Kokie pokyčiai laukia vandens gręžinius turinčių gyventojų?
2021-11-20 07:24
Seime po svarstymo pritarus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui, socialinių tinklų erdvėje pasirodė nepagrįstų baimių ir mitų apie šio įstatymo tikslą.
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.
Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, nelegalių gręžinių savininkams svarstomos pataisos siūlo ne sankcijas, o amnestiją.
Mitas. Visi pokyčiai, įteisinant vandens gręžinius ir data, iki kurios turi būti perimta geriamojo vandens infrastruktūra, numatyti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme.
Netiesa. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte siūloma numatyti tik gręžinių įteisinimo galimybę.
Tuo tarpu geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą siūloma nustatyti kitame, kartu teikiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.
Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių sankcijų ir atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Aplinkos ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Kitaip sakant, įstatymo pataisos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją.
Mitas. Pagal šį įstatymą įteisinę vandens gręžinius gyventojai jų neteks, nes juos perims savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės.
Netiesa. Kito įstatymo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimai numato, kad geriamojo vandens infrastruktūros savivaldybės ar jos įmonės neperims, kai iš gręžinio išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai.
Perimami tik tie gręžiniai, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
Mitas. Vandens gręžinių perėmimas bus priverstinis ir gyventojai neteks jiems priklausančio turto.
Netiesa. Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo.
Mitas. Prievolė savivaldybei perimti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą įsigaliojo priėmus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Netiesa. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vadinasi, jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų. Naujas nebent šios infrastruktūros perėmimo terminas, kuriuo siekiama savivaldybėms padėti bendruomenėms spręsti problemą, susijusią su siekiu apsirūpinti geriamojo vandens ištekliais (pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą).
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą).
Mitas. Visi pokyčiai, įteisinant vandens gręžinius ir data, iki kurios turi būti perimta geriamojo vandens infrastruktūra, numatyti Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme.
Netiesa. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekte siūloma numatyti tik gręžinių įteisinimo galimybę.
Tuo tarpu geriamojo vandens infrastruktūros perėmimo terminą siūloma nustatyti kitame, kartu teikiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte.
Mitas. Aplinkos ministerija siekia nacionalizuoti gyventojų įsirengtus vandens gręžinius.
Netiesa. Priešingai, Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas suteikia gyventojams galimybę, kokios iki šiol nebuvo – įteisinti nelegalų gręžinį be jokių sankcijų ir atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gręžinio savininkas būtų įpareigotas jį likviduoti ir susimokėti jam paskirtą baudą tik tokiu atveju, jeigu Aplinkos apsaugos departamentas nustatytų pažeidimą. Jei tokiu atveju vanduo gręžinio savininkui būtų toliau reikalingas, jis turėtų įsirengti naują gręžinį.
Intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt.
Jei hipotetinio aplinkosaugininkų patikrinimo metu būtų nustatyta, kad nelegalaus gręžinio savininkas atitinka reikalavimus išteklių naudojimo leidimui gauti, jam papildomai dar tektų susimokėti nesumokėtus mokesčius už išgautus požeminio vandens išteklius padidintu tarifu už praėjusius trejus metus.
Aplinkos ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Kitaip sakant, įstatymo pataisos siūlo ne nacionalizaciją, o nelegalios veiklos amnestiją.
Mitas. Pagal šį įstatymą įteisinę vandens gręžinius gyventojai jų neteks, nes juos perims savivaldybės arba vandens tiekimo įmonės.
Netiesa. Kito įstatymo – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – pakeitimai numato, kad geriamojo vandens infrastruktūros savivaldybės ar jos įmonės neperims, kai iš gręžinio išgaunamas požeminis vanduo skirtas naudotis individualiai.
Perimami tik tie gręžiniai, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų, kai tokie gręžiniai įrengti savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
Mitas. Vandens gręžinių perėmimas bus priverstinis ir gyventojai neteks jiems priklausančio turto.
Netiesa. Objektas išperkamas tik savininkui sutikus, kaip numato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašas. Išperkamo objekto vertę nustatytų nepriklausomi turto vertintojai, o ne savivaldybė. Jei tarp šalių kiltų ginčas, savivaldybės institucijos iniciatyva būtų sudaromos sutartys dėl infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir paslaugų teikimo.
Mitas. Prievolė savivaldybei perimti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą įsigaliojo priėmus Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinąjį įstatymą.
Netiesa. Pareiga savivaldybėms perimti geriamojo vandens tiekimui tinkamą infrastruktūrą įteisinta dar 2006 m. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Vadinasi, jau 15 metų savivaldybės turi pareigą perimti savivaldybės teritorijoje veikiančius gręžinius, iš kurių vandenį gauna daugiau nei 50 gyventojų. Naujas nebent šios infrastruktūros perėmimo terminas, kuriuo siekiama savivaldybėms padėti bendruomenėms spręsti problemą, susijusią su siekiu apsirūpinti geriamojo vandens ištekliais (pastaraisiais metais Aplinkos ministeriją pasiekia vis daugiau bendruomenių nusiskundimų, kad savivaldybės atsisako perimti minėtą infrastruktūrą).
Mitas. Visiems gręžinių savininkams teks įsirengti skaitliukus ir mokėti mokesčius už vandenį.
Netiesa. Pagal Žemės gelmių įstatymą, apskaitos prietaisai privalomi, kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą. Šis reikalavimas galioja ir dabar.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas asmenis atleidžia nuo administracinės atsakomybės ir ekonominių sankcijų, o ne nuo prievolės mokėti mokesčius (tais atvejais, kai jie taikomi pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymą).
Teiginiai, kad naujame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas apmokestinimas, neatitinka tikrovės.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją
Aplinka
2024-10-30 09:56
Šią savaitę Salanto upėje buvo demontuota jau antroji, kone 200 metų, ją kausčiusi užtvanka. Sunkiosios technikos išgriautas užtvankos betono atitvaras išlaisvino natūralią upės tėkmę.
2024-10-24 10:31
Vienai didžiausių Lietuvoje atliekų perdirbimo bendrovių UAB „Ekobazė“ patvirtintas beveik 10 mln. Eur ES finansavimas Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojamam plastiko atliekų ir kietojo atgautojo kuro perdirbimo kompleksui. Viso projekto, kurį tikimasi įgyvendinti 2027 m. pradžioje,...
2024-10-23 09:23
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman" paleido naują stiklo rūšiavimo liniją, kuri iš mišrių komunalinių atliekų atskirs 10 mm ir net dar mažesnes stiklo duženas. Naujoji linija per metus galės išrūšiuoti ir išsaugoti apie 13 tūkst. tonų stiklo – tiek stiklo reikia paga...
2024-10-22 10:08
Pirmadienį, spalio 21 d., aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) sąvartyne Kazokiškėse, kur kartu su vietos bendruomenių atstovais, Elektrėnų savivaldybės meru Gediminu Ratkevičiumi, Seimo nare Edita Rudelienė ir VAATC direktoriumi Tomu Vaitk...
2024-10-21 14:00
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“ baigė reorganizavimo procesą, po kurio naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens tvarkymo bendrovė „GVT LT" prijungta prie UAB „Toksika".
2024-10-18 09:38
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai šiemet ištyrė klaipėdiečiams ir regiono gyventojams itin svarbaus ir Lietuvoje unikalaus Vilhelmo kanalo vandens kokybės būklę ir galimas rizikas dėl klimato kaitos. Ką atskleidė naujasis tyrimas ir ką turėtume daryti, kad kanalas bei jį supanti gamta būtų la...
2024-10-11 13:13
Klaipėdos miesto savivaldybė plečia stacionarių oro taršos stebėjimo stotelių tinklą. Stotelės bus įrengiamos 6 vietose, kurios atrinktos atsižvelgus į pramonės įmonių ir didžiausių transporto srautų pasiskirstymą mieste. Šiuo metu rengiamasi viešųjų pirkimų procedūroms, o stoteles numatoma įrengti...
2024-10-10 14:00
Aplinkos ministras patvirtino Atliekų tvarkymo taisyklių pataisas, kuriose aiškiau reglamentuojama, kas yra atliekų tvarkytojai, bei nustatytos naujos pavojingų atliekų laikymo, surinkimo ir vežimo sąlygo
2024-10-07 15:43
Tik trečdalis Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo gyvenvietėse esančiomis viešosiomis erdvėmis. 42 proc. „Bipa“ tyrimo apklaustųjų pasigenda daugiau poilsio zonų: suoliukų, stalų bendriems susibūrimams. 59 proc. mano, kad infrastruktūra nėra pritaikyta žmonėms su negalia bei 50 proc. pasisako, ka...
2024-10-07 09:27
Nekilnojamojo turto plėtros įmonių grupės „EIKA" darbuotojai spalio 4 d. Vilniuje, Pašilaičiuose rinkosi į talką, kurioje pasodino 130 medelių. Tokios talkos – bendrovės tradicija, kurioje jie ne tik stiprina tarpusavio ryšius, bet ir gražina aplinką.
2024-10-03 09:25
Aplinkos ministras patvirtino Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų pakeitimus, užkirsiančius kelią nuotekų dumblą apdorojančioms įmonėms dviprasmiškai aiškinti šį teisės aktą.
2024-10-02 08:19
Aplinkos ministras patvirtino naują statybos techninį reglamentą „Statybinė klimatologija“, kuris nustato klimatinių parametrų statistines charakteristikas, būtinas teritorijų planavimui, statinių projektavimui ir statybai. Naujasis reglamentavimas leis projektuojant įvertinti tinkamas apsaugos prie...
2024-10-01 09:57
Vykdydami seismologinį monitoringą, per 2018-2023 m. laikotarpį Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai užregistravo 10 062 vietinius seisminius įvykius, 487 regioninius ir 1 579 teleseisminius. „Kartu atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis vietinių įvykių buvo susiję su žmogaus veikla“, – sak...
2024-09-30 10:56
Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvoje administruojanti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) registro sąskaitas, š. m. rugsėjo 27 d. į veiklos vykdytojų sąskaitas ES ŠESD registre pervedė likusius nemokamus apyvartinius taršos leidimus (ATL), skirtus 2024 metams. Taip pat, atsižvelgian...
2024-09-26 16:54
Aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimus, į kuriuos įrašyta 14 papildomų apsaugos nuo potvynių priemonių. Didžioji šių priemonių dalis skirta Vakarų Lietuvos regionui, kuriame potvynių problema tampa vis aktua...
2024-09-18 15:26
Užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, darbą pradeda atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla. Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus v...
2024-09-18 09:35
Vykdydama teismų sprendimus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pradėjo nelegalių statinių griovimo darbus Kuršių nerijoje, Preiloje. Trijų nelegalių pastatų griovimo darbus atlieka rangovas UAB „Revekta“, kurių atstovams vakar, rugsėjo 17 d., dalyvaujant antstolei, ofici...
2024-09-17 16:02
„Dvarą įsigijome pigiau, nei kainuoja įstatyti vieną langą“, – pasakoja pranešime cituojamas restauruojamo XVI a. Kamariškių dvaro vadovas Arūnas Survila. Prieš kelerius metus nedidelė komanda ryžosi avantiūrai – prikelti visiškai sugriuvusį dvarą netoli Latvijos pasienio ir paversti jį kūrybos erdv...
2024-09-17 10:33
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo rugsėjo 17 d. kviečia gyventojus, turinčius žemės sklypus, teikti paraiškas ir gauti paramą medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Teikiama parama – galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo ...
2024-09-17 10:04
Vykdydama teismų sprendimus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) šiandien, rugsėjo 17 d., pradeda nelegalių pastatų griovimo darbus Kuršių nerijoje, Preiloje. Teismai įsiteisėjusiais ir galutiniais sprendimais aiškiai nustatė, jog šių statinių griovimas yra vienintelis būd...