Ką numato įstatymas ir kokia yra reali praktika?

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad rangovas privalo užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą rangovo nemokumo atveju. Šio užtikrinimo paskirtis – apsisaugoti nuo galimo rangovo bankroto ir garantuoti, kad per pirmuosius trejus metus išryškėję defektai bus pašalinti. Tam skiriama ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos įskaitant PVM suma. Statybos techninis reglamentas (STR 1.05.01:2017) nurodo konkrečius dokumentus, kurie gali atlikti šią funkciją: tai gali būti draudimo bendrovės laidavimo raštas, banko garantija arba mokėjimo atidėjimas.

Praktikoje dažniausiai įtvirtinamas būtent mokėjimo atidėjimo mechanizmas. Šalys susitaria, kad užsakovas apmoka 95 proc. atliktų darbų vertės, o likusią 5 proc. dalį įsipareigoja sumokėti tik tuomet, kai pasirašomas baigiamasis aktas ir rangovas pateikia garantinio laikotarpio draudimo dokumentą. Nors tokia sąlyga yra visiškai teisėta, esminė problema iškyla tada, kai rangovas šio rašto užsakovui nepateikia. Ar tai reiškia, kad jis visam laikui praranda savo uždirbtus pinigus?

Dvi visiškai skirtingos bylos – viską lėmė sutarties tekstas

Atsakymas į šį klausimą tiesiogiai priklauso nuo to, kokios pasekmės buvo numatytos jūsų sutartyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra priėmęs dvi iš esmės skirtingas nutartis, kuriose analogiška situacija baigėsi visiškai priešingai.

Pirmuoju atveju lėšos buvo prarastos ir byla baigėsi užsakovo pergale. 2021 m. kovo 17 d. LAT nagrinėtoje (c. b. Nr. e3K-3-35-823/2021) šalių sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad sulaikyta nepriemoka yra ir lieka užsakovo nuosavybė kol rangovas nepateiks garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento, jo nepateikus – sulaikyta suma jokiais atvejais nemokama. Kasacinis teismas konstatavo, kad šalys aiškiai susitarė dėl konkrečios sankcijos (sulaikytos sumos praradimo), todėl užsakovas neprivalėjo grąžinti pinigų.

Antruoju atveju situacija pakrypo kita linkme ir lėšos buvo atgautos. 2022 m. birželio 21 d. LAT (nagrinėtoje c. b. Nr. e3K-3-175-823/2022) rangovas bylą laimėjo, nes sutarties sąlyga skambėjo kitaip. Joje užsakovui tebuvo numatyta prievolė neatlikti mokėjimų tol, kol nepateiktas garantinis raštas, tačiau nebuvo įtvirtinta, kad sulaikyta suma tampa užsakovo nuosavybe ar ji nemokama, jeigu garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantis dokumentas nepateikiamas. Teismas išaiškino, kad sulaikymo tikslas yra apsidrausti nuo defektų. Kadangi garantinis laikotarpis pasibaigė ir darbų defektų neatsirado, šis tikslas buvo pasiektas, o pinigų nemokėjimas rangovui reikštų nesąžiningumą bei nepagrįstą užsakovo praturtėjimą.

50 000 eurų vertės pamoka iš praktikos

Nors statybos įstatymo 41 straipsnyje įtvirtintos teisinės normos galioja jau daugelį metų, verslo atstovai vis dar nepakankamai įvertina pasirašomų sutarties sąlygų svorį. Neseniai su identiška situacija susidūrė ir advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ teisininkai. Rangovas pilnai ir kokybiškai atliko statybos darbus, tačiau dėl nepateikto laidavimo dokumento užsakovas atsisakė išmokėti sulaikytus beveik 50 000 eurų.

Nors pirmosios instancijos teismas stojo užsakovo pusėn, apeliaciniame procese pavyko įrodyti sutarties neapibrėžtumą. Joje tebuvo numatyta užsakovo teisė sulaikyti lėšas, tačiau nebuvo jokių sankcijų dėl sumos praradimo. Kadangi garantinis laikotarpis jau buvo pasibaigęs, o defektų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis minėta 2022 m. LAT praktika, įpareigojo užsakovą grąžinti visą sumą.

Ką būtina patikrinti prieš padedant parašą?

Šios istorijos įrodo, kad teisminio ginčo baigtį lemia ne paties dokumento nepateikimo faktas, o tai, kaip tiksliai suformuluotas konkretus sutarties punktas. Prieš pasirašant statybos rangos sutartį, kiekvienam verslininkui būtina atidžiai įvertinti kelis esminius aspektus.

Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar sulaikymo sąlyga suformuluota aiškiai bei nedviprasmiškai ir ar toje pačioje sutartyje nėra viena kitai prieštaraujančių nuostatų dėl garantinio sulaikymo. Taip pat labai svarbu iš anksto numatyti, kokios konkrečios pasekmės bus taikomos, jei laidavimo draudimo dokumentas nebus pateiktas – ar sulaikyta suma bus prarandama, ar tik atidedamas jos mokėjimas. Galiausiai verta patikrinti, ar sutarties sąlyga atitinka tik įstatyme įtvirtintą imperatyvią normą, ar visgi numato papildomas rizikas. Prevencinė teisinė pagalba šiame etape visada kainuoja mažiau, nei vėliau teisme prarasti dešimtys tūkstančių eurų.