Paskutinis mokėjimas – beveik 1 mlrd. eurų

Lietuva Europos Komisijai pateikė septintąjį ir paskutinį „Naujos kartos Lietuva“ plano mokėjimo prašymą – 1,1 mlrd. eurų sumai. Įvertinusi, kad visi plane numatyti rodikliai pasiekti visa apimtimi, Europos Komisija gruodžio pabaigoje Lietuvai išmokės 992,8 mln. eurų. Suma mažesnė už pateiktame prašyme nurodytąją, nes dalį lėšų Lietuva jau yra gavusi avansu.

Gavus šį mokėjimą, per penkerius plano įgyvendinimo metus Lietuvos ekonomiką iš viso pasieks beveik 4 mlrd. eurų RRF lėšų.

„Laiku ir visa apimtimi įgyvendintas „Naujos kartos Lietuva“ planas yra neabejotina Lietuvos sėkmės istorija – į mūsų šalies ekonomiką įlieti beveik 4 mlrd. eurų europinių lėšų suteikė labai stiprų stimulą Lietuvos ekonomikai augti. Taip pat plėtojome socialinius projektus, įgyvendinome būtinas reformas – visa tai vienokia ar kitokia forma suteikia realią ir apčiuopiamą naudą kiekvienam šalies gyventojui“, – sako finansų ministras Taurimas Valys.

Investicijos apėmė ir statybų sektoriui aktualias sritis

Galutiniu mokėjimo prašymu Lietuva atsiskaito Europos Komisijai už tarpmiestinio susisiekimo reformą, taip pat investicijas į sveikatos apsaugą, energetiką, pastatų renovaciją, kibernetinį saugumą, švietimą, inovacijas ir kitas sritis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad dalis plano priemonių buvo tarpusavyje susijusios – reformos sudarė sąlygas investicijoms, o pastarosios padėjo pasiekti praktinį reformų poveikį.

„Pavyzdžiui, ILTE konsolidavimas buvo reformų veiksmas, o jos kapitalo didinimas – investicinis. Taip pat ir atsinaujinančios energijos išteklių srityje buvo daug reformų – teisės aktų pakeitimų – ir tuo pačiu – didelių investicijų“, – teigia T. Valys.

Tarp svarbiausių per penkerius metus įgyvendintų priemonių ministras išskiria mokestinius pakeitimus, socialinių išmokų peržiūrą ir didinimą, ILTE konsolidavimą ir kapitalo didinimą, teisės aktų pakeitimus, palengvinusius atsinaujinančios energijos išteklių plėtrą, bei tiesiogines investicijas į šią sritį.

Taip pat įgyvendinta Inovacijų agentūros sukūrimo reforma ir investicijos į startuolius, didelės investicijos į duomenų atvėrimą ir skaitmeninimą, Tūkstantmečio mokyklų programa. Tarp svarbių priemonių – ir mokymosi visą gyvenimą platforma „Kursuok.lt“ bei darbo netekusių žmonių mokymo ir kompetencijų kėlimo projektai.

Visi plano rodikliai – pasiekti

Pasak T. Valio, „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimas taip pat sudaro prielaidas sklandžiau įgyvendinti 2028–2034 metų finansavimo laikotarpio projektus. Ministras pabrėžia, kad europinės investicijos pasiekė ne tik didžiuosius miestus, bet ir regionus.

„Europinės investicijos regionuose gerina vietos žmonių gyvenimo kokybę, suteikia postūmį verslams ir investicijoms, o kuriamos naujos darbo vietos sudaro sąlygas dirbti ir užsidirbti“, – teigia finansų ministras.

Iki šiol Lietuva Europos Komisijai buvo pateikusi šešis mokėjimo prašymus ir gavusi beveik 2,85 mlrd. eurų – 1,73 mlrd. eurų subsidijų ir 1,12 mlrd. eurų paskolų.

Iš viso „Naujos kartos Lietuva“ planas apima 3,8 mlrd. eurų investicijų: 2,30 mlrd. eurų sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) subsidijos, o 1,55 mlrd. eurų – EGADP paskolos.

Plane numatyti 197 rodikliai, o visi jie, Finansų ministerijos teigimu, pasiekti 100 proc. Taip pat įgyvendintos visos 78 plane numatytos reformos.