Viešojo sektoriaus užsakovai rangovams konkursuose pažeria nerealius lūkesčius su itin žemomis kainų „lubomis“, o įmonių pateiktus pasiūlymus atmeta dėl per didelių kainų ir iš naujo skelbia konkursus. Pastaruosius vis dažniau laimi užsienio rangovai, neturintys reikalingų kompetencijų ir darbuotojų projekto įgyvendinimui, tačiau pasiūlę mažiausią, rinkos neatitinkančią kainą ir dėl to negalintys sėkmingai pabaigti pradėto projekto. Be to, ne visos perkančiosios organizacijos prieš pirkimą rengia rinkos konsultacijas, nors tą daryti rekomenduoja Viešųjų pirkimų įstatymas.

Kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc.

Antradienį, spalio 25 d., Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) organizuotoje konferencijoje „Statybos darbų viešieji pirkimai 2022–2023 m.“ buvo kalbama apie tai, kaip gerinti viešųjų pirkimų padėtį Lietuvoje. Konferencijoje statybų rinkos dalyviai, ekspertai, perkančiųjų organizacijų ir valdžios institucijų atstovai skaitė pranešimus, dalinosi savo įžvalgomis ir diskutavo apie statybos darbų viešųjų pirkimų iššūkius, gerosios praktikos pavyzdžius ir reikalingus pokyčius.

„Statybų rinka šiandien susiduria su dideliais iššūkiais. Kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc. Tokio staigaus ir didelio brangimo nematėme jau kelis dešimtmečius, todėl įmonės nebegali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose su perkančiųjų organizacijų siūlomomis kainomis. Bendrovės nebenori būti podukros vietoje ir pasirašyti sutartį, kuri būna „į vienus vartus“. Statybos darbų viešuosiuose pirkimuose turėtų būti taikomas logiškas ir situaciją rinkoje atitinkantis kainų indeksavimas, taip pat atsirasti įpareigojimas, o ne rekomendacija, taikyti standartinę statybos darbų pirkimo sutartį, elektroniniame statybos darbų žurnale privalomai fiksuoti užsakovo atsiskaitymus su generaliniu rangovu bei generalinio rangovo atsiskaitymus su subrangovais“, – konferencijoje kalbėjo LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Įvardino problemas ir siūlė sprednimus

Renginyje kylančias rizikas didelės vertės statybos darbų pirkimuose apžvelgė „Layher Baltic“ vadovas Viktoras Voroncovas, statybos dalyvių atsakomybių pasiskirstymą analizavo VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūros“ direktorius Aidas Vaičiulis, o Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovės papasakojo apie naująsias Statybos darbų pirkimų gaires ir pasidalino rekomendacijomis, į ką atkreipti dėmesį, vykdant statybos darbų pirkimus.

Konferencijoje į viešuosius pirkimus buvo pažvelgta ir iš teisinės perspektyvos: teismo ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus analizavo teismų praktiką dėl ginčų tarp statinio statybos valdytojo ir generalinio rangovo, Lietuvos aukščiausiojo teismo vyriausiasis patarėjas Karolis Šimanskis gilinosi į teismų praktiką bylose dėl rangovų kvalifikacijos reikalavimų ir ekonominio naudingumo kriterijų, o sprendimų, ką daryti, kad standartizuota sutartis taptų privaloma, ieškojo advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Karolis Kačerauskas.

Konferencijoje netrūko ir pranešėjų diskusijų, kuriose buvo ieškoma atsakymų, kaip statybos darbų viešuosiuose pirkimuose atrinkti patikimą užsienio rangovą, apsaugant perkančiąsias organizacijas ir Lietuvos subrangovus, kada tikslinga skaidyti pirkimą į dalis, kaip užsakovams atskirti valdytoją nuo rangovo ir kada tikslinga pirkti statybos valdymo paslaugas. Taip pat buvo diskutuojama, kokie kvalifikacijos reikalavimai padės perkančiosioms organizacijoms tinkamai atrinkti rangovą ir ieškoma atsakymo, ar naujieji ekonominio naudingumo kriterijai „naudingi“.

Išskyrė kriterijus, kaip parinkti rangovą

Renginio metu vyko ir interaktyvi dalyvių apklausa, siekiant sužinoti auditorijos nuomonę aktualiais klausimais, analizuotais diskusijų ir pranešimų metu. 55% apklausos dalyvių nurodė, kad užsienio rangovų, dalyvaujančių viešųjų pirkimų konkursuose, patikra nėra pakankama ekonominio patikimumo ir statybinio pajėgumo aspektais. Svarbiausiais kriterijais, pasirenkant rangovą, buvo įvardinti patirtis statybos projektuose, didelis nuosavų apyvartinių lėšų rodiklis metiniame įmonės balanse ir didelis skaičius darbuotojų užduočiai atlikti. Net 70% auditorijos pažymėjo, jog nepritaria, kad Viešųjų pirkimų tarnyba statybos rangovų parinkimui turi patvirtinti kvalifikacinių ir ekonominių kriterijų registrus, o perkančiosios organizacijos neturėtų teisės kurti savo kriterijų.

Konferencijos informaciniai partneriai: www.statybunaujienos.lt, SA.lt. 

LSA nuotr.