2024 vasario 28 d. trečiadienis, 0:19
Reklama  |  facebook

Lietuvos upių ir upelių vandens kokybė – ir namų savininkų rankose

2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/EC).
nuotrauka
dr. Giedrė KACIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė, mokslo darbuotoja. VDU nuotr.


Minimos įmonės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
AAD (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos),
Viena iš pagrindinių šio teisės akto keliamų tikslų – pasiekti bei išlaikyti gerą vandens telkinių būklę – paviršinio vandens telkiniuose gyvenančių organizmų gausos ir įvairovės pokyčiai turėtų būti nedideli, o vandens kokybės rodiklių vertės nedaug skirtis nuo atitinkamų žmogaus netrikdomų vandens telkinių. Kaip gi sekasi Lietuvai gerinti bei palaikyti vandens telkinių kokybę? Kas lemia jų užterštumą ir kokie teršalai aptinkami dažniausiai? Šios srities tyrimus jau ne vienerius metus atlieka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros dėstytojai, mokslininkai bei studentai.

Prasčiausia situacija – prie dirbamų laukų

Paviršinių vandens telkinių būklę dažniausiai prastinančius teršalus galima skirstyti į dvi grupes – biogenines (maistines, biologinės kilmės) medžiagas bei toksiškus, neretai žmogaus susintetintus ar su įvairia žmogaus veikla susijusius junginius.

dr. Giedrė Kacienė
su studentais praktikos metu

Pirmajai grupei priklauso natūralūs organiniai junginiai – organizmų veiklos ar jų irimo likučiai bei neorganinės augalų ir dumblių maistinės medžiagos, daugiausia azoto ir fosforo jonai – amonis, nitratai, fosfatai. Antroji grupė labai plati, apimanti didelę įvairovę patvariųjų organinių teršalų (naftos likučių, pesticidų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kt.) bei visą eilę sunkiųjų metalų.

Lietuvos paviršinio vandens telkinių ekologinė situacija gana įvairi ir daugiausia priklauso nuo žemėnaudos pobūdžio. Miškingų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, upėms ir ežerams būdinga gera bei labai gera ekologinė būklė. Žymiai prastesnė situacija yra Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje – derlingi Vidurio Lietuvos bei Mūšos-Nemunėlio žemumų dirvožemiai lemia intensyvią žemdirbystę šiuose regionuose. Žemės ūkyje naudojamos trąšos nesunkiai išsiplauna, ypač liūčių bei pavasarinio polaidžio metu. Neorganiniai azoto junginiai prastai adsorbuojasi ant dirvožemio bei molio dalelių, tad greitai patenka į upes bei upelius, kurių tinklas šiose vietovėse yra gana tankus.

Tačiau vertinant ilgalaikes tendencijas, galime džiaugtis ir tam tikrais aspektais gerėjančia Lietuvos upių ekologine būkle – daugelyje upių mažėja maistinių medžiagų, pvz. amonio, koncentracija. Tai lemia tankėjantis savivaldybei bei privatiems asmenims priklausančių buitinių nuotekų valymo įrenginių tinklas, gerėjanti nuotekų išvalymo kokybė. Lietuvos upių užterštumas sunkiaisiais metalais taip pat kasmet vis mažėja. Padidėjusios sunkiųjų metalų (dažniausiai nikelio, švino, vario, chromo) koncentracijos vis dar aptinkamos Nemune žemiau Vilniaus ir žemupyje, Neryje žemiau Kauno, Lietuvos pajūrio upių žemupiuose.

Teršia buitinėmis nuotekomis

Deja, mažųjų upelių, tekančių per miesto teritorijas ar žemės ūkio laukus, būklė yra labai prasta. Aplinkotyros katedroje atlikti tyrimai rodo smarkiai padidėjusią taršą kai kuriais sunkiaisiais metalais bei maistinėmis medžiagomis Kauno miesto upelių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos (Vėžpievyje, Girstupyje, Sėmenoje), dugno nuosėdose. Dauguma nedidelių Kauno miesto upelių teka per gyvenamuosius rajonus, miško parkus, miesto žaliąsias erdves ar netgi saugomas teritorijas (pvz. Veršvas bei Marvelė).

Marvelės upelis
Kamšos botaniniame
zoologiniame draustinyje

Regioninis aplinkos apsaugos departamentas reguliariai sulaukia susirūpinusių vandens užterštumu gyventojų skundų. Deja, minėtoje ES Vandens direktyvoje numatytas monitoringas, taigi ir geros būklės sekimas bei palaikymas, privalomas tik vidutinio dydžio ir didelėms upėms. Tuo tarpu mažesni upeliai paliekami savivaldybių vykdomo monitoringo priežiūrai, jiems netaikomas direktyvos reikalavimas užtikrinti gerą ekologinę būklę. Europos mokslininkai tai laiko spraga vandens išteklių valdyme, nes nemaža dalis didžiosiomis upėmis plukdomų teršalų atnešama būtent iš baseino aukštupiuose esančių upelių.

Kas labiausiai kaltas dėl itin prastos miesto aplinkoje esančių upelių būklės? Buitinės bei dalis paviršinių nuotekų išvalomi kelių pakopų valymo įrenginiuose Kauno nuotekų valykloje. AB „Kauno vandenys“ teigimu, tarptautinių projektų metų įrenginiai modernizuojami siekiant pagerinti išvalymo efektyvumą, optimizuoti energijos sąnaudas. Tačiau Kaune ir miesto rajone vis dar yra tūkstančiai namų ūkių, neprisijungusių prie centrinės nuotekų valymo sistemos. Nemažai tokių ūkių yra Aleksote, Akademijoje, Ringauduose, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose. Įmonės teigimu, neretai nustatomi atvejai, kuomet gyventojai savarankiškai tvarkomas buitines nuotekas nuveda į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, kuriais teršalai dažniausiai keliauja į Kauno miesto upes ir upelius. Kai kuriais atvejais, jei gruntas yra laidus, teršalai savaime filtruojasi per nuotekų šulinių dugnus (pvz. Žemųjų Šančių, Vilijampolės, Lampėdžių rajonuose), teršia gruntinius vandenis bei patenka į artimiausius vandens telkinius.

Taigi, džiaugiantis vandens telkinių teikiama nauda ir malonumais, rūpinantis jų būkle ir vandens kokybe, nevalia pamiršti ir asmeninės atsakomybės. Džiugina tai, kad VDU Aplinkotyros katedroje vis daugėja studentų, pasirenkančių aplinkotyros krypties studijas ne vien dėl karjeros galimybių ar aukštosios mokyklos diplomo, bet ir dėl savo ekologinių pažiūrų, meilės gamtai bei siekio pačiam prisidėti prie gerųjų pokyčių savo mieste, Lietuvoje, o galbūt – ir pasaulyje. Tik sąmoningų, aplinkos problemas išmanančių bei aplinkos kokybe suinteresuotų gyventojų dėka įmanoma pasiekti, kad vandens telkiniai būtų sveiki ir teiktų visapusišką naudą. 

Teksto autorė – dr. Giedrė KACIENĖ,
Vytauto Didžiojo universiteto
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros
docentė, mokslo darbuotoja
VDU nuotr.
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-02-26 07:07
Nors dauguma Vilniaus gyventojų jau susipažino su nauja maisto atliekų rūšiavimo tvarka, dalis įmonių vis dar nežino, kad oranžinių maišelių rulonėlį ir specialų kibirėlį gali atsiimti ir verslai. Anot specialistų, metų pradžioje įsigalioję pokyčiai aktualūs toms įmonėms, kurių veikloje susidaro bui...
nuotrauka
2024-02-20 10:26
Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama „LIFE GreenMe5" projektą, dalyje Salomėjos Neries gatvės išbandys įvairias priemones sumažinti transporto keliamą triukšmo ir oro taršą. Planuojama, kad pasiteisinusios priemonės vėliau bus pritaikomos ir kitose Vilniaus gatvėse.
nuotrauka
2024-02-19 10:37
Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos praėjusiais metais suvartojo 13 proc. mažiau elektros ir šilumos energijos. Mažinti sąnaudas energijos ištekliams valstybės pastatuose leido kompleksinės Turto banko investicijos į energinio efektyvumo priemones bei aktyvus pačių organ...
nuotrauka
2024-02-15 12:37
Praėjus puspenktų metų po visuomenėje didelio atgarsio sulaukusios ekologinės nelaimės Alytuje pradėti likviduoti šio gaisro padariniai. Iš „Ekologistikos“ patalpų iki gegužės 21 d. bus išvežta 819 tonų padangų, 2 143 tonos plėšytų padangų bei 895 didmaišiai su gumos pudra ir granulėmis. Visos šios ...
nuotrauka
2024-02-13 15:21
Naudojant medienos gaminius vietoje betono statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybos...
nuotrauka
2024-02-13 15:04
Atliepiant Druskininkų gyventojų ir svečių poreikius turėti laivuojamą Nemuno upę visoje Druskininkų savivaldybėje, Druskininkų meras ir VVKD sukirto rankomis dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais.
nuotrauka
2024-02-09 12:31
Vasario 16-ąją apdovanojimas už metų darbą Klaipėdai bus įteiktas entuziastingiems kultūros paveldo puoselėtojams – verslininkui Augustinui Jankevičiui ir paramos fondo „Augustus“ vadovui Arvydui Urbiui. Jų pastangomis buvusiame Klaipėdos dujų fabriko pastatų komplekse atgimė du išskirtiniai past...
nuotrauka
2024-02-08 12:32
Kaimynų bendrystę jau aštuonerius metus puoselėjantis Vilnius vėl skirs finansavimą bendruomeniškumui stiprinti. Šių metų bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų projektų prioritetinė kryptis – gyventojų įtraukimas į kultūrinę edukacinę veiklą ir orientacija į tvarumo sprendimus, įgyvendinant ž...
nuotrauka
2024-02-06 07:47
Orų sąlygų pasikeitimai, sparčiai tirpstantis sniegas ir ledas sukėlė potvynius dalyje vakarų Lietuvos regionų. Kai kuriuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose dėl apsėmimo eismas ribojamas ar draudžiamas. Potvyniai šioje šalies dalyje yra įprastas reiškinys, bet šiais metais jie yra gerokai intens...
nuotrauka
2024-02-02 14:10
Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, kitaip dar vadinamą Pramone 4.0, ir pramonės šakų skaitmeninimą. Tačiau šiame kontekste pamirštami individualūs vartotojai, kurie daro vis didesnę įtaką energetikos transformacijai, elektros tinklams ir rinkos dalyviams. A...
nuotrauka
2024-02-01 10:16
Nuo š. m. sausio 1 d. pradėjus veikti Nuotekų tvarkymo informacinei sistemai (NTIS) jokių naujų reikalavimų šiems įrenginiams nėra. Neturintys galimybės prisijungti prie centrinės nuotekų sistemos gyventojai vis dar gali rinktis vieną iš trijų įrenginių tipų: rezervuaro tipo individualių nuotekų kau...
nuotrauka
2024-02-01 10:01
Sklypo užteršimas atliekomis ir žala aplinkai, ar vis dėlto nekenksminga ir teisėtai sklype įmonės sandėliuojama bei statyboms ir sklypų formavimui tinkama perdirbta žaliava: gruntas ir atsijos? Tokią dilemą teko nagrinėti teismui kilusiame ginče tarp Aplinkos apsaugos departamento ir atliekų tvarky...
nuotrauka
2024-01-30 09:39
Kuršių nerijoje, vos tik leidus orams, bus pradėti rekonstruoti du paskutinieji populiaraus pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio Smiltynę su Nida ruožai. Taip pat bus sutvarkyti takai, jungiantys Preilos ir Pervalkos miestelius su pagrindiniu krašto keliu bei pajūriu. Lietuvos automobilių kelių dir...
nuotrauka
2024-01-26 08:44
VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) tęsiami išmontavimo darbai. 2023 m. IAE personalas išmontavo 4,6 tūkst. tonų įrangos bei 5,2 tūkst. tonų konstrukcijų (pastatų gelžbetonio ir metalo konstrukcijų komponentai). Daugiausia įrangos išmontuota vykdant reaktoriaus technologinės įrangos išmontavimo...
nuotrauka
2024-01-22 10:18
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. nutartį, kuria panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gegužę išduotas statybos leidimas (SLD), – statytojas statinius įpareigotas nugriauti.
nuotrauka
2024-01-19 15:05
Buvusios industrinės teritorijos konversiją šalia Vingio parko įgyvendinančios bendrovės „Galio Group" ir „Akropolis Group" užbaigė tvarkyti dalį Neries krantinės, kuri iki šiol buvo sunkiai pasiekiama miesto gyventojams. Tvarkymo darbai atlikti vykdant sutartyse su Vilniaus miesto savivaldybe numat...
nuotrauka
2024-01-18 13:03
Pasaulį lydintys iššūkiai dėl vis gilesnės klimato krizės verčia išteklius naudoti tikslingai, sąmoningai ir efektyviai. Veiksmų klimato tikslams įgyvendinti ėmėsi ir miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Tvarumą iškėlusi strategijos prioritetu, ji buvo sertifikuota pagal ISO 500...
nuotrauka
2024-01-17 13:54
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" iš nuotekų dumblo pernai jau pasigamino beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos, o siekdama apsisaugoti nuo elektros ir gamtinių dujų kainų šuolių, bendrovė iki 2032 m. ketina tapti nepriklausoma nuo...
nuotrauka
2024-01-10 11:17
Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Išaugusį planuojamų įrengti vėjo elektrinių skaičių atspindi padidėjęs Agentūroje gautų nagrinėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų.
nuotrauka
2024-01-05 14:32
Pabaigti Vingio pasažo ir viešųjų erdvių šalia jo tvarkymo darbai. Ties prekybos pasažo praėjimu sumontuota nauja stoginės konstrukcija iš grūdinto stiklo, pėsčiųjų zonoje paklota nauja danga, o skverelyje už pasažo ties I. Simonaitytės gatve atnaujinti pėsčiųjų takai, suformuoti nauji želdiniai, įr...

Statybunaujienos.lt » Aplinka