Saulės ir vėjo energetika tapo pagrindiniu augimo varikliu

Lietuvos atsinaujinančios energetikos proveržį daugiausia lėmė aktyvi saulės ir vėjo elektrinių plėtra. 2024–2025 m. šių elektrinių galia augo dešimtimis procentų kasmet, o gaminančių vartotojų – gyventojų ir įmonių, gaminančių elektrą savo reikmėms – skaičius artėja prie 200 tūkstančių.

„Per kelerius metus Lietuva tapo viena iš atsinaujinančios elektros energijos gamybos lyderių Europos Sąjungoje. Tai nuoseklios politikos ir sparčios saulės bei vėjo elektrinių plėtros rezultatas. Pigesnė, stabilesnė ir žalesnė elektra tampa vienu svarbiausių kriterijų investuotojams, sprendžiantiems, kur plėsti gamybą“, – teigia energetikos ministras Lukas Savickas.

Bendra atsinaujinančios energetikos galia Lietuvoje šiuo metu siekia 6,4 GW – tai 39 proc. daugiau nei prieš metus. Iki metų pabaigos planuojama pasiekti 7 GW ribą.

Kaupikliai ir tinklų plėtra – naujas energetikos etapas

Augant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, svarbiu prioritetu tampa pagamintos elektros integravimas į sistemą ir jos panaudojimas. „Litgrid“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungta 752 MW naujų saulės, vėjo elektrinių ir kaupiklių galios – 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Ypač sparčiai auga elektros kaupimo infrastruktūra. Per pirmąjį šių metų pusmetį prijungta apie 276 MW baterijų sistemų, kai pernai per tą patį laikotarpį – 19 MW. Bendra veikiančių baterijų kaupiklių galia Lietuvoje siekia apie 0,7 GW, o iki metų pabaigos prognozuojama, kad ji viršys 1,3 GW.

Kaupimo įrenginiai padeda efektyviau išnaudoti nepastovią saulės ir vėjo elektrinių gamybą, mažina elektros kainų svyravimus ir didina energetikos sistemos patikimumą. Nuo 2025 m. valstybė teikia paramą ir paskolas gyventojams bei verslui kaupimo įrenginiams įsirengti, o stambiesiems projektams numatytas 90 proc. prijungimo prie tinklo išlaidų kompensavimas.

Didesnės jungtys atvers galimybes eksportuoti žaliąją energiją

Didėjant atsinaujinančios elektros gamybai, Lietuvai svarbu ne tik ją pagaminti, bet ir efektyviai panaudoti. Todėl plečiamos tarpsisteminės jungtys – didinamas „LitPol Link“ pralaidumas, įgyvendinami „Harmony Link“ bei Lietuvos–Latvijos jungčių projektai.

Šie sprendimai leis eksportuoti perteklinę žaliąją energiją į kaimynines rinkas ir sudarys geresnes sąlygas pritraukti elektrai imlius vartotojus – pramonės įmones, duomenų centrus bei technologijų sektoriaus investuotojus.

Žalioji energija tampa Lietuvos konkurenciniu pranašumu

Sparti atsinaujinančios energetikos plėtra stiprina Lietuvos energetinį saugumą ir mažina priklausomybę nuo importuojamos energijos bei iškastinio kuro kainų svyravimų. Kartu tai padeda siekti nacionalinio tikslo – iki 2030 m. elektros sektoriuje pasiekti 100 proc. atsinaujinančios energijos dalį.

Verslui didėjanti vietinė žaliosios energijos pasiūla reiškia stabilesnes elektros kainas ir didesnį patrauklumą investuotojams. Ypač tai aktualu gamybos, duomenų centrų ir technologijų sektoriams, kuriems vis svarbesni tampa tvarumo kriterijai ir galimybė naudoti atsinaujinančią energiją.