Nors įstatymo siekis, rašoma Kultūros ministerijos pranešime, – išsaugoti mūsų kultūros paveldą ir sumažinti naštą kultūros paveldo objekto valdytojui – sveikintinas, tačiau pačiam įstatymo projektui pateikta nemažai pastabų. Susitikime dalyvavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pabrėžė, kad nors procesai pajudėję ir planuojama šį įstatymą svarstyti jau artėjančioje Seimo pavasario sesijoje, norisi turėti nuodugniai išdiskutuotą dokumentą.

„Kultūros ministerijai rūpi ekspertų nuomonė, nes išties bet kuri politikos sritis – ar tai būtų architektūros, ar paveldo klausimai – neturi būti atitrūkusi nuo praktiškai veikiančio mechanizmo. Tačiau visada sakysiu, kad siekiant bendro sutarimo visais klausimais, pirmiausia turime galvoti apie savo valstybės piliečius ir daryti viską, kad mūsų sprendimai jiems nesukeltų papildomų rūpesčių, biurokratinės naštos ar išlaidų“, – cituojamas kultūros ministras Š. Birutis.

Daugelis susirinkusiųjų neslėpė, kad iki šiol trūko ne tik bendravimo su ministerija, bet ir supratimo, kad architektūra yra menas bei aiškesnės architektūros politikos. Kalbėdami apie Kultūros ministerijos kuruojamą erdvių ir būsto prieinamumo politiką Davoso aljanse, ekspertai pabrėžė lyderystę, taip pat atkreipė dėmesį į poreikį palaikyti Europos Komisijos paskelbtą tarpdisciplininę iniciatyvą Naująjį europinį bauhauzą bei galimybes Lietuvos specialistams dalyvauti Ukrainos kultūros ir paveldo išsaugojimo projektuose.

Architektų bendruomenė taip pat pristatė artimiausius savo srities renginius, tarp kurių – ir šiemet vyksianti Venecijos architektūros bienalė, kurioje mūsų šaliai atstovaus Lietuvos architektų sąjungos projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“.

Kviesdami jau šių metų gegužę kultūros ministrą pamatyti šį projektą, sukurtą kaip atsaką į akivaizdžią klimato kaitos grėsmę, ekspertai vylėsi, kad susitikimai su architektų ir paveldo specialistų bendruomene taps reguliaresni.