Naujaisiais Žemės įstatymo pakeitimais, kaip praneša Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), detaliau aptarti išnuomotos valstybinės žemės pagrindinės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atvejai bei tvarka, kartu numatant ir atlyginimo už žemės sklypo naudojimo ar veiklos valstybinėje žemėje keitimą mechanizmą. Įsigaliojus įstatymo pataisoms bus sudaromos vienodesnės sąlygos investuotojams plėtoti veiklą, nepriklausomai nuo to, ar nekilnojamojo turto projektai įgyvendinami privačioje ar valstybinėje žemėje.

Kita vertus, valstybė, kurios pagrindinis turtas – žemė, gaus kompensaciją už naujų statinių statybą ar naujos veiklos vystymą ne aukciono tvarka išsinuomotame valstybinės žemės sklype.

Kada galima nutraukti žemės nuomos sutartį

Valstybinės žemės nuomos sutartis turės būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudos žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą arba jeigu bus keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju). Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą turės būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal jų tiesioginę paskirtį bus priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalins nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Priėmus sprendimą nutraukti tokią sutartį arba jos nesudaryti dėl minėtų priežasčių, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, rašoma pranešime.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama įstatyme nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Statyba nuomojamoje valstybinėje žemėje

Priimtais Žemės įstatymo pakeitimais reglamentuojama, kad nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, Vyriausybės nustatyta tvarka turės sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, o kitą 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Įstatyme nustatyta, primena NŽT, kad jeigu dėl statomų naujų ar rekonstruojamų esamų statinių ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po to – statinio ar įrenginio bendras plotas, reikia atlyginti už tą plotą. Atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentai vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės.

Atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo atveju.