Kompensacijų už atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius įrenginius kreipėsi 2 tūkst. gyventojų
2021-10-05 11:26
Kompensacijoms už atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos siurblius arba biokuro katilus, įsigytus vietoje iškastinį kurą naudojančio seno šildymo katilo, gauta 1991 paraiškų už 5,52 mln. eurų. Aktyviausi buvo Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai.
Portalo Statybunaujienos.lt (IGLU TECH) nuotr.
Šioms subsidijoms iš Klimato kaitos programos skirta 3 mln. eurų, todėl bus finansuojami ne visi projektai.
Jie bus atrenkami pagal tam tikrus kriterijus: pirmenybė suteikiama planuojantiems diegti energetiškai efektyvesnes technologijas, mažinantiems aplinkos oro užterštumą padidintos aplinkos oro taršos zonose, bus vertinama ir planuojamo įsigyti įrenginio kaina. Pagal šiuos kriterijus skiriami balai. Pareiškėjai, kurie jų surinks daugiausiai, gaus išmoką, pranešė Aplinkos ministerija.
Virš 1,1 tūkst. gyventojų prašo kompensuoti šilumos siurblius oras-vanduo, jie pateikė paraiškų už 3,7 mln. eurų. Daugiau kaip 570 pareiškėjų prašo subsidijuoti biokuro katilus. Gauta prašymų už beveik 1 mln. eurų. Kiek daugiau kaip 270 gyventojų pateikė paraiškas finansuoti šilumos siurblius oras-oras ir žemė-vanduo. Jų prašoma suma – beveik 1 mln. eurų.
Pagal šį kvietimą gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Maksimali subsidijos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotus dydžius.
Po pirmojo kvietimo, paskelbto balandžio mėn., buvo gautos 1175 paraiškos. Daugiausia įsigyta šilumos siurblių oras-vanduo – beveik 700 paraiškų už 2,2 mln. eurų, 5 klasės biokuro katilų – arti 300 paraiškų už beveik 500 tūkst. eurų. Šilumos siurblius oras-oras ir žemė-vanduo rinkosi mažiau gyventojų, gauta 112 paraiškų už beveik 118 tūkst. eurų ir 73 paraiškos už daugiau kaip 412 tūkst. eurų. Jiems išmokėta daugiau kaip 3,2 mln. eurų kompensacijų.
Šios investicijos iš Klimato kaitos programos yra skirtos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį namų ūkiuose, pagerinti oro kokybę, sudaryti galimybes individualių namų ir daugiabučių namų butų savininkams įsidiegti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.
Jie bus atrenkami pagal tam tikrus kriterijus: pirmenybė suteikiama planuojantiems diegti energetiškai efektyvesnes technologijas, mažinantiems aplinkos oro užterštumą padidintos aplinkos oro taršos zonose, bus vertinama ir planuojamo įsigyti įrenginio kaina. Pagal šiuos kriterijus skiriami balai. Pareiškėjai, kurie jų surinks daugiausiai, gaus išmoką, pranešė Aplinkos ministerija.
Virš 1,1 tūkst. gyventojų prašo kompensuoti šilumos siurblius oras-vanduo, jie pateikė paraiškų už 3,7 mln. eurų. Daugiau kaip 570 pareiškėjų prašo subsidijuoti biokuro katilus. Gauta prašymų už beveik 1 mln. eurų. Kiek daugiau kaip 270 gyventojų pateikė paraiškas finansuoti šilumos siurblius oras-oras ir žemė-vanduo. Jų prašoma suma – beveik 1 mln. eurų.
Pagal šį kvietimą gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Maksimali subsidijos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotus dydžius.
Po pirmojo kvietimo, paskelbto balandžio mėn., buvo gautos 1175 paraiškos. Daugiausia įsigyta šilumos siurblių oras-vanduo – beveik 700 paraiškų už 2,2 mln. eurų, 5 klasės biokuro katilų – arti 300 paraiškų už beveik 500 tūkst. eurų. Šilumos siurblius oras-oras ir žemė-vanduo rinkosi mažiau gyventojų, gauta 112 paraiškų už beveik 118 tūkst. eurų ir 73 paraiškos už daugiau kaip 412 tūkst. eurų. Jiems išmokėta daugiau kaip 3,2 mln. eurų kompensacijų.
Šios investicijos iš Klimato kaitos programos yra skirtos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį namų ūkiuose, pagerinti oro kokybę, sudaryti galimybes individualių namų ir daugiabučių namų butų savininkams įsidiegti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.
Žymės Atsinaujinantys energijos šaltiniai, Biokuro katilai, Geoterminis šildymas, Šilumos siurbliai, Parama
Infrastruktūra
2026-11-06 13:22
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
2026-11-04 05:20
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje – didžiausias itin greito elektromobilių įkrovimo parkas: vienu metu krausis 20 automobilių
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
| www.julija.eu