Kokie pokyčiai laukia vandens gręžinius turinčių gyventojų?
2021-11-20 07:24
Seime po svarstymo pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui, socialinių tinklų erdvėje pasirodė nepagrįstų baimių ir mitų apie šio įstatymo tikslą.

Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.
Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, nelegalių gręžinių savininkams svarstomos pataisos siūlo ne sankcijas, o amnestiją.
Mitas. Visi pokyčiai, įteisinant vandens gręžinius ir data, iki kurios turi būti perimta geriamojo vandens infrastruktūra, numatyti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme.
Netiesa. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte siūloma numatyti tik gręžinių įteisinimo galimybę.
Tuo tarpu geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą siūloma nustatyti kitame, kartu teikiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.
Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių sankcijų ir atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Aplinkos ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Kitaip sakant, įstatymo pataisos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją.
Mitas. Pagal šį įstatymą įteisinę vandens gręžinius gyventojai jų neteks, nes juos perims savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės.
Netiesa. Kito įstatymo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimai numato, kad geriamojo vandens infrastruktūros savivaldybės ar jos įmonės neperims, kai iš gręžinio išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai.
Perimami tik tie gręžiniai, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
Mitas. Vandens gręžinių perėmimas bus priverstinis ir gyventojai neteks jiems priklausančio turto.
Netiesa. Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo.
Mitas. Prievolė savivaldybei perimti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą įsigaliojo priėmus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Netiesa. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vadinasi, jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų. Naujas nebent šios infrastruktūros perėmimo terminas, kuriuo siekiama savivaldybėms padėti bendruomenėms spręsti problemą, susijusią su siekiu apsirūpinti geriamojo vandens ištekliais (pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą).
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą).
Mitas. Visi pokyčiai, įteisinant vandens gręžinius ir data, iki kurios turi būti perimta geriamojo vandens infrastruktūra, numatyti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme.
Netiesa. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte siūloma numatyti tik gręžinių įteisinimo galimybę.
Tuo tarpu geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą siūloma nustatyti kitame, kartu teikiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.
Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių sankcijų ir atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Aplinkos ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Kitaip sakant, įstatymo pataisos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją.
Mitas. Pagal šį įstatymą įteisinę vandens gręžinius gyventojai jų neteks, nes juos perims savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės.
Netiesa. Kito įstatymo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimai numato, kad geriamojo vandens infrastruktūros savivaldybės ar jos įmonės neperims, kai iš gręžinio išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai.
Perimami tik tie gręžiniai, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
Mitas. Vandens gręžinių perėmimas bus priverstinis ir gyventojai neteks jiems priklausančio turto.
Netiesa. Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo.
Mitas. Prievolė savivaldybei perimti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą įsigaliojo priėmus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Netiesa. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vadinasi, jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų. Naujas nebent šios infrastruktūros perėmimo terminas, kuriuo siekiama savivaldybėms padėti bendruomenėms spręsti problemą, susijusią su siekiu apsirūpinti geriamojo vandens ištekliais (pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą).
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą).
Teiginiai, kad naujame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją
Aplinka
2025-11-07 09:19
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarsto sprendimo projektą, kuris gali tapti svarbiu žingsniu siekiant atgaivinti ir įveiklinti Sudervėje esančią Vilnojos ežero pietrytinę pakrantę. Siekiama šią teritoriją paversti daugiafunkce žaliąja infrastruktūra, tinkama tiek pasyviam, tiek aktyviam Vilniau...
2025-11-06 09:08
Aplinkos ministerija skyrė 1,5 mln. eurų ES lėšų potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimui Kretingos rajono savivaldybėje.
2025-10-31 14:51
Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, gyventojai vis aktyviau lankosi kapinėse ir tvarko artimųjų kapavietes. Šiuo laikotarpiu ženkliai išauga atliekų kiekis, todėl Panevėžio miesto savivaldybė drauge su bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“ kviečia gyventojus elgtis atsakingai – rūšiu...
2025-10-31 07:40
Kapinės – tai daugiau nei vieta, kur ilsisi mirusieji. Jos atspindi mūsų požiūrį į gyvenimą, laiką ir atmintį. Lietuvoje ilgą laiką dominavo tradicija: šeimos sklypai, karstai ir masyvūs paminklai. Tačiau šių laikų kapinių vaizdas keičiasi.
2025-10-28 09:17
Skatinant pirminį atliekų rūšiavimą ir kompostavimą, Kauno miesto gyventojai, turintys individualias valdas, gali nemokamai gauti kompostavimo dėžes. Tokiose dėžėse patogu tvarkyti buityje susidarančias biologines atliekas savo kieme, tausojant aplinką ir, kartu, gaunant vertingo komposto augalams t...
2025-10-23 14:35
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauji miško kirtimų ribojimai. Jie bus taikomi pasienio su Rusija ir Baltarusija ruožuose, prie gyvenviečių, taip pat miškuose abipus kelių.
2025-10-13 16:45
Gargžduose užbaigtas projektas „Paviršinių nuotekų valymo įrenginių – išlaikymo tvenkinio su pakartotiniu vandens naudojimu nauja statyba“. Tai – vienas pažangiausių ir pirmasis tokio tipo gamta grįstas sprendimas Klaipėdos rajone, įgyvendintas pagal tarptautinį Interreg Baltijos jūros regiono proje...
2025-10-10 14:10
Gyventojams, susiruošusiems įteisinti gręžinį, reikia pradėti nuo savivaldybės – pateikti paraišką dėl pritarimo naudoti gręžinį. Tik gavus savivaldybės administracijos pritarimą galima kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą (LGT), – primena LGT Duomenų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena...
2025-10-07 09:53
Erzinantys kvapai nėra tik estetinė problema – šiandien jie, dėl daromo reikšmingo neigiamo poveikio žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai, Europoje pripažinti atmosferos teršalais. Tačiau, nesant vieningos kvapų taršos valdymo politikos, šiandien Lietuvos ir užsienio mokslininkai kuria tokios sist...
2025-09-22 09:10
Aplinkos apsaugos agentūra išdavė valstybės įmonei Turto bankui leidimą laikinai pažeminti Bartkuškio tvenkinio, esančio Širvintų rajone, vandens lygį. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Turto banko prašymą ir siekį užtikrinti statinio saugumą bei išvengti galimų avarinių situacijų ateityje.
2025-09-19 06:59
Kėdainių rajono savivaldybės vadovai susitiko su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovais aptarti nemalonių kvapų kontrolės klausimų.
2025-09-18 10:43
Užtvankos – skausminga Lietuvos ekologinė problema, stabdanti natūralius upių procesus ir kenkianti ekosistemoms. Išlaisvinus upes, į jas grįžta gyvybė – migruojančios žuvys ir pamažu atsikuriančios gamtinės ekosistemos. Tokių gerųjų pavyzdžių, kai pašalinus dirbtines kliūtis upės atgauna savo natūr...
2025-09-12 09:09
Aplinkos apsaugos departamentas praneša, kad dėl 2025 m. birželio 27-28 d. įvykusio incidento UAB „Homanit Lietuva“ teritorijoje, kai į aplinką pateko medienos plaušo dalelės, nuo birželio 30 d. iki rugpjūčio 13 d. vykdė neplaninį įmonės patikrinimą.
2025-09-10 15:25
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad kilus gaisrui Baltosios Vokės g. stotyje išsiskiria pavojingos cheminės medžiagos – lakios medžiagos ir dulkės. Todėl VDI primygtinai prašo visų darbdavių, kurių darbuotojai dirba Baltosios Vokės g. stoties zonoje, skubos tvarka papildomai įsivertinti pr...
2025-09-08 14:22
Aplinkos ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisas, leisiančias poveikio aplinkai vertinimo procesą sutrumpinti 2 mėnesiais ir sumažinsiančias administracinę ir teisinio reguliavimo naštą ūkio subjektams. Įsigaliojus Aplinkos ...
2025-09-03 11:47
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius UAB „Energesman“ atstatė ir pradėjo naudoti vieną iš trijų stacionarių rūšiavimo linijų gamyklos viduje – tai leidžia sparčiau apdoroti mišrias gyventojų atliekas.
2025-09-03 09:43
Paskutinį vasaros savaitgalį Vilniuje vyko diskusijų festivalis „Būtent!“. Vienoje iš scenų aptartas klausimas „Kas formuos ateities miestus?", nagrinėjęs, kaip bendruomenė, politikų sprendimai ir dirbtinis intelektas gali bendradarbiauti arba konkuruoti, siekiant kurti miestus, kuriuose norisi gyve...
2025-08-27 09:16
Antradienį Aplinkos ministerijoje įvyko darbo grupės posėdis, kuriame buvo aptartas įsakymo dėl atsinaujinančios energetikos plėtros projektas. Šiame susitikime dalyvavo Aplinkos ir Energetikos ministerijų, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Ornitologų draugijos, V...
2025-08-25 09:09
Pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Toksika“ Vilniaus padalinyje sekmadienio rytą 6:30 užfiksuotas gaisras. Užsidegė ličio baterijos, kurios buvo sukrautos į sunkvežimį ir paruoštos išvežti galutiniams šių atliekų tvarkytojams.
2025-08-21 09:45
Ukmergės gatvėje, vienoje intensyviausių Vilniaus transporto arterijų, kyla naujas „Kia“ ir „Škoda“ automobilių centras. Tačiau ši statyba išsiskiria ne tik moderniu projektu – jo centre atsidūrė vienas medis. Paprastasis klevas, išsiskiriantis savo dydžiu ir gyvybingumu, tapo svarbiausiu aplinkosau...


























































| www.julija.eu