2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 14:19:41
Reklama  |  facebook

Lietuvoje kuriama energetikos ateitis: „Ignitis renewables“ investuoja į vienus didžiausių kaupiklių parkų šalyje

2026-06-18 10:57
Elektros energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių Lietuvoje sparčiai auga, tačiau vien pagaminti žaliąją energiją nebeužtenka. Vis svarbiau tampa gebėjimas ją sukaupti ir panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Būtent todėl elektros energijos kaupiklių sistemos tampa vienu svarbiausių energetikos infrastruktūros elementų. Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė ir žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse „Ignitis renewables“ Lietuvoje vysto vienus pirmųjų tokio masto energijos kaupimo projektų.
nuotrauka
„Ignitis renewables“ nuotr.


Minimos įmonės
Ignitis Renewables, UAB
Elektros tinklo „saugos pagalvė“

Augant atsinaujinančių energijos šaltinių daliai, energetikos sistemoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai elektros energijos pagaminama daugiau nei jos tuo metu reikia. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį atlieka elektros energijos kaupiklių sistemos (EEKS), leidžiančios perteklinę energiją išsaugoti ir panaudoti vėliau.

„Ignitis grupės“ energijos kaupiklių vystymo vadovo Algirdo Dučinsko teigimu, kaupimo sistemos veikia kaip elektros tinklo „saugos pagalvė“. Jos padeda subalansuoti elektros energijos gamybą ir vartojimą, užtikrina stabilų tiekimą bei didina visos energetikos sistemos patikimumą. Be to, kaupikliai leidžia efektyviau integruoti vis didesnius žaliosios energijos kiekius, mažinti elektros kainų svyravimus ir stiprinti šalies energetinį saugumą.

Kaip veikia energijos kaupikliai?

Elektros energijos kaupikliai iš esmės yra didelės talpos baterijų sistemos, galinčios kaupti energiją tiek iš elektros tinklo, tiek tiesiogiai iš saulės ar vėjo elektrinių. Dažniausiai jos įrengiamos šalia esamų elektrinių parkų, atsižvelgiant į tinklo poreikius ir technines galimybes.

 „Ignitis renewables“

„Ignitis renewables“ nuotr. 

Kai elektros energijos pagaminama daugiau nei suvartojama – pavyzdžiui, saulėtą dieną ar itin vėjuotą laikotarpį – perteklinė energija nukreipiama į kaupiklius. Vėliau, kai gamyba sumažėja arba vartojimas išauga, sukaupta energija grąžinama į elektros tinklą. Tai ypač svarbu vakarinio vartojimo piko metu arba esant nepalankioms oro sąlygoms, kai atsinaujinančių energijos šaltinių generacija mažėja.

Trys didelio masto projektai Lietuvoje

Šiuo metu „Ignitis grupė“ Lietuvoje vysto tris elektros energijos kaupiklių parkus. Du iš jų kuriami Kelmės ir Mažeikių apylinkėse, šalia veikiančių „Ignitis renewables“ vėjo parkų, o trečiasis – Kruonyje, greta „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Bendra šių projektų galia sieks 291 MW, o talpa – 584 MWh. Tokį energijos kiekį galima palyginti su maždaug 130 milijonų AA tipo baterijų, naudojamų buityje. Tai vieni didžiausių tokio pobūdžio projektų Lietuvoje ir svarbus žingsnis stiprinant šalies energetikos infrastruktūrą.

Nauda vartotojams ir energetikos sistemai

Kaupiklių sistemos padeda išvengti staigių elektros energijos pertekliaus ar trūkumo situacijų, todėl elektros tiekimas tampa stabilesnis ir patikimesnis. Tokios technologijos leidžia maksimaliai išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius net ir tada, kai saulė nešviečia ar vėjas nepučia.

Pasak A. Dučinsko, tai taip pat mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo. Dėl efektyvesnio energijos naudojimo ilgainiui gali mažėti ir elektros rinkos kainų svyravimai, o tai naudinga tiek gyventojams, tiek verslui.

Tvari investicija į ateities energetiką

Elektros energijos kaupiklių sistemos projektuojamos taip, kad jų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Dažniausiai jos įrengiamos šalia jau veikiančios energetikos infrastruktūros, todėl nereikalauja didelių statybų darbų ir reikšmingai nekeičia kraštovaizdžio.

Eksploatacijos metu kaupikliai neišskiria teršalų į orą, vandenį ar dirvožemį, o jų skleidžiamas garsas ribojamas ir, esant poreikiui, papildomai slopinamas. Pasibaigus sistemų tarnavimo laikui, jų komponentai bus perdirbami arba saugiai utilizuojami laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų.

Prognozuojama, kad iki 2030 metų energijos kaupimo pajėgumai Europoje išaugs maždaug penkis kartus. Ši tendencija rodo, kad ateities energetikos sistema bus ne tik žalia, bet ir lanksti, patikima bei atspari. „Ignitis renewables“ investicijos į energijos kaupimo technologijas tampa svarbia šios transformacijos dalimi, stiprinančia tiek Lietuvos, tiek viso regiono energetinį saugumą. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra