena iš naujausių miestų želdinimo krypčių ta, kad pievos yra „įleidžiamos“ ir į tas erdves, kur anksčiau žaliuodavo žema veja, pavyzdžiui, į istorinę Londono Tauerio tvirtovės teritoriją. Kitos pristatytos tendencijos gali pasirodyti dar radikalesnės, tokios kaip siūlymai naikinti judrias gatves, transformuojant jas į žalias erdves. Panašu, kad ateityje tendencija miestuose turėti kuo daugiau natūralios gamtos turėtų tik stiprėti“, – pasakoja S. Bairašauskas.
Vilniaus m. savivaldybės atstovė I Bieliūnaitė sako, kad sostinė pastaraisiais metais taip pat žengia natūralumo link. Atsisakyta vienmečių gėlių ir gėlynų, kurie nėra tvarūs ir reikalauja daug priežiūros – jie pakeisti daugiamečiais. Jos teigimu, tai būtina, kadangi ateityje į želdynus vis labiau bus žiūrima ne kaip į meno kūrinius, bet kaip į klimato kaitos problemas sprendžiančius objektus.
„Iš dalies tai jau vyksta. Žmonės pasiilgę tikros gamtos, todėl natūralios ar bent jau sukurtos į natūralią gamtą panašios vietos vis labiau skverbiasi ir skverbsis į miestus. Vilniuje taip pat siekiame želdynus ir gatvių želdinius sujungti į žaliąją infrastruktūrą, kad jie taptų pilnaverte ekosistema. Pavyzdžiui, diegiami tvarios vandentvarkos principai želdynų plotuose, gatvėse pradėtos projektuoti šlapbalės, kurios sulaiko ir išgarina lietaus vandenį ir apželdintos kuria kokybišką miesto aplinką“, – akcentuoja I. Bieliūnaitė.
Didelis dėmesys ateityje turėtų būti skiriamas ir medžių sodinimui miestuose – taip mano 66 proc. respondentų. Naujų medžių sodinimas leis miestams ne tik tapti vizualiai žalesniais, bet ir garantuos geresnį miestų mikroklimatą, temperatūros reguliavimą, į orą išmetamų teršalų skaidymą.
Apklausos dalyviai sutaria ir dėl to, kad būtina ne tik sodinti naujus medžius, bet ir kuo labiau prižiūrėti jau augančius senus, nes pastarieji yra vertingesni tiek kovojant su klimato kaita, tiek skatinant biologinę įvairovę.
Privalumai – autonomiškumas ir tyla
Didesnis dėmesys klimato kaitai ir tvarumui reiškia ir tai, kad želdynų priežiūrai naudojama technika nebūtų tarši, naudotų alternatyvius energijos šaltinius. 44 proc. apklausoje dalyvavusių apželdinimo specialistų tikisi, kad jau iki 2027 m. miestų viešosioms erdvėms priežiūrėti bus uždrausta naudoti benzinu varomus gaminius.
Pasak S. Bairašausko, tai susiję ne tik su vis didėjančiu poreikiu mažinti CO2 emisijas, bet ir su dar viena problema – triukšmo tarša miestuose.
„Žaliosios erdvės atlieka ne tik miestų „plaučių“ funkciją, bet ir yra vieta gyventojams atsikvėpti, pailsėti, o tą padaryti sudėtinga, kai naudojama triukšminga technika. Benzininės vejapjovės skleidžia iki 95 decibelų (dB) garsą, kaip motociklo variklis, akumuliatorinės vejapjovės – 75 dB, kaip skalbimo mašina, tuo tarpu profesionalūs vejos robotai – apie 60 dB. Atrodytų, skirtumas nedidelis, tačiau 10 dB skirtumas reiškia 2-3 kartus stipresnį ar silpnesnį garsą“, – aiškina jis.
Želdynai ne šalia, o vietoj gatvių
Kad biologinės įvairovės užtikrinimas ir natūralios žaliosios erdvės miestuose artimiausioje ateityje susilauks daug dėmesio, mano 60 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių. Sodo technikos gamintojos „Husqvarna“ inicijuota apklausa buvo vykdoma Švedijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Nyderlanduose, klausiant želdinimo ekspertų ir piliečių, koks vaidmuo teks miestų žaliosioms erdvėms ateityje ir kaip žaliosios erdvės turėtų vystytis artimiausiais metais.

„Ši tema šiemet yra karšta aktualija visoje Europoje. Apie tai daug kalbėta ir Londone vykusiame kasmetiniame tarptautiniame renginyje „Living city“, skirtame pristatyti tvarios miestų žaliųjų erdvių priežiūros galimybes, naujas tendencijas. Viena iš naujausių miestų želdinimo krypčių ta, kad pievos yra „įleidžiamos“ ir į tas erdves, kur anksčiau žaliuodavo žema veja, pavyzdžiui, į istorinę Londono Tauerio tvirtovės teritoriją. Kitos pristatytos tendencijos gali pasirodyti dar radikalesnės, tokios kaip siūlymai naikinti judrias gatves, transformuojant jas į žalias erdves. Panašu, kad ateityje tendencija miestuose turėti kuo daugiau natūralios gamtos turėtų tik stiprėti“, – pasakoja S. Bairašauskas.
Vilniaus m. savivaldybės atstovė I Bieliūnaitė sako, kad sostinė pastaraisiais metais taip pat žengia natūralumo link. Atsisakyta vienmečių gėlių ir gėlynų, kurie nėra tvarūs ir reikalauja daug priežiūros – jie pakeisti daugiamečiais. Jos teigimu, tai būtina, kadangi ateityje į želdynus vis labiau bus žiūrima ne kaip į meno kūrinius, bet kaip į klimato kaitos problemas sprendžiančius objektus.

Didelis dėmesys ateityje turėtų būti skiriamas ir medžių sodinimui miestuose – taip mano 66 proc. respondentų. Naujų medžių sodinimas leis miestams ne tik tapti vizualiai žalesniais, bet ir garantuos geresnį miestų mikroklimatą, temperatūros reguliavimą, į orą išmetamų teršalų skaidymą.
Apklausos dalyviai sutaria ir dėl to, kad būtina ne tik sodinti naujus medžius, bet ir kuo labiau prižiūrėti jau augančius senus, nes pastarieji yra vertingesni tiek kovojant su klimato kaita, tiek skatinant biologinę įvairovę.
Privalumai – autonomiškumas ir tyla
Didesnis dėmesys klimato kaitai ir tvarumui reiškia ir tai, kad želdynų priežiūrai naudojama technika nebūtų tarši, naudotų alternatyvius energijos šaltinius. 44 proc. apklausoje dalyvavusių apželdinimo specialistų tikisi, kad jau iki 2027 m. miestų viešosioms erdvėms priežiūrėti bus uždrausta naudoti benzinu varomus gaminius.
Pasak S. Bairašausko, tai susiję ne tik su vis didėjančiu poreikiu mažinti CO2 emisijas, bet ir su dar viena problema – triukšmo tarša miestuose.
„Žaliosios erdvės atlieka ne tik miestų „plaučių“ funkciją, bet ir yra vieta gyventojams atsikvėpti, pailsėti, o tą padaryti sudėtinga, kai naudojama triukšminga technika. Benzininės vejapjovės skleidžia iki 95 decibelų (dB) garsą, kaip motociklo variklis, akumuliatorinės vejapjovės – 75 dB, kaip skalbimo mašina, tuo tarpu profesionalūs vejos robotai – apie 60 dB. Atrodytų, skirtumas nedidelis, tačiau 10 dB skirtumas reiškia 2-3 kartus stipresnį ar silpnesnį garsą“, – aiškina jis.
Be to, pereiti prie tylesnės ir autonominės vejų bei želdynų priežiūros technikos skatina ir visoje Europoje stebimas darbuotojų trūkumas – 37 proc. apklausoje dalyvavusių apželdinimo specialistų jį įvardijo kaip esminę kliūtį, trukdančią efektyviau kurti jų šalies miestų žaliąsias erdves.
Vilniaus m. sav. iliustr.
Aplinka
2023-12-05 13:11
Pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" šių metų lapkričio 3-23 d. atliko planinius deginimo jėgainės remonto darbus. Po paskutiniojo jėgainės planinio stabdymo profilaktiniams remonto darbams 2022 metais, jėgainė be sustojimo sklandžiai veikė rekordiškai ilgiausią laikotarpį – net 392 dienas.
2023-12-04 16:23
Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.
2023-12-04 10:08
Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, kad savivaldybės ir gyventojai nepakankamai pasirengę dėl klimato kaitos v...
2023-12-01 14:19
Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose. Toks reikalavimas įsigalioja nuo Naujųjų m...
2023-12-01 09:32
Būsto pirkėjai Lietuvoje vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektams. Beveik dviem trečdaliams (63 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra svarbu, kad namai būtų statomi kuo mažiau kenkiant aplinkai. Tą atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva" iniciatyva KOG rinkoda...
2023-11-28 12:14
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje, susijusių su stambaus masto kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, piktnaudžia...
2023-11-24 12:16
Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva, gavus Aplinkos ministerijos paramą, griaunama nuo 1975 m. nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės (HE) užtvanka. Tai pirmas užtvankos šalinimo projektas Nevėžyje, 209 km ilgio upėje, kurioje oficialiai iš viso yra 5 užtvankos.
2023-11-24 10:18
Ką svarbu žinoti dėl sodo namo statybos mėgėjų sodo žemės sklype, jei yra nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona? Kaip vyksta pagalbinių pastatų statyba sodų bendrijose? Atsako Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija).
2023-11-23 11:10
Augant Vilniui ir žmonių jame skaičiui, didėja ir surenkamų komunalinių atliekų kiekis. Dėl išaugusių jų tvarkymo sąnaudų ir apimties sostinė peržiūri vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tarybai pritarus, vidutinio 60 kv. m buto savininkui rinkliava už komunalinių atliekų...
2023-11-20 13:13
Baigti ežero pakrantės prie Gulbinų kvartalo atvėrimo visuomenei darbai. Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino apie 250 m ilgio medinio tako nutiesimu, taip pat ežero pakrantėje sukurta poilsiavietė, įrengtos grilio vietos su suoliukais. Patogiam gyventojų praėjimui išvalytos nukritusios medžių šak...
2023-11-20 10:23
Šią savaitę pradedami prevenciniai Gedimino kalno pietinio šlaito stabilizavimo darbai. Juos UAB „Rekreacinė statyba“ vykdys už Gedimino kalno priežiūrą atsakingo Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu. Darbai organizuojami nuolatinės šlaitų stebėsenos metu užfiksavus nedidelį grunto įtrūkimą, kur...
2023-11-17 09:51
Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukelian...
2023-11-16 12:35
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia sostinės verslininkus, įmones, įstaigas ir bendruomenes kurti kalėdinę nuotaiką kartu ir puošti savo vitrinas, langus, pastatų fasadas šventine tematika. Laikinų šventinių dekoracijų suderinti su miesto Savivaldybe ar gauti leidimą nereikia.
2023-11-16 12:20
Klaipėdos miesto valdžia, vis dažniau sulaukianti gyventojų nusiskundimų dėl statybininkų netvarkos šalia statybviečių, padidino kontrolę. Šiais metais jau nustatyta dvigubai daugiau pažeidimų nei praėjusiais metais.
2023-11-15 12:11
Slūgstant Minijai situacija dėl potvynio Klaipėdos rajone stabilizuojasi, tačiau tikrieji žalos mastai pasimatys tik nusekus vandeniui. Kol kas kai kur keliai vis dar apsemti, yra ir sodybų, ties kuriomis laikosi vanduo, bet jau galima identifikuoti probleminius taškus bei planuoti, kaip sumažinti p...
2023-11-13 12:32
Turto bankas pradeda iniciatyvą, kuria siekiama išsaugoti kuo daugiau „ne vietoje“ išaugusių medžių. Šie medžiai, augantys prie valstybės viešųjų pastatų bei parduodamų objektų bus užfiksuoti, o atėjus laikui – persodinti į naujas tinkamesnes vietas.
2023-11-13 12:25
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), patikrinusi vienbučio gyvenamojo namo statybos darbų teisėtumą, konstatavo, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi savavališkai. Namo žemės sklypas Zakeliškių kaime, Kelmės rajone, patenka į kom...
2023-11-09 13:03
Aplinkiniuose rajonuose problemų pridaręs potvynis atsirito ir į Klaipėdą. Danės upėje ties Klaipėda taip pat pasiektas stichinis vandens lygis – šiandienos 11:30 valandos duomenimis, vandens lygis siekė 289 cm (riba – 280 cm).
2023-11-09 09:53
Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl sostinės Verkių regioniniame parke, Verkių miške, vykdomo medžių kirtimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
2023-11-09 09:49
Dėl potvynio Kretingoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija. Buvo priimtas sprendimas iš „Kretingos vandenų“ nuotekų valyklos Kretingoje išleisti dalį su lietaus vandeniu susimaišiusių nevalytų nuotekų į Tenžės upelį.