Rinkos tyrimų bendrovė „Market Research Future“ (MRFR) paskelbė naujausias prognozes pasauliniam robotikos sektoriui. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šio sektoriaus vertė pasieks 214,68 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kaip rašoma Inovacijų agentūros pranešime, jog vidutinis metinis robotikos augimas sieks net 22,8 proc. Rinkos tyrėjai tokio proveržio varikliais įvardija vis prieinamesnius robotus, pritaikomus ne tik stambiajai pramonei, bet ir mažų ir vidutinio dydžio verslų poreikiams.

Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Daumantas Simėnas teigia, kad skaitmenizacijos srityje Lietuvos pramonė atsilieka nuo kitų Europos šalių, todėl robotikos sritis nesivysto taip sparčiai, kaip galėtų.

„Dešimčiai tūkstančių pramonės darbuotojų Lietuvoje tenka apie 15-20 robotų, kol tokiose šalyse kaip Slovakija, Italija ar Vokietija, šis skaičius – daugiau nei 10 kartų didesnis (2020 metų duomenimis atitinkamai: 175, 224 ir 371 pramoninis robotas tenkantis 10 000-iai tūkstančių darbuotojų). Sektoriaus augimas nėra pakankamas, kad pasivytume pasaulio vidurkį, o augimą labiausiai stabdo įmonių įsitikinimas, kad darbuotojai yra pigesnė darbo jėga. Iš tikrųjų, robotai pinga, o jų integravimas tampa vis paprastesnis, tad kylant atlyginimams inovacijos atsiperka sparčiau, o darbuotojai atlaisvinami nuo rutininio sunkaus ir pavojingo darbo, todėl galima skirti daugiau dėmesio kvalifikacijos kėlimui ir aukštesnės vertės kūrimui įmonei“, – cituojamas D. Simėnas.

Apie vis draugiškesnes ir prieinamesnes įmonėms robotikos technologijas kalba rinkos ekspertai visame pasaulyje. Tarptautinė robotikos asociacija (angl. International Federation of Robotics), kuriai priklauso ir Lietuvos robotikos asociacija, svarbiausiomis sektoriaus tendencijomis įvardija paprasčiau programuojamus robotus, didėjančias žmonių ir robotų bendradarbiavimo galimybes ir augančią robotų, skirtų tiekimo grandinių automatizavimui, paklausą.

„Viena iš svarbiausių pasaulinių tendencijų yra robotų darbas vienoje aplinkoje su žmonėmis ir augantis kolaboratyvių robotų – kobotų – naudojimas. Industriniai robotai paprastai yra atskirti nuo žmonių, todėl darbas bendroje aplinkoje (dėl pavojaus susižeisti) su jais yra apribotas. Kolaboratyvūs robotai jaučia aplinką ir sulėtėja arba visiškai sustoja priartėjus žmogui. Tokio tipo robotų panaudojimas ypač platus – jie pasitarnauja surenkant, pakuojant ir testuojant produktus ar atliekant kitas operacijas. Tai leidžia kurti procesus, kurių metu vieną darbo dalį atlieką robotas, o kitą – žmogus, robotams paliekant pavojingiausius, sunkiausius ir purviniausius darbus“, – teigė D. Simėnas.

Ekspertas pabrėžia, kad Lietuvos pramonės įmonės panašių technologijų dėka galėtų efektyvinti savo veiklą, sumažinti kaštus bei atliekų ir suvartojamos energijos kiekį.

„Jei procesų skaitmenizavimas ir modernizavimas būtų aktyviau remiami, žiedinės ekonomikos, glaudžiai susijusios su skaitmenizacija, plėtra vyktų greičiau. Tai padėtų Lietuvos pramonės įmonėms apsisaugoti nuo globalių ekonominių iššūkių ir kurti produktus bei komponentus čia, Europoje, sumažinant priklausomybę nuo Azijos tiekimo grandinių. Puikus sėkmingo robotikos sektoriaus vystymo pavyzdys yra Danijoje įkurtas Odensės robotikos, automatizacijos ir dronų klasteris (angl. Odense Robotics). Ši organizacija padeda įmonėms visuose augimo etapuose – čia įkurti akceleratoriai, vyksta verslo ir technologijų vystymo programos. Čia išaugo „Universal Robots“ – pasaulyje lyderiaujantys kolaboratyvių robotų kūrėjai. Panašiai veikiantis ir valstybės remiamas klasteris galėtų Lietuvą paversti veržlia pasaulinės robotikos ekosistemos dalimi“, – sakė D. Simėnas.

Lietuvos robotikos asociacijos vadovo teigimu, tokio klasterio atsiradimui būtinas savivaldybių, regioninės ir centrinės valdžios bendradarbiavimas ir tikslinės investicijos. Lietuvoje savo jėgomis iniciatyvą, kaip rašoma pranešime, jau rodo Panevėžio miestas, tačiau jam reikalingas didesnis ir tikslingesnis palaikymas iš centrinės valdžios. Vietinės ir nacionalinės paramos sistemos ir investicijos turi būti nukreiptos į daugiausia potencialo proveržiui turinčias veiklas – eksperimentavimą, prototipavimą, investicijas į vadinamuosius „kietuosius“ startuolius (angl. hardware start-ups) kūrimą, rašoma pranešime. Šalies įmonės įgyvendina svarbius projektus Lietuvoje ir užsienyje, o metų pabaigoje pradės veikti Europos skaitmeninių inovacijų centras (EDIH), sustiprinsiantis pramonės ir kitų įmonių skaitmeninės transformacijos pajėgumus.

„Jau dabar Lietuvos robotikos įmonės vykdo sudėtingus ir tarptautinius projektus, pavyzdžiui, su savo kurtais robotais automatizuoja vienos didžiausių pasaulyje siuntų gabenimo įmonių sandėlius Olandijoje. Tarp Lietuvos įmonių sukurtų produktų ir įgyvendintų projektų – visiškai automatizuota daiktų interneto įrenginių surinkimo linija, metalo lankstymo robotas, daugybėje sričių pritaikomi mažiausi pasaulyje lazeriai, pažangios biometrinės, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos. Kad daugiau šalies įmonių įdiegtų šias ir kitas technologijas bei susipažintų su robotų nauda, Lietuvos robotikos asociacija su savo nariais planuoja pradėti vystyti RaaS (angl. Robotics as a Service) – robotikos kaip paslaugos modelį, kuris kvies įmones išsinuomoti robotus keliems mėnesiams ir taip įsitikinti jų tinkamumu“, – cituojamas ekspertas.