S. Kuncevičiaus palikimas: reikšmingi kūriniai ir indėlis į architektų rengimą

Sigitas Kuncevičius – žymus Lietuvos architektas, architektūros profesorius, įnešęs esminį indėlį į Lietuvos šiuolaikinę architektūrą, kultūrą bei architektūros pedagogiką.

Tarp žinomiausių jo kūrinių – 2000 m. realizuotas SBA Baldų ir interjero centras, 2011 m. realizuota Balsių mokykla Vilniuje (2011), VGTU mokslo ir administracijos centras (2016), Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (2021), privatūs gyvenamieji namai Druskininkuose ir Vilniuje, A++ klasės modulinių gyvenamų namų projektų serija Lyfio.eu (2022-2025). Nepaprastai daug architekto širdies ir darbo įdėta į Vilniaus koncertų ir sporto rūmų išsaugojimą ir rekonstrukcijos bei pritaikymo tarptautiniam kongresų centrui projektą (2016-2023).

Sigitas Kuncevičius.

Lietuvos architektų sąjungos

nuotr.

Architektas S. Kuncevičius nuolat perduodavo savo profesinę patirtį ugdant jaunuosius architektus. Pedagoginiame darbe architektas nuo 1990 m. dirbo asistento, vyr. asistento, nuo 2001 m. docento, o nuo 2015 m. dirbo profesoriaus pareigose, nuo 2014 iki 2021 vadovavo VGTU Architektūros katedrai.

Nuo 1984 m. S. Kuncevičius buvo LAS (Lietuvos architektų sąjungos) narys, kelias kadencijas renkamas LAS Vilniaus miesto architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariu. S. Kuncevičius nuo 2003 m. buvo LAF (Lietuvos architektūros fondo) įkūrimo tarybos narys, taip pat vienas iš prof. A. Dineikos vardinės stipendijos grupės steigėjų ir fundatorių, geriausių studentų darbų apdovanojimų “GERAS” iniciatorius. S. Kuncevičius nuo 2013 m. aktyviai dalyvavo LAR (Lietuvos architektų rūmų) veikloje, buvo renkamas tarybos nariu, RAT architektūros ekspertu. 2018-2020 m. vadovavo ekspertų grupei, parengiant ,,Architektūros profesinio sektoriaus standartą“.

2014 m. architektas S. Kuncevičius apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu, 2019 m. jam pareikšta Lietuvos architektų sąjungos padėka „už indėlį kuriant Lietuvos architektūrą ir ugdant jaunąją kartą“, 2019m. apdovanotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto II laipsnio garbės ženklu už nuopelnus šiam universitetui, o 2020-2024 m. architektui įteiktos LR Kultūros ministerijos kasmetinės padėkos už kūrybinės veiklos skatinimą, visuomenės gerovės kūrimui, įtraukios kultūros puoselėjimą.

Aurimas Syrusas.

Lietuvos architektų sąjungos

nuotr.

A. Syruso nuopelnas – kultūros objektų architektūra

Aurimas Syrusas yra vienas ryškiausių jaunosios kartos architektų, nuosekliai pasirinkęs kultūrinių ir meninių projektų kryptį. Jo kūryba įprasmina architektūros ir kultūros sąsają, keičia miestų tapatybę ir stiprina Lietuvos reprezentaciją tarptautinėje erdvėje.

Svarbiausias pastarųjų metų Aurimo Syruso kūrinys – Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ (Panevėžys, 2024). Pastato autoriai: Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė. „Stasys Museum“ reikšmę liudija ir apdovanojimai: LAS „Metų architektūrinio debiuto“ premija (2024), Nacionalinių architektūros apdovanojimų Grand Prix ir Kultūros pastato nominacija (2025), nominacija „ArchDaily“ apdovanojimams (2025), Mies van der Rohe apdovanojimų nominacija (2026). Muziejus tapo pirmuoju tokio masto kultūros objektu Šiaurės Lietuvoje ir svarbia Lietuvos architektūros ambasada pasaulyje.

Aurimo Syruso kūrybinė veikla apima ir kitus svarbius kultūros objektus – Vilniaus „Keistuolių“ teatro rekonstrukciją, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus „Muzeoteką“, Vilniaus lengvosios atletikos maniežą, Bernardinų g. menų centrą, taip pat didelį skaičių konceptualių parodų architektūros projektų (NDG, MO, Radvilų rūmai, „ArtVilnius“).