Strateginis proveržis ir investicijų kryptys

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, 2025-ieji tapo esminiais lūžio metais įgyvendinant ambicingą šalies ekonomikos gaivinimo planą. Vien per antrąjį praėjusių metų pusmetį Europos Komisijai buvo pateikti du mokėjimo prašymai, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Šios lėšos yra kritiškai svarbios šalies konkurencingumui, nes šiemet gautas finansavimas bus tikslingai nukreiptas į Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą, struktūrines reformas bei tvarias investicijas į verslą ir energinį efektyvumą.

Sėkmingai įgyvendinti penktojo etapo rodikliai

Teigiamas EK įvertinimas gautas Lietuvai sėkmingai atsiskaičius už penkis sutartus rodiklius. Siekiant pagerinti kapitalo prieinamumą šalies verslui, buvo patvirtinta nacionalinės plėtros įstaigos „ILTE“ investavimo politika. Likę keturi rodikliai apėmė finansines priemones – paskolas įmonėms, kurios pasiruošusios investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energetiką. Taip pat didelis dėmesys skiriamas aukštos pridėtinės vertės technologijoms, kurios stiprina pramonės, gynybos ir saugumo sektorių atsparumą.

Finansavimo eiga ir ateities perspektyvos

Lietuva jau sėkmingai įsisavina RRF lėšas – šią savaitę šalį pasiekė 464 mln. eurų pagal ketvirtąjį mokėjimo prašymą. Dabartinis penktojo prašymo vertinimas dar bus svarstomas ES Tarybos komitetuose, o galutinio sprendimo ir lėšų išmokėjimo tikimasi sulaukti kovą. Žvelgiant į ateitį, numatomas intensyvus darbų grafikas: dar vieną mokėjimo prašymą planuojama pateikti šių metų kovą, o visą procesą vainikuos galutinis Lietuvos prašymas 2026 m. rugsėjį.