V. Bezaras: KPD misija yra išsaugoti geriausius pavyzdžius iš kiekvienos epochos

„Dabartinis oro uosto išplanavimas, jo funkcionalumas iš tiesų nėra geras, pastatus tikrai reikia rekonstruoti, tačiau rekonstruoti galima ir išsaugant senąją oro uosto dalį, kuri nuo 1984 m. architektų ir paveldosaugininkų siūlymu yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, o 2008 m. nustatytos vertingosios savybės – pastatai vertinti kaip tam tikrą laikmetį geriausiai atspindintis statinys, – KPD pranešime cituojamas departamento direktorius Vidmantas Bezaras. – Kultūros paveldo departamento misija yra išsaugoti geriausius pavyzdžius iš kiekvienos epochos, patinka ji mums, ar nepatinka. Todėl reikia siekti rekonstruojant oro uostą kiek galima daugiau pritaikyti esamus statinius, integruoti ir architektūros priemonėmis išryškinti viso komplekso kontrastus bei savitumą. Kažko šiame senajame komplekse tikrai reikės atsisakyti, ir tai gali būti detaliai aptarta dalyvaujant ne tik Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos atstovams, bet ir paveldo specialistams, architektų bendruomenei, savivaldai, visuomenei.“

Vilniaus oro uostas statytas 1954 m. Vertingosios jo savybės yra centrinė dalis su 1–2 a. šiaurės ir pietų fligeliais, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, aukštų išplanavimas, išorės sienos, kapitalinių sienų tinklas, kolonos - centrinės salės daugiakampės, apvalios kolonos, šiaurės ir pietų fligelių I a. patalpų apvalios ir keturkampės kolonos, šiaurės ir pietų fligelių I a. arkados, vakarinio fasado centrinės dalies 7 arkinės nišos, vakarinio fasado stačiakampės durų, langų angos, rytinio fasado centrinės dalies II ir III a. langų ir durų angos, III a. langų angos, apskrita anga frontono timpane. Vertinga yra ir funkcinė įranga - vidaus laiptinės su laiptais, medinės dvivėrės įsprūdinės durys su inkrustacija šiaurinio fligelio II a., vidaus dekoras - centrinės salės kesoninės lubos su rozetėmis, centrinės salės balkono baliustrados, laiptinių turėklai su baliustromis, pietinio ir šiaurinio fligelių I a. patalpų piliastrai, centrinės salės, šiaurinio ir pietinio fligelių I a. patalpų kolonos su kapiteliais ir bazėmis, jų reljefinis dekoras, centrinės salės, restorano, laiptinių, I a. fligelių patalpų karnizai, konsolės, remiančios lubų sijas, lubų rozečių, arkadų reljefinis dekoras, apšvietimo įranga - centrinės salės šviestuvas, šiaurinio fligelio I a. šviestuvai, laiptinių sieniniai šviestuvai, restorano salės šviestuvas. Pastato interjeras - centrinės salės patalpos visumos sprendinys – taip pat vertingoji savybė.

Fasadų architektūrinis sprendimas, tūrinės detalės, apdaila ir puošyba šiuo laikmečiu įgauna dar didesnę vertę. Pasak paveldosaugininkų, tokio planavimo pastato bei daugelio jo elementų dabar nebenaudojame, tad šiame stiklo amžiuje jie jau tampa savotiška egzotika. Todėl pastarajame dešimtmetyje visame pasaulyje susirūpinta prieškario ir pokario laikmečio statiniais – nežiūrint į tuomet buvusią valdymo sistemą, režimus ar istorijos pasmerktas asmenybes.

„Senojo oro uosto pastato išsaugojimas ir Lietuvos gyventojams, ir užsienio svečiams galėtų atskleisti ryšį tarp modernios, nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos praeities, mūsų valstybės gebėjimą pergyventi sudėtingus istorijos laikotarpius, ne itin malonius ir patogius, bet jie – taip pat mūsų istorija“, – sakė KPD direktorius.

Valstybinė kultūros paveldo komisija: negali būti kalbama apie Vilniaus oro uosto pastato griovimą

Valstybinė kultūros paveldo komisijos nuostata, Kultūros vertybių registre esančios vertybės negali būti diskusijų dėl galimo griovimo objektas, o pastatas turi būti saugomas kaip ir bet kuri kita šiame sąraše esanti kultūros vertybė.

Paveldo apsaugą apibrėžiantys įstatymai ir teisės aktai nurodo valstybei išsaugoti Kultūros paveldo registre esančias vertybes. 

„Taip, sovietinio laikotarpio palikimas priskirtinas prie nepatogaus paveldo. Visgi reikėtų kalbėti ne apie laikotarpį, kada objektas sukurtas. Reikia vertinti – architektūra gera, ar ne, kiti elementai vertingi, ar ne. Tai yra esmė. Šiai dienai Vilniaus oro uostas yra pripažįstamas kaip objektas, turintis tų paveldosauginių verčių“, – išplatintame pranešime cituojama Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos teisinės apsaugos tikslingumo klausimus svarsto atsižvelgdamos tik į objektų kultūrinę vertę, ir tik pagal šį, o ne jokį kitą kriterijų gali panaikinti arba suteikti vertybei teisinę apsaugą.

„Norime atkreipti dėmesį, kad dėl kitų į Kultūros vertybių registrą įrašytų sovietinio laikotarpio pastatų – Vilniaus geležinkelio stoties ar Vilniaus dramos teatro – rekonstravimo išsaugant pastatų vertingąsias savybes diskusijų nekilo. Yra sakoma, jog šie pastatai saugomi, nes iliustruoja geležinkelio plėtros ir teatro bei modernios architektūros šalyje istoriją. Tuo tarpu Vilniaus oro uostas iliustruoja daugiasluoksnę areonautikos, Vilniuje vystytos nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų, istoriją“, – pabrėžia Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Pranešime taip pat pažymima, kad svarstant apie tolesnę Vilniaus oro uosto plėtrą reikėtų nepamiršti, kad lėktuvų kilimo bei tūpimo trasa yra virš UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančio Vilniaus istorinio centro. Paveldo komisija pasisako už naujai parengtame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane tarp Vilniaus ir Kauno siūlomą naują tarptautinį oro uostą.

„Vilniaus oro uosto bei kitų šio laikotarpio pastatų nevienareikšmis vertinimas neišvengiamai verčia pradėti atranką ir diskusiją, kurie iš jų mums yra aktualūs ir vertingi šiandien. Raginsime Kultūros ministeriją bei Kultūros paveldo departamentą sudaryti baigtinį šio laikotarpio objektų sąrašą, kuris būtų aiškus, motyvuotas bei suprantamas visuomenei“, – reziumuoja Valstybinė kultūros paveldo komisija.

Vilniaus oro uosto pastatas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 1993 m. 2007–2008 m. pastatui buvo nustatytos architektūrinio pobūdžio vertingosios savybės.