Seime iškelti klausimai, Ar Vilniaus miestui verta augti iki milijono gyventojų ir, jeigu taip, kokių sąlygų reikia šiam dydžiui pasiekti.

„Norėtųsi matyti platesni paveikslą – Vilnių kaip milijoninis miestą, kaip kultūros, mokslo, meno veiklų centrą“, – praėjusią savaitę vykusioje pirmojoje ciklo diskusijoje kalbėjo R. Lopata.

Savivaldybės duomenimis, Vilniuje gyvena 615 tūkst. žmonių. Architektas Lukas Rekevičius paskaičiavo, kad jeigu miestas norėtų iki milijono užaugti per 10 metų, vadinasi, mieste turėtų įsikurti bent 30 tūkst. žmonių per metus, o jiems apsigyventi reikėtų apie 15 tūkst. laisvų butų.

„Vadinasi, tai yra 75 dideli, bent 200 butų, gyvenamieji kvartalai. Kur per metus juos „padėti“? – tankinti miestą ar plėstis į šonus? Nors Vilnius jau dabar gana išsiplėtęs, čia gyvenimo kokybė nebloga, nes, išskyrus rytinius ir vakarinius kamščius, bet ką gali pasiekti per 15 minučių. Gal tiek ir užtenka?“, – svarstė pranešime cituojamas architektas.

Aplinkos viceministrės Daivos Matusevičės požiūriu, idealios gyvenimo ir darbo sąlygos mieste – tai daug žalumos ir daug erdvės, viskas arti ir „viskas viename“. „Kompaktiškas miestas – tai toks, kur taupiai išnaudojant infrastruktūrą ir tankiai gyvenant, galima turėti visus šiuos dalykus: sveikatai palankią aplinką, laisvalaikį, užtektinai žalumos. Mažoje teritorijoje galima sukurti lygiai tą pačią kokybę, kokią mes sukurtume išsidėstę plačiai ir brangiai apmokėję infrastruktūrą“, – sakė aplinkos viceministrė.

Architekto Alvydo Šeiboko pastebėjimu, norint paversti Vilnių kompaktiškesniu, reikia radikalių sprendimų – vien auginti gyventojų skaičių neužteks. „Įvyko milijonas Lukiškių aikštės konkursų. Nieko, išskyrus išorinę dangą, nepadarėme. O galėjo atsirasti kelių lygių požeminis garažas“, – pasiūlė analogiją pranešime pacituotas A. Šeibokas.

L. Rekevičiaus žodžiais, kurti kompaktiškesnį miestą būtų įmanoma, jeigu mikrorajonų erdvės būtų planuojamos ir tankinamos panašiai kaip sostinės senamiestyje, kur gatvės siauresnės ir jaukios. D. Matusevičės teigimu, „kol mes nemąstome kvartalais, tol nieko nesprendžiame“.