Lietuvoje kuriama energetikos ateitis: „Ignitis renewables“ investuoja į vienus didžiausių kaupiklių parkų šalyje

Augant atsinaujinančių energijos šaltinių daliai, energetikos sistemoje vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai elektros energijos pagaminama daugiau nei jos tuo metu reikia. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį atlieka elektros energijos kaupiklių sistemos (EEKS), leidžiančios perteklinę energiją išsaugoti ir panaudoti vėliau.
„Ignitis grupės“ energijos kaupiklių vystymo vadovo Algirdo Dučinsko teigimu, kaupimo sistemos veikia kaip elektros tinklo „saugos pagalvė“. Jos padeda subalansuoti elektros energijos gamybą ir vartojimą, užtikrina stabilų tiekimą bei didina visos energetikos sistemos patikimumą. Be to, kaupikliai leidžia efektyviau integruoti vis didesnius žaliosios energijos kiekius, mažinti elektros kainų svyravimus ir stiprinti šalies energetinį saugumą.
Kaip veikia energijos kaupikliai?
Elektros energijos kaupikliai iš esmės yra didelės talpos baterijų sistemos, galinčios kaupti energiją tiek iš elektros tinklo, tiek tiesiogiai iš saulės ar vėjo elektrinių. Dažniausiai jos įrengiamos šalia esamų elektrinių parkų, atsižvelgiant į tinklo poreikius ir technines galimybes.

Kai elektros energijos pagaminama daugiau nei suvartojama – pavyzdžiui, saulėtą dieną ar itin vėjuotą laikotarpį – perteklinė energija nukreipiama į kaupiklius. Vėliau, kai gamyba sumažėja arba vartojimas išauga, sukaupta energija grąžinama į elektros tinklą. Tai ypač svarbu vakarinio vartojimo piko metu arba esant nepalankioms oro sąlygoms, kai atsinaujinančių energijos šaltinių generacija mažėja.
Trys didelio masto projektai LietuvojeŠiuo metu „Ignitis grupė“ Lietuvoje vysto tris elektros energijos kaupiklių parkus. Du iš jų kuriami Kelmės ir Mažeikių apylinkėse, šalia veikiančių „Ignitis renewables“ vėjo parkų, o trečiasis – Kruonyje, greta „Ignitis gamyba“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Bendra šių projektų galia sieks 291 MW, o talpa – 584 MWh. Tokį energijos kiekį galima palyginti su maždaug 130 milijonų AA tipo baterijų, naudojamų buityje. Tai vieni didžiausių tokio pobūdžio projektų Lietuvoje ir svarbus žingsnis stiprinant šalies energetikos infrastruktūrą.
Nauda vartotojams ir energetikos sistemai
Kaupiklių sistemos padeda išvengti staigių elektros energijos pertekliaus ar trūkumo situacijų, todėl elektros tiekimas tampa stabilesnis ir patikimesnis. Tokios technologijos leidžia maksimaliai išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius net ir tada, kai saulė nešviečia ar vėjas nepučia.
Pasak A. Dučinsko, tai taip pat mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo. Dėl efektyvesnio energijos naudojimo ilgainiui gali mažėti ir elektros rinkos kainų svyravimai, o tai naudinga tiek gyventojams, tiek verslui.
Tvari investicija į ateities energetiką
Elektros energijos kaupiklių sistemos projektuojamos taip, kad jų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Dažniausiai jos įrengiamos šalia jau veikiančios energetikos infrastruktūros, todėl nereikalauja didelių statybų darbų ir reikšmingai nekeičia kraštovaizdžio.
Eksploatacijos metu kaupikliai neišskiria teršalų į orą, vandenį ar dirvožemį, o jų skleidžiamas garsas ribojamas ir, esant poreikiui, papildomai slopinamas. Pasibaigus sistemų tarnavimo laikui, jų komponentai bus perdirbami arba saugiai utilizuojami laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų.
Prognozuojama, kad iki 2030 metų energijos kaupimo pajėgumai Europoje išaugs maždaug penkis kartus. Ši tendencija rodo, kad ateities energetikos sistema bus ne tik žalia, bet ir lanksti, patikima bei atspari. „Ignitis renewables“ investicijos į energijos kaupimo technologijas tampa svarbia šios transformacijos dalimi, stiprinančia tiek Lietuvos, tiek viso regiono energetinį saugumą.


























































| www.julija.eu