Pagrindinės rizikos: nuo neaiškaus teisinio reguliavimo iki galimo manipuliavimo sprendimais

Analizė parodė, kad savivaldybėse taikomi skirtingi reikalavimai žemės paskirties keitimo prašymams ir jų nagrinėjimui. Kai kuriais atvejais prašymai buvo atmetami dėl neaiškiai suformuluotų reikalavimų, o analogiškiems prašymams kituose sklypuose buvo pritarta. Tai kelia neteisėtų susitarimų ir piktnaudžiavimo rizikas.

Be to, priimant kai kuriuos sprendimus galėjo būti manipuliuojama teritorijų planavimo dokumentų interpretacijomis – dėl neaiškios ir nevienodos praktikos sprendimai dėl paskirties keitimo buvo priimami skirtingai. Taip pat, nustatant ar keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, vadovaujamasi neapibrėžtais vertinimo kriterijais, tokiais kaip gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis, viešųjų erdvių poreikis, vykdoma ar suplanuota veikla, esama ar planuojama infrastruktūra. Šie kriterijai palieka plačias interpretavimo galimybes specialistams, nagrinėjantiems prašymus, o tai gali sudaryti prielaidas dirbtinėms kliūtims atsirasti.

Taip pat fiksuoti atvejai, kai prašymai buvo nagrinėjami greičiau nei numatyta, arba priešingai – iki trijų kartų ilgiau nei nustato terminai tam nesant objektyvių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojantis reglamentavimas galimai nėra pakankamai aiškus sklypų savininkams, todėl jie gali nežinoti, kada jų teisės pažeidžiamos, ir nesikreipia dėl galimų pažeidimų. Be to, institucijoms taikomos baudos už procedūrų ir terminų pažeidimus nėra proporcingos.

STT taip pat nustatė, kad kai kurios savivaldybės galimai netinkamai viešina sprendimus – kai kuriais atvejais neskelbiami atmesti prašymai, taip sudarant galimybę atitinkamiems sprendimams likti nepastebėtiems. Taip pat nebuvo užtikrinta pakankama vidinė kontrolė – kai kuriose savivaldybėse už procesų priežiūrą atsakingi tie patys darbuotojai, kurie sprendžia dėl prašymų tenkinimo, o tai kelia subjektyvių sprendimų riziką.

Birštonas.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

 

Rekomenduojamos antikorupcinės priemonės

STT vertinimu, svarbu užtikrinti, kad žemės naudojimo paskirties keitimas būtų grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne subjektyviais sprendimais. Todėl STT siūlo imtis sisteminių pokyčių, siekiant sumažinti korupcijos riziką žemės paskirties keitimo procesuose. Tarp rekomendacijų – vieningos metodikos ir aiškių kriterijų nustatymas visoms savivaldybėms, privalomas prašymų teikimas tik elektroniniu būdu, nepriklausoma sprendimų peržiūra ir viešinimas.

Siekiant suvaldyti ir šalinti nustatytas rizikas, analizuotoms savivaldybėms, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrai bei Aplinkos ministerijai pateikti pasiūlymai dėl teisinio reglamentavimo ir praktinio procedūrų tobulinimo. Minėtos institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.