2022 rugsėjo 29 d. ketvirtadienis, 22:58
Reklama  |  facebook

Lietuvos upių ir upelių vandens kokybė – ir namų savininkų rankose

2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/EC).
nuotrauka
dr. Giedrė KACIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė, mokslo darbuotoja. VDU nuotr.


Minimos įmonės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
AAD (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos),
Viena iš pagrindinių šio teisės akto keliamų tikslų – pasiekti bei išlaikyti gerą vandens telkinių būklę – paviršinio vandens telkiniuose gyvenančių organizmų gausos ir įvairovės pokyčiai turėtų būti nedideli, o vandens kokybės rodiklių vertės nedaug skirtis nuo atitinkamų žmogaus netrikdomų vandens telkinių. Kaip gi sekasi Lietuvai gerinti bei palaikyti vandens telkinių kokybę? Kas lemia jų užterštumą ir kokie teršalai aptinkami dažniausiai? Šios srities tyrimus jau ne vienerius metus atlieka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros dėstytojai, mokslininkai bei studentai.

Prasčiausia situacija – prie dirbamų laukų

Paviršinių vandens telkinių būklę dažniausiai prastinančius teršalus galima skirstyti į dvi grupes – biogenines (maistines, biologinės kilmės) medžiagas bei toksiškus, neretai žmogaus susintetintus ar su įvairia žmogaus veikla susijusius junginius.

dr. Giedrė Kacienė
su studentais praktikos metu

Pirmajai grupei priklauso natūralūs organiniai junginiai – organizmų veiklos ar jų irimo likučiai bei neorganinės augalų ir dumblių maistinės medžiagos, daugiausia azoto ir fosforo jonai – amonis, nitratai, fosfatai. Antroji grupė labai plati, apimanti didelę įvairovę patvariųjų organinių teršalų (naftos likučių, pesticidų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kt.) bei visą eilę sunkiųjų metalų.

Lietuvos paviršinio vandens telkinių ekologinė situacija gana įvairi ir daugiausia priklauso nuo žemėnaudos pobūdžio. Miškingų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, upėms ir ežerams būdinga gera bei labai gera ekologinė būklė. Žymiai prastesnė situacija yra Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje – derlingi Vidurio Lietuvos bei Mūšos-Nemunėlio žemumų dirvožemiai lemia intensyvią žemdirbystę šiuose regionuose. Žemės ūkyje naudojamos trąšos nesunkiai išsiplauna, ypač liūčių bei pavasarinio polaidžio metu. Neorganiniai azoto junginiai prastai adsorbuojasi ant dirvožemio bei molio dalelių, tad greitai patenka į upes bei upelius, kurių tinklas šiose vietovėse yra gana tankus.

Tačiau vertinant ilgalaikes tendencijas, galime džiaugtis ir tam tikrais aspektais gerėjančia Lietuvos upių ekologine būkle – daugelyje upių mažėja maistinių medžiagų, pvz. amonio, koncentracija. Tai lemia tankėjantis savivaldybei bei privatiems asmenims priklausančių buitinių nuotekų valymo įrenginių tinklas, gerėjanti nuotekų išvalymo kokybė. Lietuvos upių užterštumas sunkiaisiais metalais taip pat kasmet vis mažėja. Padidėjusios sunkiųjų metalų (dažniausiai nikelio, švino, vario, chromo) koncentracijos vis dar aptinkamos Nemune žemiau Vilniaus ir žemupyje, Neryje žemiau Kauno, Lietuvos pajūrio upių žemupiuose.

Teršia buitinėmis nuotekomis

Deja, mažųjų upelių, tekančių per miesto teritorijas ar žemės ūkio laukus, būklė yra labai prasta. Aplinkotyros katedroje atlikti tyrimai rodo smarkiai padidėjusią taršą kai kuriais sunkiaisiais metalais bei maistinėmis medžiagomis Kauno miesto upelių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos (Vėžpievyje, Girstupyje, Sėmenoje), dugno nuosėdose. Dauguma nedidelių Kauno miesto upelių teka per gyvenamuosius rajonus, miško parkus, miesto žaliąsias erdves ar netgi saugomas teritorijas (pvz. Veršvas bei Marvelė).

Marvelės upelis
Kamšos botaniniame
zoologiniame draustinyje

Regioninis aplinkos apsaugos departamentas reguliariai sulaukia susirūpinusių vandens užterštumu gyventojų skundų. Deja, minėtoje ES Vandens direktyvoje numatytas monitoringas, taigi ir geros būklės sekimas bei palaikymas, privalomas tik vidutinio dydžio ir didelėms upėms. Tuo tarpu mažesni upeliai paliekami savivaldybių vykdomo monitoringo priežiūrai, jiems netaikomas direktyvos reikalavimas užtikrinti gerą ekologinę būklę. Europos mokslininkai tai laiko spraga vandens išteklių valdyme, nes nemaža dalis didžiosiomis upėmis plukdomų teršalų atnešama būtent iš baseino aukštupiuose esančių upelių.

Kas labiausiai kaltas dėl itin prastos miesto aplinkoje esančių upelių būklės? Buitinės bei dalis paviršinių nuotekų išvalomi kelių pakopų valymo įrenginiuose Kauno nuotekų valykloje. AB „Kauno vandenys“ teigimu, tarptautinių projektų metų įrenginiai modernizuojami siekiant pagerinti išvalymo efektyvumą, optimizuoti energijos sąnaudas. Tačiau Kaune ir miesto rajone vis dar yra tūkstančiai namų ūkių, neprisijungusių prie centrinės nuotekų valymo sistemos. Nemažai tokių ūkių yra Aleksote, Akademijoje, Ringauduose, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose. Įmonės teigimu, neretai nustatomi atvejai, kuomet gyventojai savarankiškai tvarkomas buitines nuotekas nuveda į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, kuriais teršalai dažniausiai keliauja į Kauno miesto upes ir upelius. Kai kuriais atvejais, jei gruntas yra laidus, teršalai savaime filtruojasi per nuotekų šulinių dugnus (pvz. Žemųjų Šančių, Vilijampolės, Lampėdžių rajonuose), teršia gruntinius vandenis bei patenka į artimiausius vandens telkinius.

Taigi, džiaugiantis vandens telkinių teikiama nauda ir malonumais, rūpinantis jų būkle ir vandens kokybe, nevalia pamiršti ir asmeninės atsakomybės. Džiugina tai, kad VDU Aplinkotyros katedroje vis daugėja studentų, pasirenkančių aplinkotyros krypties studijas ne vien dėl karjeros galimybių ar aukštosios mokyklos diplomo, bet ir dėl savo ekologinių pažiūrų, meilės gamtai bei siekio pačiam prisidėti prie gerųjų pokyčių savo mieste, Lietuvoje, o galbūt – ir pasaulyje. Tik sąmoningų, aplinkos problemas išmanančių bei aplinkos kokybe suinteresuotų gyventojų dėka įmanoma pasiekti, kad vandens telkiniai būtų sveiki ir teiktų visapusišką naudą. 

Teksto autorė – dr. Giedrė KACIENĖ,
Vytauto Didžiojo universiteto
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros
docentė, mokslo darbuotoja
VDU nuotr.
Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2022-09-21 07:01
Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka
2022-09-17 07:32
Energinis tvarumas tampa svarbia miestų plėtros kryptimi. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti energijos cirkuliaciją, architektai apželdina stogus. Daugėjant tokių pastatų, skaičiuojamas ne tik išaugęs ekonominis tvarumas, besiplečiantys rekreacinių erdvių plotai, bet ir besiformuojančios naujos urbani...
nuotrauka
2022-09-13 07:55
ŠA atelier architektai Antanas ir Gabrielė Šarkauskai Nacionalinėje dailės galerijoje įrengė instaliaciją architektūros tema „Erdviškumai“. Idėją jie įgyvendino naudodami įmonės „Betono mozaika“ trinkeles.
nuotrauka
2022-09-05 15:43
Vilnius ieško sprendimų, kaip į urbanizuotas teritorijas įlieti gamtos – liepą startavo bandomasis 11 viešojo transporto stotelių apželdinimo projektas.
nuotrauka
2022-09-02 07:47
Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje paklota apie 7 tūkst. kv. m „Brikers LT“ trinkelių – patogių pėstiems ir važiuotiems, įspūdingų, derančių prie ap...
nuotrauka
2022-08-26 10:32
Dėl ketvirtadienį vakare kilusio gaisro pavojingų atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ Kaune Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėjo gyventojus, kad galima oro tarša, todėl reikėtų vengti būti lauke ir patartina užsidaryti langus.
nuotrauka
2022-08-17 14:27
Trijų didžiausių Lietuvos miestų vandentvarkos įmonės, šią vasarą pirmą kartą įgyvendinusios bendrą vandenį iš čiaupo gerti skatinančią kampaniją, sutelks savo jėgas ir patirtį tolesniam sektoriaus stiprinimui. Tuo užsiims naujai įsteigta Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“.
nuotrauka
2022-08-12 06:30
Aplinkos ministerija vakar, rugpjūčio 11 d., susitiko su savivaldybių atstovais, architektais, universitetų kraštovaizdžio ir želdynų specialistais, kad aptartų viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusią Viešųjų atskirųjų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarką.
nuotrauka
2022-08-04 11:16
Vasara – ne tik atostogų, bet ir remonto, savo aplinkos puoselėjimo ir tvarkymo metas. Aplinkos apsaugos institutas dalijasi patarimais, kaip efektyviai susitvarkyti sandėliukus, garažus, rūsius ir ką daryti su po remonto likusiais nebereikalingais daiktais.
nuotrauka
2022-08-04 09:32
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslini...
nuotrauka
2022-07-27 13:31
Nemaža dalis sodų bendrijų naudojasi neįteisintais gręžiniais. Juos įteisinti būtina ir tuo turi pasirūpinti sodų bendrijų pirmininkai. Registruoti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržų laistymui gręžinius.
nuotrauka
2022-07-27 08:29
Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įs...
nuotrauka
2022-07-26 11:04
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos užsakymu buvo atliktas planinis patikrinimas bendrovės „Toksika“ pavojingų atliekų deginimo jėgainėje. Vakarų Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus ekspertai 2022 birželio 22 d. pavojingų atliekų deginimo jėgainėje vykdė išmetamų teršalų matavimus.
nuotrauka
2022-07-25 14:42
Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirt...
nuotrauka
2022-07-22 13:30
Uosto direkcijoje kartu su uoste veikiančiomis įmonėmis aptartos diegiamos ir planuojamos aplinkosaugos priemonės, būtinos technologijos, kad uoste vykdoma veikla darytų kuo mažesnę poveikį aplinkai.
nuotrauka
2022-07-20 09:26
Nors sostinės atliekų tvarkymo taisyklės draudžia palikti bet kokias atliekas prie konteinerių, per 2021 m. atliekų konteinerių aikštelėse vilniečiai paliko net 1516 tonų atliekų. „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) sudarė pačių netvarkingiausių sostinės aikštelių dvidešimtuką pagal ...
nuotrauka
2022-07-19 16:55
Siekdamos informuoti plačiąją visuomenę apie teisę dalyvauti kuriant viešųjų erdvių želdynus, projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvės kartu su Aplinkos ministerija paruošė dvilapį, kuriame supaprastintai pateikė Želdyno įstatymo suteikiamas teises gyventojams. Taip skatinama piliečius pasinaudoti savo teis...
nuotrauka
2022-07-14 15:34
Aplinkos apsaugos agentūroje įsteigtas naujas Aplinkos būklės analitikos centras – nepriklausomas Lietuvos aplinkos analitikos padalinys, kuris vertins šalyje taikomų ir planuojamų politikos priemonių poveikį aplinkai pagal išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), oro ir vandens teršalų k...
nuotrauka
2022-07-13 13:57
Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės skirti gerokai didesnį dėmesį brandiems medžiams – sostinės savivaldybė patvirtino brandžių ir senų medžių tvarkymo rekomendacijas.
nuotrauka
2022-06-30 08:34
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo patikrinimą dėl Kauno mieste galimai vykdomų aplinkosaugos pažeidimų.

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Likviduojant istorinę taršą, bus išvalyta virš 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka

Pagal universalaus dizaino principus paklotas nestandartinių formų trinkelių grindinys Kulautuvoje

Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje pak...