„Būsto kainų augimas pastaraisiais ketvirčiais gerokai aplenkė gyventojų pajamų augimą, todėl vis daugiau potencialių pirkėjų susiduria su ribotomis galimybėmis įsigyti būstą. Tai vienas pagrindinių veiksnių, galinčių slopinti rinkos aktyvumą antroje metų pusėje“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų išlieka labai aukšti

2026 m. birželį SEB banko užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 65 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių didės. Tik 6 proc. apklaustųjų tikisi kainų mažėjimo, 21 proc. prognozuoja, kad kainos reikšmingai nesikeis, o 8 proc. neturėjo nuomonės.

SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas birželį siekė 59 punktus. Prieš ketvirtį jis sudarė 61 punktą, o prieš metus – 50 punktų.

Didžiausias tikėjimas būsto kainų augimu išlieka Vilniaus apskrityje – čia 67 proc. apklaustųjų teigė, kad gyvenamasis nekilnojamasis turtas brangs. Vis dėlto per ketvirtį tokių gyventojų dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Panašios tendencijos fiksuotos ir Kauno bei Klaipėdos regionuose.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, nors lūkesčių pokytis nėra didelis, jis gali būti svarbus signalas rinkai.

„Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo vis dar yra labai stiprūs, tačiau jų dinamika rodo, kad didžiausio optimizmo laikotarpis gali būti jau praeityje. Kai būstas tampa vis mažiau įperkamas, natūralu, kad dalis pirkėjų pradeda atsargiau vertinti tolesnį kainų augimą“, – komentuoja T. Povilauskas.

Būsto sandorių rinka artėja prie aktyvumo piko

Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius 2026 metų antrąjį ketvirtį buvo 6 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai antras didžiausias rezultatas per pastarąjį dešimtmetį.

Vis dėlto pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad 2021 metų rekordinio sandorių skaičiaus šiemet pasiekti greičiausiai nepavyks. Didelę įtaką bendram augimui daro Vilniaus pirminėje rinkoje registruojami naujos statybos butų sandoriai – tai praėjusių metų aktyvumo pasekmė.

Tuo metu ne naujos statybos butų sandorių skaičius Vilniuje antrąjį ketvirtį buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus.

„Rinkos aktyvumas šiuo metu yra aukštas, tačiau augimo galimybės tampa ribotos. Pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad būsto sandorių skaičius greičiausiai jau pasiekė aukščiausią tašką, o antrąjį pusmetį galime matyti nedidelį metinį sandorių pokytį į neigiamą pusę“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Pasak jo, pagrindinė priežastis – nebe kainų ar paklausos trūkumas, o mažėjantis gyventojų gebėjimas įpirkti būstą.

II pakopos pensijų lėšų įtaka būsto rinkai buvo mažesnė nei tikėtasi

Praėjusiais metais nemažai diskutuota apie galimą iš II pakopos pensijų fondų atsiimtų lėšų poveikį būsto rinkai. Buvo tikimasi, kad papildomi gyventojų pinigai reikšmingai padidins būsto paklausą.

Tačiau gegužės ir birželio mėnesių duomenys rodo, kad reali įtaka visai rinkai buvo nedidelė. Didesnis poveikis pastebėtas mažesnėse savivaldybėse – būtent jose būsto sandorių pokytis buvo didesnis nei didžiuosiuose miestuose.

„Tikėtasi, kad II pakopos pensijų fondų lėšos taps vienu svarbiausių būsto rinkos aktyvumo veiksnių, tačiau faktiniai duomenys rodo kitą vaizdą. Šis veiksnys rinką paveikė gana ribotai ir nesukėlė reikšmingo paklausos šuolio“, – pažymi Tadas Povilauskas.

Būsto kainos kyla sparčiau nei gyventojų pajamos

Būsto kainų augimas Lietuvoje išlieka vienas svarbiausių rinkos iššūkių. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vidutinė būsto kaina Lietuvoje pirmąjį 2026 metų ketvirtį buvo 12 proc. didesnė nei prieš metus.

Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas rodo, kad birželį nenaujų parduotų butų kainos buvo apie 16 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Panašią tendenciją rodo ir portalo „Aruodas.lt“ skelbimuose nurodomos būsto kainos.

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovių duomenimis, pirminėje Vilniaus butų rinkoje kainos per metus taip pat padidėjo daugiau nei dešimtadaliu.

Tuo metu vidutinis darbo užmokestis po mokesčių pirmąjį ketvirtį augo 8,4 proc. Tai reiškia, kad būsto įperkamumo rodikliai toliau prastėja.

„Kai būsto kainos ilgą laiką didėja sparčiau nei pajamos, pirmojo būsto pirkėjams tampa vis sudėtingiau sukaupti pradinį įnašą. Tai ilgainiui riboja potencialių pirkėjų ratą ir mažina rinkos augimo galimybes“, – sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Palūkanų normų augimas didina spaudimą būsto pirkėjams

Būsto rinkos dalyviams papildomą iššūkį kelia ir augančios palūkanų normos. Metų pradžioje 6 mėn. EURIBOR siekė apie 2,1 proc., tačiau šiuo metu priartėjo prie 2,7 proc.

Dėl to gyventojai, turintys būsto paskolas su kintamosiomis palūkanomis, jaučia didesnes mėnesines įmokas.

SEB ekonomistų vertinimu, Europos Centrinis Bankas liepą bazinių palūkanų normų greičiausiai nedidins, tačiau rugsėjį jų didėjimo tikimybė išlieka didelė. Šiuo metu pagrindinė ECB bazinė palūkanų norma siekia 2,25 proc.

Neapibrėžtumą rinkoje taip pat didina geopolitinė situacija, energetikos rinkų svyravimai ir infliacijos rizikos.

Antrąjį pusmetį būsto rinkos augimas turėtų lėtėti

SEB vertinimu, trečiąjį ketvirtį būsto rinka dar išliks aktyvi, tačiau metinis sandorių skaičiaus pokytis gali tapti neigiamas.

Nuo rugpjūčio bus galima įvertinti, kokią realią įtaką rinkai turės įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimosi nuostatų pakeitimai. Jie daliai pirmojo būsto pirkėjų leis įsigyti būstą su mažesniu pradiniu įnašu ir gali tapti vienu iš veiksnių, palaikančių rinkos aktyvumą.

Vis dėlto pagrindinė tendencija išlieka aiški – būsto kainos kol kas auga sparčiau nei gyventojų pajamos, todėl rinkos augimo tempai turėtų palaipsniui lėtėti.

„Tikėtina, kad antrąjį pusmetį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų augimo taps nuosaikesni. Rinkos aktyvumą labiausiai lems būsto įperkamumas, palūkanų normų pokyčiai ir bendra ekonominė aplinka“, – prognozuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.