IBM mokslininkų vertinimu, daiktų interneto sukūrimas ves prie to, kad bendras žinių masyvas dvigubės kas 12 valandų. Ką iš to turime suprasti?

XXI amžiaus žmogaus veiklos pagrindu tampa nuolatinis kitimas, nuolatinės permainos! Sugebėjimas prisitaikyti ir lankstumas taps pačiais svarbiausiais kasdieniame darbe. MOKYTIS! KEISTIS! PRISITAIKYTI! Noras ieškoti, bandyti, eksperimentuoti, laisvė nebijoti nesėkmės turi tapti rutininiais ir būtinais įgūdžiais. Šios nuostatos tampa aktualios visai dirbančiai ir kuriančiai Lietuvos visuomenei, ne išimtis ir statybų sektorius.

„Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“

LSA ataskaitinis susirinkimas. Iš dešinės: Jonas Dumašius, Dalius Gedvilas, aplinkos ministras Kęstutis Navickas

Praėjo 200 metų, bet prancūzų genijaus Victoro Hugo pasakyti žodžiai apie tai, kad „žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę“, kaip niekada teisingi kalbant apie skaitmeninimo erą.

Žmogaus vaizduotė gali atverti neįtikėtinas kūrybines galias, bet jeigu jas dar sustipriname šiuolaikinėmis technologijomis, tikrovė tampa sunkiai atskiriama nuo virtualios realybės. BIM metodologija yra viena iš sričių, leidžiančių įgyvendinti žmogaus kūrybines idėjas.

Šių dienų pasaulis įžengė į industrinės revoliucijos etapą. Daiktų internetas, tvarumas, ekologija, energetika ir darni aplinka tampa neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Skaitmeninimo rezultatai mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, palies visas gyvenimo sritis. Jau dabar visuomenė pradeda suprasti, kad statiniai – daug platesnės socialinės ekosistemos dalis ir jie turėtų integraliai egzistuoti su visa žmogaus aplinka. Prijungti prie daiktų infrastruktūros interneto pastatai ateityje vaidins vis svarbesnį vaidmenį. Jų sensorių generuojami duomenys bus svarbūs valdant žaliosios elektros energijos gamybą bei kaupimą ir net, pavyzdžiui, transporto ir logistikos centrų darbą.

Pažengusiose valstybėse intensyviai kuriami skaitmeniniai statinių ir infrastruktūros modeliai, o šie į visumą sujungiami išmaniųjų miestų (angl. smart city) skaitmeninėse platformose. Tai neabejotinai didina šių valstybių ekonominį pranašumą ir galią vien todėl, kad tokios priemonės įgalina greičiau priimti sprendimus.

Taigi daugėja galimybių, bet kartu ypač sparčiai auga ir informacijos, kurią turime apdoroti, kiekis, atsiranda naujų įgūdžių ir žinių poreikis.

Kodėl Lietuva atsilieka nuo Europos lyderių?

BIM metodologijos diegimo atidėliojimas mūsų šalyje reiškia, kad mes savo konkurencingumu tolstame nuo šalių lyderių Europoje. Europos Komisija dar 2013 m. pasiūlė, kad nuo 2016 m., perkant projektavimo ir statybos paslaugas, prioritetu būtų laikomas BIM taikymas. 

Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr. Resta 2015

VŠĮ „Skaitmeninė statyba“ 2016 m. atliko studiją dėl statybos sektoriaus skaitmeninimo priemonių diegimo Lietuvoje. Šios studijos pagrindu LR aplinkos ministerija 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė LR Vyriausybei statybos sektoriaus skaitmeninimo programą, kuri buvo patvirtinta.

Lietuvos statybos sektoriaus bendruomenė tiki, kad viešasis sektorius kuo greičiau atliks reikiamus teisinio reglamentavimo pakeitimus ir kad duomenų kaupimo, apdorojimo procesai BIM kontekste, statybų robotizavimas taps įgyvendinami ir suderinami su teisiniu reguliavimu. 

Technologijos vystosi didžiuliu tempu – veiksmai, kurie užtrukdavo mėnesius, šiandien atliekami per dieną. Deja, to paties negalima pasakyti apie teisės aktų, reglamentų kūrimą. Tai problema, kuriai daugiau dėmesio turėtų skirti teisinę aplinką kuriantis valstybės pareigūnų korpusas, juk ne toks retas atvejis, kai teisės aktai pasensta dar neįsigalioję.

Šiuo metu VšĮ „Skaitmeninė statyba“ savo iniciatyva imasi spręsti skaitmeninės statybos dabarčiai ir ateičiai Lietuvoje svarbius klausimus – į lietuvių kalbą verčiami tarptautiniai ISO standartai, kuriamas statinio informacinio modelio taikymo gidas. Lietuvos statybos sektorių vienijančios asociacijos kviečia bendradarbiauti valstybės institucijas kuriant BIM standartus ir skaitmeninių duomenų naudojimo taisykles, nes, siekiant sukurti BIM palankią aplinką, reikia sutelkti pajėgas.

Galime pasidžiaugti, kad gerųjų statinio informacinio modelio kūrimo pavydžių yra ne tik Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje ar Danijoje, bet ir Lietuvoje. VšĮ „Skaitmeninė statyba“ iniciatyva pradėtas organizuoti nacionalinis konkursas „Lietuvos BIM projektai“, o jam pateiktų projektų kokybė parodė, kad projektuotojų ir statybininkų bendruomenė yra pribrendusi teisiniams pokyčiams. Taip pat akivaizdu, kad statinių ir infrastruktūros savininkai, naudodami informacinio modeliavimo ir statybų metu sukauptus duomenis, Lietuvoje gali gauti daug daugiau ilgalaikės naudos.

Lietuvos statybininkų asociacija ėmėsi vizionieriškos misijos

Stengiamės stiprinti Lietuvos statybų sektorių, skatinti įmonių ir susijusių institucijų bei organizacijų bendradarbiavimą. To siekiame analizuodami ir skatindami naujoves, vertindami pasaulines tendencijas. Lietuvos statybininkų asociacija ėmėsi vizionieriškos misijos, siekdama daryti teigiamus pokyčius daugelyje statybos sričių ir keldama tik maksimalius tikslus.

Pažvelgus į statistinius sektoriaus duomenis, į akis krenta tai, kad mūsų statybos įmonės kasmet vis sėkmingiau įsitvirtina ir užsienio rinkose. Visgi labai norėtųsi, kad statybos įgautų didesnį pagreitį ir Lietuvoje, ypač kituose šalies regionuose, be pakankamai stabilaus Vilniaus. Nors statybos tendencijos nėra blogos, susiduriame ir problemomis, kurios statistikose gali ir neatsispindėti.

Diskusijose girdime daug idėjų, kaip spręsti darbuotojų trūkumo, kvalifikacijos, įmonių mokestines ar teisines problemas, kaip kurti statybos verslui palankią aplinką ar kaip gerinti statybos procesų kokybę. Rezultatai, pasiekti inicijuojant ar teikiant pastabas teisės aktams, siūlant idėjas arba įtikinėjant valstybinio sektoriaus atstovus, skleidžiant gerąją praktiką, dalinantis informacija, rodo, kad bendradarbiaujant idėjas galima paversti kūnu.

Net ir tvirti rinkos lyderiai visada privalo prisiminti, kas nutinka, kai nesugebame įvertinti pirmųjų permainų ženklų, kai liekame įsikibę senojo veiklos modelio. Šiandienos vartotojai yra labai stiprūs permainų katalizatoriai, nes nuolat jaučia naujovių alkį, o technologijos tampa jų tapatybės dalimi.

Turime patys tapti pokyčių dalimi 

Statybos procesus vis aktyviau tobulina pažangios technologijos ir sprendimai. Statybos organizavimą, valdymą keičia skaitmeninės statybos metodai, statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. Neišvengiamas skaitmenizavimo naujoves vis aktyviau įsisavina ir Lietuvos statybos verslo lyderiai.

LSA ataskaitinis susirinkimas

Statybos kokybės kartelę keliame ir atsižvelgdami į aukšto energinio efektyvumo pastatų poreikį. Lietuvos statybininkai, statydami A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, prisideda prie bendro visuomenės tikslo – mažinti energijos suvartojimą ir, vertinant visą statinio gyvavimo ciklą, mažinti išlaidas.

Statybų skaitmenizavimas, iniciatyvos susijusios su statybos darbininkų kompetencijų vystymu ir vertinimu, darbų sauga, žmogiškaisiais ištekliai apskritai, išankstinis tiekėjų kvalifikavimas, ekonominio naudingumo kriterijai ir kitos iniciatyvos dėl viešųjų pirkimų procedūrų tobulinimo – kryptys, kurių, mano nuomone, turi būti laikomasi ir ateityje. 

Būtų klaida vien stebėti vykstančias permainas. Turime patys tapti pokyčių dalimi.

LSA nuotr.