Konkurencijos ribojimai darbo rinkoje – viena iš šių metų Konkurencijos tarybos (KT) prioritetinių sričių. Jąinstitucija išskyrė savo 2023 m. strategijos įgyvendinimo plane. Tai reiškia, kad Konkurencijos taryba šiemet akyliau stebės padėtį ir savo iniciatyva imsis aktyvesnių veiksmų, siekdama nustatyti konkurencijos pažeidimus darbo rinkoje. Tiesa, pirmiausia žadama vykdyti šviečiamąją veiklą.

„Įmonių susitarimai nekonkuruoti dėl darbuotojų reikšmingai riboja konkurenciją, todėl pastaraisiais metais tam ypatingą dėmesį skiria ne tik Konkurencijos taryba, bet ir Europos Komisija, JAV ir kitų šalių konkurencijos institucijos“, – skelbia KT.

Paskatino NT agentūros ir krepšinis

Priminsime, Konkurencijos taryba pernai nustatė, kad NT agentūrų asociacija ir jos 39 narės susitarė nevilioti viena kitos klientų ir brokerių. Dar vieną pažeidimą KT nustatė 2021 m. Tąkart Lietuvos krepšinio klubai ir juos vienijanti lyga, anot Konkurencijos tarybos, netinkamai diskutavo dėl atlyginimų žaidėjams nemokėjimo už pandemijos laikotarpį. Abiem atvejais šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, krepšinio atveju pirmosios instancijos teismas nesutiko su Konkurencijos tarybos pozicija ir panaikino sprendimą.

Rasa Zaščiurinskaitė, advokatų kontoros COBALT partnerė ir Konkurencijos teisės praktikos grupės vadovė, išskiria tris pagrindines draudžiamų susitarimų grupes: konkurentų susitarimai dėl darbo sąlygų, atlyginimų ir papildomų naudų, konkurentų susitarimai dėl darbuotojų ar klientų neviliojimo ir konkurentų susitarimai dėl keitimosi jautria informacija apie darbuotojus.

„Kitaip sakant, draudžiami bet kokie susitarimai su konkurentais dėl atlyginimų ir kitų darbo sąlygų. Negalima nei fiksuoti darbo užmokesčio ar premijų dydžio, nei nustatyti „žirklių“ (kelti atlygį tik tam tikrose ribose), nei maksimalios ribos, iki kurios atlyginimai būtų keliami. Draudžiama tartis ir dėl atlyginimų bei papildomų naudųįšaldymo (nekėlimo). Taigi, kalbantis su kolegomis ir konkurentais asociacijoje, sektorinėje konferencijoje ar kitame renginyje, reikėtų būti atsargiems. Net jei susitinkate su draugu vakarienės ir jis yra kitos įmonės vadovas, turėtumėte žinoti, apie ką galima kalbėtis, o apie ką – ne“, – teigia COBALT partnerė.

Draudžiami ir vadinamieji neviliojimo susitarimai, kuriais konkuruojančios įmonės sutaria nevilioti viena kitos darbuotojų ar klientų. Kita vertus, nesąžininga konkurencija tam tikrais atvejais gali būti laikomas ir atvirkštinis variantas, kai darbuotojai perviliojami į konkuruojančią įmonę. Šiuo atveju Lietuvoje nubrėžta gana plona raudona linija. Atsakomybė nuo jos nukrypusiems verslininkams gali grėsti abiem atvejais.

Darbdaviai taip pat neturėtų dalintis komerciškai jautria informacija apie darbuotojus. Pavyzdžiui, jų atlyginimų ir premijų dydį konkrečioje įmonėje. Šiuo atveju Lietuvoje darbdaviams taip pat tenka laviruoti, mat darbo skelbimuose privalu nurodyti atlyginimo rėžius, o įmonės atlyginimų vidurkis ir mediana skelbiami viešai. Tačiau informacija apie konkretaus darbuotojo atlyginimą yra konfidenciali ir negali būti tokia informacija dalinamasi.

Kaip nepaslysti

„Identifikuokite rizikas, susijusias su darbuotojų ir vadovų bendravimu. Tai gali būti, pavyzdžiui, susirašinėjimas tarp skirtingų įmonių specialistų, dalyvavimas konferencijose ar asociacijų veikloje, nes būtent tokiose situacijose paprastai sutinkami konkuruojančių įmonių atstovai. Siekdami užkirsti kelią net ir netyčiniams konkurencijos pažeidimams, periodiškai švieskite specialistus, ypač žmogiškųjų ryšių darbuotojus. Apie pavojus priminkite ir vadovų komandai, kad visi jie žinotų, koks elgesys yra draudžiamas ir kokios pasekmės gresia už pažeidimus“, – pataria R. Zaščiurinskaitė.

Pasak jos, labai sveika būtų peržiūrėti ir visas jau turimas sutartis bei įsitikinti, kad jose nėra susitarimų nevilioti darbuotojų ar kitų konkurencijos ribojimų.

COBALT konkurencijos teisės specialistė taip pat primena, kad nuo praėjusių metų vasario įmonėms, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, būtina turėti vidinius kanalus (pvz. informacinę sistemą ar bent el. pašto adresą), kuriais būtų galima pranešti apie įtariamus konkurencijos teisės pažeidimus.

Prioritetas abiejose Atlanto pusėse

„Konkurencijos ribojimai darbo rinkoje, kaip vienas Konkurencijos tarybos sektorinių prioritetų 2022 m. ir 2023 m., buvo pasirinktas siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų pasinaudoti nauda, kurią teikia atvira ir konkurencinga darbo rinka. Šį sektorių (darbo rinką) kaip prioritetinį dabar įvardija tiek JAV, tiek Europos konkurencijos institucijos“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė.

Ji pabrėžia, kad kai įmonės susitaria nekonkuruoti dėl viena kitos darbuotojų, susitaria dėl jiems taikomų atlyginimų, darbuotojai praranda derybinę galią su darbdaviais. Dėl to pablogėja darbuotojų galimybės išsiderėti didesnį atlygį bei kitas palankesnes darbo sąlygas.

Dėl darbdavių apribotos konkurencijos žalą patiria ir vartotojai, nes tik konkurencingi darbuotojai gali sukurti daugiau ir geresnių prekių bei paslaugų.

„Atsižvelgdami į konkurencijos ribojimų darbo rinkoje daromą žalą, šiais metais pirmiausia matome būtinybę šviesti darbdavius ir darbuotojus apie konkurencijos teisės reikalavimus. Taip pat skatiname darbdavius ir įmones vienijančias asociacijas įsivertinti verslo praktiką ir imtis priemonių, kad tokių pažeidimų būtų išvengta. Raginame darbuotojus pranešti mums apie potencialius konkurencijos pažeidimus – įvertinę turimus įrodymus spręstume, ar pradėti tyrimą“, – apie padidintą dėmesį darbo rinkai pasakoja I. Urmonaitė.