Šioms subsidijoms iš Klimato kaitos programos skirta 3 mln. eurų, todėl bus finansuojami ne visi projektai.

Jie bus atrenkami pagal tam tikrus kriterijus: pirmenybė suteikiama planuojantiems diegti energetiškai efektyvesnes technologijas, mažinantiems aplinkos oro užterštumą padidintos aplinkos oro taršos zonose, bus vertinama ir planuojamo įsigyti įrenginio kaina. Pagal šiuos kriterijus skiriami balai. Pareiškėjai, kurie jų surinks daugiausiai, gaus išmoką, pranešė Aplinkos ministerija.

Virš 1,1 tūkst. gyventojų prašo kompensuoti šilumos siurblius oras-vanduo, jie pateikė paraiškų už 3,7 mln. eurų. Daugiau kaip 570 pareiškėjų prašo subsidijuoti biokuro katilus. Gauta prašymų už beveik 1 mln. eurų. Kiek daugiau kaip 270 gyventojų pateikė paraiškas finansuoti šilumos siurblius oras-oras ir žemė-vanduo. Jų prašoma suma – beveik 1 mln. eurų.

Pagal šį kvietimą gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Maksimali subsidijos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotus dydžius.

Po pirmojo kvietimo, paskelbto balandžio mėn., buvo gautos 1175 paraiškos. Daugiausia įsigyta šilumos siurblių oras-vanduo – beveik 700 paraiškų už 2,2 mln. eurų, 5 klasės biokuro katilų – arti 300 paraiškų už beveik 500 tūkst. eurų. Šilumos siurblius oras-oras ir žemė-vanduo rinkosi mažiau gyventojų, gauta 112 paraiškų už beveik 118 tūkst. eurų ir 73 paraiškos už daugiau kaip 412 tūkst. eurų. Jiems išmokėta daugiau kaip 3,2 mln. eurų kompensacijų.

Šios investicijos iš Klimato kaitos programos yra skirtos mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį namų ūkiuose, pagerinti oro kokybę, sudaryti galimybes individualių namų ir daugiabučių namų butų savininkams įsidiegti atsinaujinančių energijos išteklių technologijas.