Statybos sektorius yra svarbi visuomenės ekonomikos ir infrastruktūros dalis: įvairiapusė, apimanti ekonomiką, užimtumą, gyvenimo kokybę, miestų vystymąsi.

Statybos sektorius prisideda prie šalies ekonomikos augimo ir BVP (bendrojo vidaus produkto) didėjimo. Statybos projektai sukuria darbo vietų tiek tiesiogiai statybose, tiek per susijusias veiklas, kaip, pvz., prekyba statybinėmis medžiagomis ir įranga, projektų valdymas, inžinerinės paslaugos ir pan., tad statybos sektorius skatina daugelį susijusių pramonės šakų. Infrastruktūros vystymasis taip pat susijęs su statybos sektoriumi: kelių tinklo plėtra, tiltų, tunelių, oro uostų, uostų, viešųjų pastatų statyba. Šios investicijos turi ilgalaikį poveikį visuomenei, skatinant ekonominį augimą, gerinant transporto ir komunikacijų infrastruktūrą, gyvenimo kokybę.

Statybos sektorius yra susijęs ir su miestų plėtra, urbanizacija. Tai komerciniai pastatai, biurai, viešbučiai, pramoninės teritorijos. Statybos sektorius taip pat prisideda prie kultūrinio paveldo išsaugojimo ir atkūrimo, nes restauruoja ir renovuoja paveldo pastatus.

Ir pagaliau – tai naujo būsto statyba bei esamų būstų renovacija. Naujo būsto kūrimas padeda spręsti gyventojų būsto poreikius ir skatina šeimų bei bendruomenių plėtrą, o renovacija padeda atnaujinti senus ir pažeistus pastatus – taip ilguoju laikotarpiu taupoma energija ir ištekliai.

Nors statybos sektorius turi daug teigiamų poveikių, jis taip pat susijęs su iššūkiais: aplinkosauga, statybinių atliekų tvarkymu, ekologija. Todėl svarbu, kad šio sektoriaus plėtra vyktų darniai ir atsakingai, kurdama teigiamą poveikį visuomenei ir aplinkai, formuodama kokybišką verslo aplinką.

Tai ir buvo svarbiausi uždaviniai, kuriuos 30 metų sprendė ir ateityje spręs LSA, nes statybos sektorius yra gyvas organizmas, veikiamas vidaus ir išorės veiksnių.

Norint ko nors pasiekti, reikia matyti perspektyvą

Nuo chaoso pereiti prie koncepcijos, o nuo sugriuvusios planinės ekonomikos ir reguliuojamos rinkos pereiti prie veikimo laisvojoje rinkoje. Tai buvo inspiracijos, paskatinusios Adakrą Šeštakauską imtis Sizifo, kaip tuomet atrodė, darbo: užridenęs akmenį iki viršukalnės, negalėjai būti tikras, kad nereikės vėl visko pradėti nuo pradžios. Nes niekas nežinojo, kaip naujomis sąlygomis turi ir gali veikti statybos ir susijusios įmonės, bet buvo aišku, kad reikia kurti taisykles, imtis atsakomybės atstovauti sektoriaus įmonėms. Tam reikėjo matyti perspektyvą, reikėjo nuovokos, kad tik susibūręs sektorius gali daryti rimtą įtaką kuriant tvarią statybos sektoriaus verslo aplinką. 

Iš kairės: pirmasis LSA prezidentas, dabar – LSA garbės prezidentas Adakras Šeštakauskas ir LSA prezidentas Dalius Gedvilas. LSA nuotr. 

LSA nuotr. 

Tokia buvo LSA pradžia – įmonių telkimas po Asociacijos vėliava. Startas tam buvo duotas 1993 m. balandžio 14 d. pavasarį, kai 21 įmonė pasirašė Lietuvos statybininkų asociacijos steigimo sutartį. Ilgainiui LSA narių skaičius didėjo, bet dėl ekonominių krizių ir tvarumo statybos versle stokos organizacijos narių skaičius nuolat svyravo. Tačiau Asociacijos bendruomenė visada vienijo daugiau kaip 15 tūkst. statybos sektoriaus dirbančiųjų.

Pastarasis LSA dešimtmetis susijęs su inovacijomis, paslaugų eksporto rinkų kaita, akcentuotu dėmesiu darbų saugai. Ir, žinoma, LSA rūpi darbų skaitmenizacija, sektoriaus darbuotojų profesinis ugdymas. Dabartinė rinka yra ne tik moderni, bet ir itin greitai besikeičianti. Todėl naujam LSA vadovui (Dalius Gedvilas LSA vadovauja nuo 2013 m.) ir Asociacijos komandai svarbu imtis atsakomybių kurti sąlygas, kad sektorius tvariai augtų, kad būtų galimybių nuolat pasitikrinti. Nes tvarumas, įmonių atsparumas yra pagrindas realizuoti vizionieriškas idėjas, neprarandant konkurencingumo, sudarant sąlygas našumui didinti.

Visada kyla grėsmė paskęsti einamuosiuose reikaluose ir nebematyti ateities, pamiršti misiją, svarbiausius tikslus. Todėl ir man, ir mano pirmtakui yra svarbi komanda, kuri akumuliuoja kompetencijas, padedančias ir surasti tinkamas priemones, ir nepamiršti svarbiausio tikslo – atstovauti statybos verslo interesams. Tokia patikima komanda visada yra LSA Taryba (anksčiau – Prezidiumas) ir Asociacijos administracijoje dirbantys žmonės.

Naujas LSA veiklos etapas. Sektoriaus transformacijos, skaitmeninimas

LSA veiklos pradžia buvo susijusi su sektoriaus įmonių telkimu, o pastarąjį dešimtmetį prasidėjo reikšmingos transformacijos, kurias lėmė inovacijos: skaitmeninimas, BIM ir Pramonė 4.0 arba Ketvirtoji pramonės revoliucija. Asociacija ėmėsi iniciatyvos skatinti pokyčius ir kurti įrankius inovacijoms diegti. Bandant optimizuoti ir spartinti inovacijų taikymą, LSA ieškojo sąveikos su valdžios institucijomis – ieškojo būdų sinchronizuoti inovacijų diegimą įmonėse ir teisinės bazės kūrimą.

LSA nuotr. 

Per LSA veiklos metus Lietuvos Vyriausybei ir LR Seimui buvo pateikta daug pasiūlymų dėl statybos verslo teisinio reguliavimo, dar daugiau pastabų ir raštų pateikta valdžios institucijoms, stabdant nekokybiškų ar beprasmių teisės aktų priėmimą. Pastaroji aplinkybė yra itin svarbi, nes netinkamų taisyklių įteisinimas paralyžiuoja verslą.

LSA visada vykdė ir vykdo savo pagrindinę misiją – ginti teisėtus savo narių interesus.

Pažymėtina, kad statybų skaitmenizavimo iniciatyvos mūsų valstybėje taip pat kilo aktyviai veikiant Lietuvos statybininkų asociacijai. Per daugelį veiklos metų LSA savo bendruomenei organizavo nemažai mokymų, kad Asociacijos nariai ir jų darbuotojai įgytų BIM (statinio informacinio modeliavimo), statinių energinio tvarumo, žiedinės ekonomikos, darbų saugos ir kitų kompetencijų – buvo apmokyta daugiau kaip 3 tūkst. darbininkų ir inžinerinio personalo! Nėra abejonių, dėl šių žinių mūsų valstybės statinių infrastruktūra tapo tvaresnė ir išmanesnė.

Kaip viešuosius pirkimus keičia LSA įmonių patirtis užsienio rinkose

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, statybos sektoriui tapo prieinamos Vakarų Europos valstybių rinkos. Padirbėję Skandinavijoje, centrinėje Europoje, rangovai susidūrė su kitokia darbo kultūra, kitokia viešųjų pirkimų skaidrumo standartų, nei buvo įprasta Lietuvoje, praktika.

Ši LSA narių patirtis tapo naudingu atspirties tašku, teikiant pasiūlymus valdžios institucijoms dėl Lietuvos statybos rangos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo pokyčių. Asociacijos nariai identifikavo ydingą viešųjų pirkimų praktiką, kai visiškai nepaisoma lygiateisiškumo principų, trūksta teisingo požiūrio į paslaugos tiekėją. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo statybos viešuosiuose pirkimuose bei bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo sukurta Standartizuota statybos rangos sutartis ir rekomendacijos dėl kvalifikacinių bei ekonominių naudingumo kriterijų.

Tai naujas kokybinis šuolis, tobulinant viešųjų pirkimų procedūras. Dokumentai parengti, tačiau tai nėra baigtinis procesas: juos reikia išbandyti praktiškai ir tobulinti, bet tikėtina, kad naujos šių dokumentų versijos bus dar vienas žingsnis į tvarumą statybos versle.

Šešėlinis darbas. Kada prie LSA iniciatyvos prisijungs politikai?

LSA bendruomenė brendo kaupdama ne tik inžinerines ar vadybos žinias, bet ir brandindama požiūrį į dirbantį žmogų, į socialinę atsakomybę. Matydama, kokį didelį dėmesį skandinavai skiria darbų saugai ir dirbančiųjų apsaugai, LSA pateikė ne vieną pasiūlymą LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijai bei LR Seimo komitetams – Socialinių reikalų ir Aplinkos apsaugos.

Asociacijos bendruomenės 2013 m. pateiktas siūlymas statybų sektoriuje įdiegti ID kortelę nebuvo priimtas, nors tai buvo kelias ne tik pašalinti nelegalų darbą iš statybos sektoriaus, bet ir užtikrinti, kad statybvietėje neliktų nė vieno asmens be darbų saugos kompetencijos. Situacijai negerėjant, pasikonsultavus su kitų Europos valstybių statybos konfederacijomis, 2019 m. LSA pati sukūrė statybininko ID kortelę ir informacinę sistemą STATREG. Asociacija dar kartą politikams pateikė pasiūlymą dėl STATREG kortelės diegimo statybos sektoriuje. Tenka apgailestauti, kad politikų branda ir pasitikėjimas socialiniais partneriais dar nepasiekė tokio lygio, koks yra Skandinavijos valstybėse – pasiūlymas ir teisės aktai, galintys keisti padėtį statybos sektoriaus darbo rinkoje, nebuvo patvirtinti.

Vis tik turime lūkestį, kad požiūris keisis ir su šešėliu statybos sektoriaus darbo rinkoje kovos ne tik LSA, bet ir teisės aktus priimantys politikai.

Žiemą statybininkai stabteli, bet valdžia nepripažįsta darbų sezoniškumo

LSA Tarybos darbotvarkėje dažnai analizuojami administracinės naštos mažinimo klausimai. Vienas iš tokių – įmonių kvalifikacijos deklaravimo dubliavimas. Asociacijos nariai, dirbantys ypatingų statinių statybos projektuose, privalo savo kvalifikaciją patvirtinti VŠĮ Statybų sektoriaus vystymo agentūroje. O dalyvaudami viešųjų pirkimų konkursuose, rangovai tą pačią procedūrą privalo atlikti dar kartą. Asociacijos nuomone, tai perteklinis reikalavimas ir biurokratinis reliktas viešųjų pirkimų procedūrose.

LSA nuotr. 

Analogiška situacija ir dėl darbo laiko apskaitos. Lietuva yra klimatinėje zonoje, kurioje kai kurių statybos darbų neįmanoma atlikti žiemos metu. Didžioji dalis statybos įmonių darbus vasarą organizuoja taip, kad statybininkai dirbtų 10 valandų per dieną, o žiemos metu suteikiamos mokamos atostogos. Bandymas įteisinti sezoniškumą statybos sektoriuje ir taip išlyginti darbo valandų per 8 mėnesius perviršį iki šiol nesulaukia palaikymo, nors šiaurinėse Europos valstybėse tai yra norma.

LSA siekia gerąją užsienio praktiką atnešti ir į mūsų valstybę, bet ne visada pasiseka įrodyti politikams, kad tai suteiks mūsų valstybei pranašumų ir naudos.

Statybos paslaugų eksportas kasmet auga 11–16 proc.

Statybos rinkos sąvoka nepriklausomoje Lietuvoje gerokai pasikeitė. Per 30 Asociacijos veiklos metų LSA nariai įrodė, kad turi kompetentingus ir darbščius darbuotojus, kad gali įgyvendinti labai sudėtingus projektus, o mūsų statybininkais galima pasitikėti. Lietuvą priėmus į Šengeno erdvę, pagrindinėmis statybos paslaugų eksporto rinkomis tapo ES valstybės. Tačiau Lietuvos narystė ES atvėrė vartus ir darbui itin tolimose rinkose: Pietų Afrikos Respublikoje, Izraelyje, Pietų Korėjoje, Singapūre, Japonijoje ir kt. Nuo 2008 m. įskaičiuotinai statybos paslaugų eksportas kasmet auga 11–16 proc. Vien per 2022 metus Lietuvos statybininkai užsienio rinkose gavo pajamų daugiau kaip už 0,5 mlrd. eurų.

Lietuvos statybininkams užsienio užsakovai rodo didžiulį pasitikėjimą. Tai nuteikia optimistiškai ir kelia pasididžiavimą mūsų inovatyviais inžinieriais, kompetentingais darbininkais ir talentingais vadovais. Jie garsina mūsų šalį ir formuoja pozityvų Lietuvos įvaizdį.

Lietuvos statybos sektorius pasaulio aktualijų kontekste

Pasaulis per paskutinius 30 metų labai pasikeitė. Ne tik klimato kaita, bet ir politiniai įvykiai, kiti veiksniai keičia mūsų gyvenseną. Per pastaruosius kelis dešimtmečius atsirado ne tik naujų politinių darinių, kaip ES, bet ir socialinių reiškinių, kaip internetas ir socialiniai tinklai, vis labiau juntama globalizacijos įtaka. ES vien per paskutinius 5 metus išgyveno 2 pabėgėlių krizes – Sirijos ir Ukrainos. Šių pabėgėlių apgyvendinimui prireikė daug naujų būstų ir visuomeninių pastatų. Europos tyrimų centrai prognozuoja, kad per ateinančius 25 metus Europa susidurs su 10 kartų didesne klimato kaitos pabėgėlių banga. Tad statybininkai turės statyti daug, labai greitai ir visus tvarumo standartus atitinkančius statinius.

LSA prezidentas Dalius Gedvilas ir FIEC prezidentas Philip Crampton. 2023 m., FIEC metinė asamblėja Romoje. LSA nuotr. 

Globalizacija ir socialiniai tinklai daro didžiulį poveikį žmonių sąmonei ir tai kardinaliai pakeis požiūrį į statinius, miestus ir susisiekimo infrastruktūrą. Dirbtinis intelektas ir jo sprendiniai taps pagrindiniu statybos inžinierių darbotvarkės klausimu. Mūsų valstybė šiems pokyčiams turi ruoštis, ir šiame pasiruošimo darbe svarbi misija tenka Lietuvos statybininkų asociacijai.

LSA steigėjai ir nariai nesitikėjo, kad Europoje gali kilti karas, kad, nepaisant žmonijos pasiektų mokslo laimėjimų, pažangos švietimo srityje, demokratijos brandos valdant valstybes, teks planuoti, kaip atstatyti karo sugriautus Ukrainos miestus. Prasidėjus karui, LSA bendruomenė suteikė piniginę paramą Raudonojo Kryžiaus atstovybei Ukrainoje. Šiuo metu Asociacija nuolat dalyvauja Europos Komisijos ir Ukrainos valstybinių institucijų pasitarimuose, kuriuose diskutuojama dėl Ukrainos atstatymo.

Tikime, kad Ukraina pasieks pergalę kare prieš okupantus ir kad Lietuvos statybininkai konkrečiais darbais prisidės prie šios šalies atstatymo darbų.

Nuo 2010 m. LSA yra FIEC (Europos Sąjungos Statybų Industrijos konfederacija) narė. Būti šios organizacijos, jungiančios 31 nacionalinę statybos konfederaciją ir asociaciją, nare reiškia dalyvauti ES statybos teisėkūroje, kartu su kitomis valstybėmis planuoti Europos miestų infrastruktūrą, kartu rūpintis žaliavomis ir statybos ištekliais, būti kartu su vizionieriais, kurie keičia Europos ir pasaulio miestų veidus. Dalyvauti Europos statybininkų bendruomenės gyvenime reiškia pilnavertiškai atstovauti LSA narėms. Esame tikri, kad ryšys su FIEC tik stiprės, nes dirbant globaliose rinkose būtina jausti kitų valstybių partnerius.

Idealus LSA modelis arba 50-metė Asociacija

Esu tikras, kad tuomet, kai LSA minės 50-ąsias veiklos metines, didelė dalis viešojo administravimo funkcijų mūsų valstybėje bus atiduota savireguliacijai, tad ir Lietuvos statybininkų asociacija ateityje turės teikti ir viešąsias paslaugas.

Šiuo metu LSA narėmis yra 6 asociacijos. Tikiuosi, kad prie Lietuvos statybininkų asociacijos prisijungs ir asociacijos, kurios vienija kitas specializuotas statybų rinkoje dirbančias bendroves. LSA deklaruojamos ir puoselėjamos vertybės turi tapti pagrindu kitoms asociacijoms telktis po mūsų vėliava.

Todėl Lietuvos statybininkų asociaciją ateityje matau kaip organizaciją, nebijančią prisiimti lyderystės, kaip inovacijas ir pažangą skatinančią, gerbiančią dirbantį ir kuriantį žmogų, pilietišką ir žmogiškas vertybes branginančią organizaciją.

LSA kūrimas yra nuolatinis procesas, primenantis viena kryptimi besisukantį smagratį – pasiekus persilaužimo tašką, ne sustojama, o judama pirmyn.

Esmingi faktoriai, turėję įtakos šalies statybų sektoriui per pastaruosius 30 metų:

• Narystė Europos Sąjungoje
• Eksporto rinkų pasikeitimas
• Lietuvos piliečių masinė emigracija
• Euro įvedimas
• BIM metodologijos taikymas
• VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ įkūrimas ir jos veikla
• Nauji reikalavimai statinių energiniam tvarumui
• Dvi ekonominės krizės (1997–1998 m. Rusijos krizė ir 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė)