Nors keraminės (molinės) čerpės lėtai reaguoja į temperatūros svyravimą (įkaista dieną ir atvėsta naktį per kelias valandas), didžiausia problema Lietuvoje yra dažna temperatūrų kaita: būna sezonų, kai oro temperatūra svyruoja nuo – 5 °C iki + 5 °C ne kartą per vieną žiemos sezoną.

Kaip tik tie šalčio ciklai ir yra pagrindinė statybinių medžiagų irimo priežastis. Čerpių stogui tai ypač aktualu žiemą, kai dalis stogo apsnigta, o kitą dalį šildo saulė, – tai sukelia didelį vidinį įtempimą čerpėse. Ilgainiui tokie procesai tiesiog ardo čerpes, atsiranda paviršiaus įtrūkimai, čerpė daugiau įgeria vandens, didindama irimo riziką. Apie tai čerpių pardavėjai nutyli, dažniausiai sako, kad tai nereikšmingas rodiklis. Svarbu žinoti, kad čerpės, kurios įgeria daugiau kaip 8% vandens, yra laidžios vandeniui. Tokių čerpių glazūra ilgainiui trūkinėja prarasdama savo estetiką ir funkciją.

Pastebėta, kad Lietuvoje skilinėja ir byra keraminės stogų čerpes. Gal taip yra tik Lietuvoje? Ar kitose Europos šalyse čerpės neskilinėja? Kaip teisingai pasirinkti stogo čerpes, kad jos labiausiai tiktų lietuviškiems orams?

Keraminių čerpių stogo danga – tai visiškai natūralus, ekologiškai švarus produktas. Keraminių čerpių gamyba paprasta ir žinoma seniai: čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, po to degamos krosnyje aukštoje temperatūroje, kur įgyja svarbiausias vertingąsias savo savybes. Kodėl vienų gamintojų čerpės suskilinėja po 5–15 metų, kitų – laikosi nepakitę 50 ir daugiau metų? Daugumos Europos čerpių gamintojų čerpės atitinka reikalavimą atlaikyti 150 šilumos/šalčio ciklų. O kas toliau? Ką daryti, kai čerpės pradeda skilinėti po 10 metų?

Todėl labai svarbu pasirinkti aukščiausios kokybės molines čerpes, kurios pasižymi patvarumu, ilgaamžiškumu, kurių paslaptis glūdi molyje, iš kurio čerpės pagamintos, ir modernioje gamybos technologijoje. Vienas svarbiausių čerpių ilgaamžiškumo kriterijų – molinių čerpių vandens sugėrimo rodiklis. Vokiečių gamintojo NELSKAMP stogo čerpių danga NIBRA turi mažiausią čerpių vandens įgeriamumo rodiklį – 1,83 % pagal standartą EN 1304. Jeigu čerpių vandens įgeriamumas yra iki 3%, tai glazūra bei engoba ant jų laikysis mažiausiai 30 metų. Viso čerpių stogo sąmatos (kainos) skirtumas tarp iki 3% ir 5% ar 8% vandens įgeriamumo čerpių sudaro nuo 800 € iki 1500 € vidutinio 250 m² dydžio stogui. Taigi, už tinkamiausią Lietuvos klimatui stogą tereikia primokėti iki 5–10 € per mėnesį.

„Dabar, kai didelę dalį stogo kainos sudaro montavimo darbų kaina, kai įvairių gamintojų čerpinių stogų dangų kaina svyruoja apie 15–20 eurų už kvadratinį metrą, verta rinktis ilgaamžiškesnes čerpes, – teigė UAB „Progressus Group“ konsultantas Nerijus Baltrukonis. – Kokios čerpės geriausios? Daug metų parduodu čerpes. Populiariausi yra vokiški NELSKAMP NIBRA čerpių stogai. Jie sudomina, kai žmonės atkreipia dėmesį į čerpių funkcines savybes, o ne tik spalvą, vaizdą ar kitus, dažnai mažiau vertingus, dalykus. Statydamiesi namus ir imdami paskolas 30-iai metų žmonės nori, kad ir jų namų stogai būtų ilgaamžiai“. 

Moderniausios gamybos, kokybiškos ir tinkančios lietuviškam klimatui vokiškos NELSKAMP čerpės NIBRA turi gamintojo sertifikatą, kuris visiškai atitinka Europos (ES) statybos reglamentų reikalavimus. Sumontuotam čerpių stogui teikiama garantija, gamintojas išrašo techninį pasą, kuriame nurodoma, kokios, kur ir kada NELSKAMP NIBRA čerpės sumontuotos, kokie stogų meistrai čerpes montavo. Ši garantija pravers, kai pirkėjas sumanys pakeisti, parduoti ar įsigyti būstą. Garantija – tai pastato stogo ilgalaikės vertės patvirtinimas.

Stogas – vienas iš dviejų svarbiausių bet kurio namo konstrukcinių elementų, tai namo apsauga nuo šalčio, triukšmo, šėlstančių stichijų, o kartu – tai pastato dalis, kuri suteikia namo išvaizdai jaukios šilumos ir natūralumo. Rinkis kokybę! UAB „Progressus Group“.