Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai merą A. Čepononį išteisino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas prokuratūros kasacinį skundą, pažymėjo, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Taigi šešiolika atliktų darbų aktų visus tikro dokumento požymius įgavo tik tuomet, kai juos pasirašė statybos darbų vadovas.

Teisėjų kolegija nesutiko su teismų argumentais, kad statybos darbų vadovo pasirašymas atliktų darbų aktuose yra formalus, teisinės reikšmės neturintis veiksmas. Kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad atliktų darbų aktai, kuriuose nebuvo statybos darbų vadovo parašo, nesvarbu, kad pagal juos jau buvo išmokėti pinigai, neturėjo teisinės galios ir juose nurodyti duomenys negalėjo būti įtraukti į apskaitos registrus.

Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų nuosprendžiu kiti asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už tų pačių šešiolikos atliktų darbų aktų suklastojimą ir panaudojimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, todėl darytina išvada, kad meras taip pat padarė mažareikšmę veiką. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad vykstant tyrimui meras ilgiau nei penkerius metus buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Taigi meras ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu patyrė suvaržymus, savo pobūdžiu prilygstančius baudžiamojo poveikio priemonei, taikomai kartu su bausme ar atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi veikos, kurios padarymu kaltinamas meras, pobūdį, nusikaltimo, kurį padaryti galimai kurstė, mažareikšmiškumą, baudžiamojo proceso trukmę, merui taikytų procesinių prievartos priemonių pobūdį, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, kitais bendraisiais teisės principais, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalių, dėl kurių meras buvo išteisintas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. 

Informacija parengta pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informaciją