Jau restauruotas, rašoma KPD pranešime, rytinis bažnyčios bokštas, šiuo metu baigtas tvarkyti pagrindinis fasadas. Tvarkybos darbų projektas numatytas visam bažnyčios ir vienuolyno kompleksui. Taip pat numatytas sklypo sutvarkymas, atkuriant ir papildant senąją takų ir kelių sistemą, įrengiant automobilių stovėjimo vietas.

Misionierių vienuolyne įsikurs piligrimų namai, viešbutis, o bažnyčios erdvė po rekonstrukcijos bus pritaikyta renginiams, taps koncertų ir konferencijų centru. Bažnyčia pastatyta ant didelės kalvos, kurią XVII a. antroje pusėje atvykę vienuoliai misionieriai pavadino Išganytojo kalno. Nuo jo atsiveria vaizdinga Vilniaus senamiesčio panorama.

Misionieriai bažnyčią pradėjo statyti 1695 m. ir truko 35 metus. Mecenatų dėka statybos buvo atnaujintos 1722 m. Dabartinę išvaizdą bažnyčia įgijo 1750–1754 m., kai pagal vieno žymiausių Vilniaus architektų Jono Kristupo Glaubico projektą buvo paaukštinti bažnyčios bokštai ir užstatyti frontonai, 1755–1756 m. pristatytas prieangis su rafinuotu kupolu. Bažnyčios fasado puošyboje gausu dekorinių rokoko elementų, matoma rokokinių lipdinių gausa – rokailės, kartušai, stilizuoti kapiteliai, bokšto nišos papuoštos iliuziniais langais. Pagrindinio fasado antro tarpsnio nišas puošia Mozės ir Dovydo skulptūros. Grakštumo bažnyčiai suteikia 4 kryžiai, 2 dekoratyvinės viršūnės, 9 grotelės, kuriuos 1753 m. nukalė Vilniaus kalviai.

Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sandėliu, bažnyčios turtas buvo nacionalizuotas, vėliau joje saugoti Lietuvos Nacionalinio muziejaus fondai. Po Nepriklausomybės atkūrimo bažnyčia grąžinta Vilniaus arkivyskupijai.