„Litgrid“ rekonstruos Kruonio HAE transformatorių pastotę
2022-05-11 07:31
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė viešąjį pirkimą 330/110/10 kV Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcijai atlikti. Šios pastotės atnaujinimas bus vienas didžiausių pastaraisiais metais „Litgrid“ inicijuotų rekonstrukcijos projektų, kuriuo bendrovė siekia užtikrinti energijos tiekimo patikimumą ruošiantis Kruonio HAE plėtrai ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
„Kruonio HAE, esanti tarp Kauno ir Elektrėnų, yra vienas kertinių Lietuvos elektros sistemos objektų. Čia veikianti transformatorių pastotė taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį perdavimo tinkle, o ruošiantis sinchronizacijai, jos svarba didėja: šiuo metu tiesiama su šia pastote susijusi nauja 330 kV elektros perdavimo linija Kruonio HAE–Bitėnai. Be to, jau suplanuota ir pačios elektrinės plėtra įrengiant penktąjį hidroagregatą. Atsižvelgdami į visas šias priežastis, jau dabar imamės pastotės atnaujinimo darbų. Planuojame, kad rekonstrukcija ir nauji įrenginiai užtikrins patikimą pastotės veikimą ateinančius dešimtmečius“, – „Litgrid“ pranešime cituojamas generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Kruonio HAE transformatorių pastotė pradėta eksploatuoti 1988 metais. Jos 330 kV skirstykloje iš viso eksploatuojama 13 prijunginių.
„Litgrid“ paskelbtame 330/110/10 kV Kruonio HAE transformatorių pastotės rekonstrukcijos projektavimo ir rangos darbų pirkime rangovų pasiūlymų laukiama iki birželio 13 d., o sutartį planuojama pasirašyti trečiąjį šių metų ketvirtį. Rangos darbus numatoma atlikti 2023–2026 metais.
Rekonstrukcijos metu, kaip pranešama, ketvirtasis Kruonio HAE generatorius bus atskiriamas nuo pirmųjų trijų į atskirą prijunginį pastotėje, taip bus didinamas elektrinės tiekimo patikimumas ir lankstumas, sumažės rizika prarasti visų generatorių energiją esant trumpajam jungimui. Skirstykla taip pat bus paruošta prijungti ateityje planuojamą penktąjį generatorių.
Atnaujinant pastotę bus pakeisti visi 330 kV skirstyklos pirminiai įrenginiai, bus rekonstruojama oro linijos atkarpa nuo 330 kV skirstyklos iki pirmojo autotransformatoriaus.
„Litgrid“ šiuo metu įgyvendina Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programą. Šiuo metu jau baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai iš 20. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.