2021 liepos 26 d. pirmadienis, 7:20
Reklama  |  facebook

Klimato kaita: vasarą – kaitra, žiemą sniego vis mažiau

2021-07-16 13:51
Lietuvoje užregistruotas jau antras šią vasarą stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra, o įvairias išdaigas dėl klimato kaitos gamta krečia ir žiemą.
nuotrauka
Statistikos departamento iliustr.


Minimos įmonės
Lietuvos statistikos departamentas,
Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos,
Didžiausias vidutinis sniego dangos storis kalendoriniais 2020 m. Lietuvoje buvo tik 3 cm. Tokį didžiausią sniego dangos sluoksnį Hidrometeorologijos tarnyba pernai išmatavo Utenoje.

Šios tarnybos duomenimis, ankstesniais metais Utenoje vidutinis sniego dangos storis siekė 18, Vilniuje – 28 cm. Beje, praėjusiais metais sostinėje vidutinis sniego dangos storis buvo vos 1 cm ir tiek mažai jo Vilniuje nėra buvę nuo 1990 m., dalijasi Statistikos departamentas.

Užtat pastarosios žiemos vis mažiau trikdo statybininkus. Jiems vis rečiau tenka stabdyti darbus net ir šalčiausiais žiemos mėnesiais. Tačiau tai lemia ne vien tobulėjančios technologijos, bet ir menkas dirvožemio įšalas.

Užtat pastarosios žiemos vis mažiau trikdo statybininkus. Jiems vis rečiau tenka stabdyti darbus net ir šalčiausiais žiemos mėnesiais. Tačiau tai lemia ne vien tobulėjančios technologijos, bet ir menkas dirvožemio įšalas.

Jo gylis 2020 ir 2019 m. du tris, o vietomis ir daugiau kartų buvo mažesnis nei vidurkis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutiniškai dirvožemis per žiemą įšąla apie 30–40 cm, kai kada, ypač sunkesniuose dirvožemiuose, įšalo gylis pasiekia ir 80–90 cm.

Bet 2020 m. didžiausias dirvožemio įšalo gylis buvo 19 cm. Toks jis buvo užfiksuotas Vilniuje. Tačiau Šiauliuose įšalas buvo pasiekęs vos 8 cm, o Utenoje – 5 cm gylį.

2019 m. didžiausias įšalas buvo Varėnoje (30 cm), Vilniuje dirvožemis tais metais buvo įšalęs 13 cm, Šiauliuose – 22, Kaune – 14 cm.

Varėnos apylinkėse paprastai įšalas visuomet būna didžiausias. Šiaurės Rytų Lietuvoje jis taip pat pradeda formuotis anksčiausiai (dažniausiai pirmoje gruodžio pusėje). Įprastai dirvožemis Lietuvoje atitirpsta kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.

Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis buvo išmatuotas Dusetose 1966 m. Jis tuomet siekė net 146 cm. Pastaraisiais dešimtmečiais arčiausiai šio rekordo buvo Biržai, kur 2014 m. įšalas buvo pasiekęs 99 cm gylį, praneša Statistikos departamentas.
Komentaras

Kodėl dirvožemio įšalo gylis kasmet mažėja ir ką reiškia šie pokyčiai, kokias ilgalaikes pasekmes tai gali turėti?

„Dirvožemio įšalo gylis mažėja dėl globalios klimato kaitos, kylančios oro temperatūros ir vis šiltesnių, ne tokių sniegingų žiemų. Dirvožemio įšalo mažėjimas yra daugiametė tendencija“, – teigia Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas daktaras Donatas Valiukas.

Pasak mokslininko, tai dar nereiškia, kad kiekvienais metais dirvožemio įšalas bus vis mažesnis, esą gali pasitaikyti metų su didesniu įšalo gyliu. Vis dėlto naujausi duomenys rodo mažėjančio įšalo gylio tendenciją.

Jam pritaria ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius daktaras Egidijus Rimkus. „Įšalo gylis bei trukmė mažėja dėl klimato kaitos“, – pagrindinę žemės paviršiuje vykstančių pokyčių priežastį įvardijo mokslininkas.

Bet, pasak E. Rimkaus, viena žiema gali pasižymėti didesniu įšalu, kita – mažesniu. „2019–2020 metų žiema buvo šilčiausia per matavimų laikotarpį, todėl ir įšalo rodikliai tokie.

2020–2021 metų žiema buvo šaltesnė ir įšalas buvo gilesnis. Tačiau dėl klimato pokyčių dažnesnės šiltos žiemos, todėl įšalo rodikliai atitinkamai kinta“, – sako profesorius.


Nors šiltėjantis klimatas dirvožemio temperatūrą gylyje veikia ne taip žymiai kaip atmosferą, bet mokslininkai įsitikinę, kad būtent klimato kaita daro didžiausią poveikį dirvožemio įšalo gyliui.

Be to, žiemą vis rečiau susidarant pastoviai ir storai sniego dangai bei dažnėjant staigiems šalčio įsiveržimams, dirvožemis neretai įšąla arba negiliai, arba tik trumpam. Kai mažai sniego ir dažnai atšyla, dirvožemis susisluoksniuoja ir įšalusį dirvožemį keičia atitirpęs.

Hidrometeorologijos tarnybos teigimu, dirvožemio įšalo gylio duomenys padeda prognozuoti pavasario potvynius, o kompleksinės sąlygos (oro ir dirvožemio temperatūra, sniego dangos storis bei dirvožemio įšalo gylis) itin svarbios žiemkenčiams – dėl stipraus ir gilaus įšalo bei esant plonai sniego dangai, jie gali nušalti. Kita vertus, kai stora sniego danga dirvą užkloja jai dar nespėjus įšalti, žiemkenčiai gali sušusti.

Daugiau rodiklių apie klimatą rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2021-07-21 14:30
Per mėnesį trukusią akciją aplinkosaugininkai surengė 71 reidą visoje Lietuvoje ir patikrino 603 transporto priemones, 111 iš jų gabeno atliekas. Nustatyti 23 pažeidimai.
nuotrauka
2021-07-21 11:40
„IKEA Industry Lietuva“, įsikūrusi Kazlų Rūdoje, šį mėnesį baigė svarbų aplinkosauginį projektą – 70 metrų kaminą, kurio statybai buvo skirtas 1 milijonas eurų. Šis kaminas padės dar labiau sumažinti kvapų koncentraciją aplink esančiame rajone didinant sklaidą.
nuotrauka
2021-07-21 08:04
Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įgyvendinus numatytas priemones, šalyje nuo 2030 m. atliekos iš viso nebūtų šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių negalima kitaip panaudoti.
nuotrauka
2021-07-21 07:46
Antradienio, liepos 20 d., rytą Kuršių mariose buvo užfiksuota ruda dėmė ir informuotas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pradėję patikrinimą inspektoriai nustatė, kad tai į lietaus išleistuvą patekusios gamybinės nuotekos, tekančios iš AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijos.
nuotrauka
2021-07-14 08:41
Liepos 14 dieną oficialiai pristatomas atnaujintas ir sutvarkytas Reformatų sodas. Tarp Pylimo, J. Basanavičiaus, K. Kalinausko ir Teatro gatvių žaliuojantis Reformatų sodas reikšmingas ir Vilniaus miesto istorijai, ir reformatų bei netoliese gyvenančiai bei dirbančiai bendruomenei.
nuotrauka
2021-07-13 11:41
Įmonėms ir gyventojams, kurie šilumos energijai gaminti naudos geoterminius išteklius, nereikės atlikti papildomų tyrimų įrengiant mažesnę nei 50 kilovatvalandžių (kW) galios geoterminę sistemą.
nuotrauka
2021-07-09 11:16
Sodininkas, miškininkas, arboristas ir kraštovaizdžio architektas, – tai 17-a skirtingo dydžio ir sudėtingumo žaliųjų teritorijų prižiūrinčių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai" specialistų pareigybės. Naujos komandos veikla neapsiriboja tik „Vilniaus miesto parkų" želdynų klausimais – papil...
nuotrauka
2021-07-08 15:01
Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" už beveik 5.5 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina iš esmės atnaujinti du iš šešių Vilniaus miesto nuotekų valykloje esančių bioreaktorių, kurie valo sostinėje susidarančias nuotekas.
nuotrauka
2021-07-08 06:40
Aplinkos ministerija, siekdama sumažinti biurokratines kliūtis, parengė naują Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos (LAAIFP) lėšomis finansuojamų gyvenamųjų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos ap...
nuotrauka
2021-07-02 06:49
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl aplinkai padarytos žalos priteisimo konstatavo, jog visi atsakovams nuosavybes teise priklausančiame sklype augę medžiai – 21 juodalksnis – buvo saugotini, nes augo aerodromo apsaugos zonoje.
nuotrauka
2021-07-01 15:27
Tauro kalno teritorijoje pradėtas tvarkyti Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės, kurios atsiskleis kaip ramaus poilsio parkas. Būsimos Nacionalinės koncertų salės, „Tautos namų", prieigos ne tik bus sutvarkytos, bet ir pritaikytos patogiam visuomenės naudojimui – parke atsiras nauj...
nuotrauka
2021-07-01 10:03
Dviejų medžių dėl verslo centro statybos Naujamiestyje, Kauno gatvėje 22, negalintys išsaugoti vystytojai sutiko ir su savivaldybės pasiūlytais šį praradimą kompensuojančiais sprendimais, ir pasiūlė savų. Statytojai parengs ir įgyvendins greta jų sklypo esančios rekreacinės teritorijos – apie 2600 k...
nuotrauka
2021-06-30 13:47
„Vilniaus vandenys“ iš pavasarį Europos investicijų banko (EIB) suteikto 50 mln. Eur kredito jau gavo pirmąją 5 mln. Eur dalį. Birželio viduryje bendrovę pasiekusios lėšos bus panaudotos prioritetiniams vandens tiekimo infrastruktūros atnaujinimo projektams.
nuotrauka
2021-06-30 13:35
Birželio 30 d. Seimas priėmė aplinkos ministro Simono Gentvilo pasiūlytas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios užtikrins atliekų tvarkytojų atsakomybę avarijos atveju – įmonės turės atlyginti gamtai, gyventojams, kitiems ūkio subjektams padarytą žalą.
nuotrauka
2021-06-29 08:56
Kauno apygardos teismas kaltais dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimų ir labai didelės aplinkai padarytos žalos pripažino du Kauno miesto ir rajono gyventojus.
nuotrauka
2021-06-28 09:02
Panevėžyje įsikūrusi augalinės kilmės ingredientų gamintoja „Roquette Amilina“ įdiegė tvarią ir Lietuvoje dar retai sutinkamą lietaus vandens valymo sistemą, naudojant natūraliai gamtoje vykstančius teršalų šalinimo procesus. Po valymo paviršinės nuotekos, atitinkančios aplinkosauginius reikalavimus...
nuotrauka
2021-06-25 06:40
Vilniaus miesto Taryba pritarė siūlymui nuo mokesčių atleisti dalį žemės ir pastatų savininkų – tuos, kurie prisideda prie miesto apželdinimo, atveria žaliąsias teritorijas gyventojams, pasiūlo savo patalpas švietimo veiklai.
nuotrauka
2021-06-23 10:58
Buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorija Kaune, A. Juozapavičiaus prospekte, jau kelis dešimtmečius išlieka Kauno piktžaizde. Skalūnų alyva bei kiti naftos produktai iki šiol plūsta į aplinką.
nuotrauka
2021-06-18 08:42
Nauji medžių sodinukai alėjose palei gatves, tūkstančiai krūmų pakeitusių metalinius atitvarus, į miestą sugrįžtantys vijokliai ir gyventojų rankomis bei verslo kuriami žalieji projektai - pirmas 2021 m. pusmetis Vilniuje buvo intensyviai „žalias".
nuotrauka
2021-06-18 08:00
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis.

Statybunaujienos.lt » Aplinka