2024 birželio 15 d. šeštadienis, 22:28
Reklama  |  facebook

Lietuvos upių ir upelių vandens kokybė – ir namų savininkų rankose

2022-07-19 09:47
Paviršinio vandens telkiniai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos išteklių – mūsų šalis gali džiaugtis gana tankiu upių ir upelių tinklu bei ežerų gausa. Įstojus į Europos sąjungą, Lietuva priėmė svarbiausią paviršinio ir gruntinio vandens kokybės valdymo dokumentą – ES Vandens Direktyvą (2000/60/EC).
nuotrauka
dr. Giedrė KACIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė, mokslo darbuotoja. VDU nuotr.


Minimos įmonės
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
AAD (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos),
Viena iš pagrindinių šio teisės akto keliamų tikslų – pasiekti bei išlaikyti gerą vandens telkinių būklę – paviršinio vandens telkiniuose gyvenančių organizmų gausos ir įvairovės pokyčiai turėtų būti nedideli, o vandens kokybės rodiklių vertės nedaug skirtis nuo atitinkamų žmogaus netrikdomų vandens telkinių. Kaip gi sekasi Lietuvai gerinti bei palaikyti vandens telkinių kokybę? Kas lemia jų užterštumą ir kokie teršalai aptinkami dažniausiai? Šios srities tyrimus jau ne vienerius metus atlieka Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros dėstytojai, mokslininkai bei studentai.

Prasčiausia situacija – prie dirbamų laukų

Paviršinių vandens telkinių būklę dažniausiai prastinančius teršalus galima skirstyti į dvi grupes – biogenines (maistines, biologinės kilmės) medžiagas bei toksiškus, neretai žmogaus susintetintus ar su įvairia žmogaus veikla susijusius junginius.

dr. Giedrė Kacienė
su studentais praktikos metu

Pirmajai grupei priklauso natūralūs organiniai junginiai – organizmų veiklos ar jų irimo likučiai bei neorganinės augalų ir dumblių maistinės medžiagos, daugiausia azoto ir fosforo jonai – amonis, nitratai, fosfatai. Antroji grupė labai plati, apimanti didelę įvairovę patvariųjų organinių teršalų (naftos likučių, pesticidų, dioksinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kt.) bei visą eilę sunkiųjų metalų.

Lietuvos paviršinio vandens telkinių ekologinė situacija gana įvairi ir daugiausia priklauso nuo žemėnaudos pobūdžio. Miškingų regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, upėms ir ežerams būdinga gera bei labai gera ekologinė būklė. Žymiai prastesnė situacija yra Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje – derlingi Vidurio Lietuvos bei Mūšos-Nemunėlio žemumų dirvožemiai lemia intensyvią žemdirbystę šiuose regionuose. Žemės ūkyje naudojamos trąšos nesunkiai išsiplauna, ypač liūčių bei pavasarinio polaidžio metu. Neorganiniai azoto junginiai prastai adsorbuojasi ant dirvožemio bei molio dalelių, tad greitai patenka į upes bei upelius, kurių tinklas šiose vietovėse yra gana tankus.

Tačiau vertinant ilgalaikes tendencijas, galime džiaugtis ir tam tikrais aspektais gerėjančia Lietuvos upių ekologine būkle – daugelyje upių mažėja maistinių medžiagų, pvz. amonio, koncentracija. Tai lemia tankėjantis savivaldybei bei privatiems asmenims priklausančių buitinių nuotekų valymo įrenginių tinklas, gerėjanti nuotekų išvalymo kokybė. Lietuvos upių užterštumas sunkiaisiais metalais taip pat kasmet vis mažėja. Padidėjusios sunkiųjų metalų (dažniausiai nikelio, švino, vario, chromo) koncentracijos vis dar aptinkamos Nemune žemiau Vilniaus ir žemupyje, Neryje žemiau Kauno, Lietuvos pajūrio upių žemupiuose.

Teršia buitinėmis nuotekomis

Deja, mažųjų upelių, tekančių per miesto teritorijas ar žemės ūkio laukus, būklė yra labai prasta. Aplinkotyros katedroje atlikti tyrimai rodo smarkiai padidėjusią taršą kai kuriais sunkiaisiais metalais bei maistinėmis medžiagomis Kauno miesto upelių, į kuriuos patenka lietaus nuotekos (Vėžpievyje, Girstupyje, Sėmenoje), dugno nuosėdose. Dauguma nedidelių Kauno miesto upelių teka per gyvenamuosius rajonus, miško parkus, miesto žaliąsias erdves ar netgi saugomas teritorijas (pvz. Veršvas bei Marvelė).

Marvelės upelis
Kamšos botaniniame
zoologiniame draustinyje

Regioninis aplinkos apsaugos departamentas reguliariai sulaukia susirūpinusių vandens užterštumu gyventojų skundų. Deja, minėtoje ES Vandens direktyvoje numatytas monitoringas, taigi ir geros būklės sekimas bei palaikymas, privalomas tik vidutinio dydžio ir didelėms upėms. Tuo tarpu mažesni upeliai paliekami savivaldybių vykdomo monitoringo priežiūrai, jiems netaikomas direktyvos reikalavimas užtikrinti gerą ekologinę būklę. Europos mokslininkai tai laiko spraga vandens išteklių valdyme, nes nemaža dalis didžiosiomis upėmis plukdomų teršalų atnešama būtent iš baseino aukštupiuose esančių upelių.

Kas labiausiai kaltas dėl itin prastos miesto aplinkoje esančių upelių būklės? Buitinės bei dalis paviršinių nuotekų išvalomi kelių pakopų valymo įrenginiuose Kauno nuotekų valykloje. AB „Kauno vandenys“ teigimu, tarptautinių projektų metų įrenginiai modernizuojami siekiant pagerinti išvalymo efektyvumą, optimizuoti energijos sąnaudas. Tačiau Kaune ir miesto rajone vis dar yra tūkstančiai namų ūkių, neprisijungusių prie centrinės nuotekų valymo sistemos. Nemažai tokių ūkių yra Aleksote, Akademijoje, Ringauduose, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose. Įmonės teigimu, neretai nustatomi atvejai, kuomet gyventojai savarankiškai tvarkomas buitines nuotekas nuveda į paviršinių nuotekų surinkimo tinklus, kuriais teršalai dažniausiai keliauja į Kauno miesto upes ir upelius. Kai kuriais atvejais, jei gruntas yra laidus, teršalai savaime filtruojasi per nuotekų šulinių dugnus (pvz. Žemųjų Šančių, Vilijampolės, Lampėdžių rajonuose), teršia gruntinius vandenis bei patenka į artimiausius vandens telkinius.

Taigi, džiaugiantis vandens telkinių teikiama nauda ir malonumais, rūpinantis jų būkle ir vandens kokybe, nevalia pamiršti ir asmeninės atsakomybės. Džiugina tai, kad VDU Aplinkotyros katedroje vis daugėja studentų, pasirenkančių aplinkotyros krypties studijas ne vien dėl karjeros galimybių ar aukštosios mokyklos diplomo, bet ir dėl savo ekologinių pažiūrų, meilės gamtai bei siekio pačiam prisidėti prie gerųjų pokyčių savo mieste, Lietuvoje, o galbūt – ir pasaulyje. Tik sąmoningų, aplinkos problemas išmanančių bei aplinkos kokybe suinteresuotų gyventojų dėka įmanoma pasiekti, kad vandens telkiniai būtų sveiki ir teiktų visapusišką naudą. 

Teksto autorė – dr. Giedrė KACIENĖ,
Vytauto Didžiojo universiteto
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros
docentė, mokslo darbuotoja
VDU nuotr.
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-06-13 10:55
Nuo š. m. sausio pradėjusioje veikti Aplinkos ministerijos sukurtoje Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS) jau yra užsiregistravę daugiau nei 1 tūkst. vartotojų: apie 550 organizacijų atstovų ir panašus skaičius privačių asmenų, turinčių individualius nuotekų tvarkymo įrenginius.
nuotrauka
2024-06-07 09:36
Vasaros sezono daugelis neįsivaizduoja be šašlikų ar kitų ant grotelių kepamų patiekalų. Kokias galimybes mėgautis ant grotelių kepamais patiekalais turi daugiabučių namų gyventojai pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ atstovas Arūnas Armanavičius.
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-05 14:00
Aplinkos ministerija trečiadienį Prezidentūroje įteikė apdovanojimus žaliausiai Lietuvos savivaldybei. Šiemet ja tapo Panevėžio miesto savivaldybė. Taip pat apdovanota Jurbarko rajono savivaldybė. Ji per metus padarė didžiausią pažangą ir reitinge pakilo per 34 pozicijas, lyginant su 2023 m. rezulta...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-05 09:49
Vilniaus paukštyną pasiekė dar pernai gruodį įsigyta mobilioji oro taršos ir kvapų stebėjimo stotis, į kurią investuota daugiau kaip 30 tūkst. eurų. Stotis šiuo metu įrengiama ir testuojama. Planuojama, kad ji įmonės teritorijoje visa apimtimi veikti pradės liepą.
nuotrauka
2024-05-31 09:26
Alytaus miesto savivaldybė su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė Alytaus Jaunimo parko ir aplinkinės teritorijos atgaivinimo projekto finansavimo sutartį. Bendra projekto vertė 3,1 mln. Eur.
nuotrauka
2024-05-31 09:19
Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad jau nuo gegužės 28 d. savivaldybių administracijos kviečiamos pasinaudoti parama, atliekant valstybinės miško žemės sklypų priežiūrą, apsaugą ir tvarkymo darbus bei rengiant valstybinės miško žemės sklypų miškotvarkos projektus. Šiai paramos priemonei ...
nuotrauka
2024-05-28 10:22
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug la...
nuotrauka
2024-05-27 14:43
Baisogaloje ir Šeduvoje atidaromos dvi naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, į kurias Radviliškio rajono gyventojai atliekas galės pristatyti jau nuo šių metų gegužės 28 dienos.
nuotrauka
2024-05-27 10:04
Aplinkos ministerija informavo vandentvarkos įmones, kad nuo š. m. liepos 1 d. jos galės priimti nuotekas iš nuotekų vežėjų tik jeigu bus pateikti duomenys Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS).
nuotrauka
2024-05-24 11:08
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoją. Įtarimai šiuo metu pareikšti vienam asmeniui.
nuotrauka
2024-05-23 13:50
Viena žaliausių Lietuvos savivaldybių Tauragė vadinama ne veltui: šią savaitę miestelyje persodinti dideli medžiai. Pasak savivaldybės atstovų, šis projektas yra ypač svarbus dėl sparčiai kintančio klimato bei vis dažnesnių karščio bangų mieste. Medžiai yra natūrali priemonė, kuri padeda sumažinti p...
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybos pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inž...
nuotrauka
2024-05-17 06:35
Seimas priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos oro apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kurios padės spręsti lokalias taršos problemas gyvenamosiose vietovėse ir sustiprins savivaldybių galias įgyvendinant funkcijas aplinkos apsaugos srityje.
nuotrauka
2024-05-16 10:51
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia savivaldybių administracijas ir regioninius atliekų tvarkymo centrus (RATC) teikti paraiškas dotacijoms namų ūkiuose susidariusioms asbestinio šiferio atliekoms tvarkyti. Kvietimui numatyta suma – 200 tūkst. eurų.
nuotrauka
2024-05-14 09:50
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (toliau – LRATCA) kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą dėl nepaaiškinamų kogeneracinių jėgainių veiksmų, kai vienašališkai yra mažinami priimtų energetinę vertę turinčių atliekų kiekiai iš regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC...
nuotrauka
2024-05-09 09:52
Klaipėdos savivaldybė prašo Aplinkos ministerijos atkreipti dėmesį į susirūpinimą keliančias statybas rekreacinėse teritorijose pajūryje. Čia fiksuojami atvejai, kai be jokios projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančių dokumentų statomi moduliniai pastatai. Tuo metu kontroliuojanti institucij...
nuotrauka
2024-04-29 09:55
Pilaitėje vilniečiai jau penktą sezoną puoselėja „Idėjų lysvę", Sapiegų parke antakalniečiai šiuo metu turi ir lysvių lauke, ir ištisus metus veikiantį hidroponinį daržą. Morkos ir burokėliai auginami net Senamiestyje. Naujas bendruomenės daržas atsiras Verkiuose, o Naujininkuose, naujojoje Savivald...
nuotrauka
2024-04-26 13:11
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės papildytos nauju skyriumi „Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymas“, kuriuo reglamentuojamas atliekų tvarkymas. Šias taisykles patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Saulius Greičius.

Statybunaujienos.lt » Aplinka