Atsakovai Ž. Povilonis ir Z. Povilonienė prašė teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką: vietoj statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo – valčių nuomos punkto atstatymo leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, taip pat nustatyti vienerių metų terminą neteisėtos statybos padariniams pašalinti.

Atsakovai nurodė, kad pastato nugriovimas, kai egzistuoja teisėta galimybė jį rekonstruoti, pritaikyti pagal nustatytą sklypų paskirtį, negali būti laikomas atitinkančiu valstybės interesus. Pasak atsakovų, nagrinėjant bylą nebuvo teikiami ir svarstomi alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių šalinimo variantai; taip pat atsakovai, rekonstruodami pastatą, patirtų mažesnę finansinę naštą nei jį nugriaudami ir atstatydami valčių nuomos punktą. Atsakovų teigimu, pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką, nebūtų pakeista paties sprendimo esmė, nes visi neteisėtos statybos padariniai būtų faktiškai pašalinti ir būtų atkurta prieš tai buvusi padėtis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovų prašymo netenkino, todėl šie pateikė kasacinį skundą, kuriame prašė priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo tvarką. Jie nurodė, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybę, jog byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl detaliojo plano sprendinių pripažinimo neteisėtais, statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, o ne dėl savarankiško tikslo – nugriauti esamą statinį. „Dėl to atsakovų prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką neturėtų būti vertinamas kaip siekis išvengti pareigos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tačiau kvalifikuotinas kaip jų siekis gauti leidimą kitokia tvarka (kitokiu būdu) pašalinti neteisėtos statybos padarinius“, – pranešime cituojamas kasacinis skundas.

Druskininkų savivaldybės administracija kasaciniu skundu prašė perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas stabdyti bylą, nurodė, kad byloje nenustatyta privalomojo bylos sustabdymo pagrindų. Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad EŽTT nenustato bylai reikšmingų fakto ir teisės klausimų (kurių negalėtų nustatyti konkrečią civilinę bylą nagrinėjantis teismas), nagrinėdamas peticijas nesukuria prejudicijos, todėl šios civilinės bylos išnagrinėjimo galimybė nepriklauso nuo EŽTT priimtos atsakovo peticijos išsprendimo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad EŽTT nebus sprendžiamas klausimas, susijęs su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, kuris yra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl pripažino, kad EŽTT priimtas sprendimas nagrinėjamai bylai neturės prejudicinės galios, juolab kad įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra EŽTT nagrinėjimo dalykas.

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

Įstatyme įtvirtinta išimtis, skelbia LAT, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas šią įstatymo normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu.

Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, negali keisti sprendimo esmės. Taip pat, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalims suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad bylą dėl statybų teisėtumo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje esant nustatytai kurortų apsaugos zonai yra negalima. Teismas sprendė, kad pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kurie negali būti nuosavybės teisės objektai, nes pastatyti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, todėl įpareigojo atsakovus Ž. Povilonį ir Z. Povilonienę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus. Šio sprendimo teisėtumą vertinęs kasacinis teismas 2017 m. nutartyje nustatė, kad bendrojo plano bei turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano sprendiniuose ginčo teritorija įvardyta kaip rekreacinė, jai nustatyti aplinkosaugos apribojimai, taip pat kiti apribojimai – rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga; ginčo statyba prieštarauja imperatyviems reikalavimams, nustatytiems specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, pagal kurias kurorto apsaugos zonoje draudžiama gyvenamoji statyba. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant.

Remdamasi šiomis teismų išvadomis, išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad nagrinėdami bylą dėl ginčo esmės teismai išsprendė statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kad egzistuoja vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – nugriauti neteisėtai pastatytą statinį. Tokiu atveju Vilniaus apygardos teismo sprendimo pakeitimas leidžiant atsakovams rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės pakeitimą, kuris, remiantis civilinio proceso teisės normomis, nėra galimas.

Kolegija nurodė, kad teismas, spręsdamas statybos teisėtumo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą, turi nuspręsti, kaip šie padariniai bus pašalinti. Konkretus teismo parinktas būdas, nurodytas teismo sprendime, sudaro teismo sprendimo esmę. Situacija, kai asmens, teismo sprendimu įpareigoto nugriauti statinį, prašymu tokio sprendimo vykdymo tvarka būtų pakeista suteikiant šiam asmeniui teisę perstatyti statinį, neatitiktų teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali pakeisti teismo sprendimo esmės.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.