Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pažymi, kad statybos metu greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsauga nuo statybos darbų keliamo pavojaus bei gretimai statybvietės esančios aplinkos, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga privalo rūpintis ir užtikrinti rangovas.

Taip pat statybos rangovo pareiga, primena Statybos inspekcija, – užtikrinti statybvietėje dirbančių asmenų saugų darbą, tinkamas darbo higienos sąlygas ir gaisrinę saugą. Už saugos ir sveikatos taisyklių laikymosi priežiūrą statybvietėje statybos metu atsakinga Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sustabdžius statinio statybos darbus (statytojo noru ar pagal atitinkamų institucijų reikalavimus) statytojo pareiga – organizuoti statomo statinio konservavimo darbus, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos. Statinio konservavimo tvarkos sustabdžius statinio statybą laikymosi priežiūra priskirta Statybos inspekcijai.

Statybos inspekcija informuoja – jeigu nebaigtas statyti statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas, toks nebaigtas statyti statinys per statinio naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą privalo būti išardytas.

Taigi dėl pavojų keliančių apleistų statinių galima kreiptis į atsakingus už statinių naudojimo priežiūrą viešojo administravimo subjektus, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje:

1) dėl energetikos objektų – į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos pagal Energetikos ministerijos nustatytą tvarką;
2) dėl susisiekimo komunikacijų ir su jomis susijusių kitų inžinerinių statinių, taip pat hidrotechnikos statinių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose – į Susisiekimo ministeriją ir (ar) jos įgaliotas organizacijas (išskyrus susisiekimo komunikacijas, kurios nepriklauso jos valdymo sričiai) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;
3) dėl statinių, nenurodytų 1 ir 2 punktuose (pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, taip pat administracinės, mokslo, gydymo, prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties statinių ir kt.) – į savivaldybių administracijas;
4) dėl statinių įrangos ir paskirties reikalavimų įgyvendinimo – į statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijas.