Mažeikių, Kelmės ir Kruonio apylinkėse įsikurs energijos kaupiklių parkai
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes (MWh) – tai vieni pirmųjų tokio masto energijos kaupimo technologijų projektų šalyje. Šie įrenginiai kaupia perteklinę elektros energiją ir ją atiduoda į tinklą tada, kai poreikis išauga. Tai padeda subalansuoti sistemą ir užtikrinti patikimą elektros tiekimą. Bendra investicijų suma į kaupiklių parkų vystymą siekia apie 130 mln. eurų.
„Augant atsinaujinančios energetikos gamybai Lietuvoje, elektros energijos kaupiklių sistemos tampa svarbiu patikimumo garantu. Jos suteikia tinklui lankstumo, leidžia efektyviai panaudoti žaliąją energiją ir išlaikyti stabilumą net esant dideliems svyravimams. Elektros energijos kaupiklių sistemos yra vienas iš kertinių šios transformacijos elementų – jos padės integruoti dar daugiau žaliosios gamybos, geriau subalansuoti elektros energijos kainų svyravimą ir mažinti kainas", – sako pranešime cituojamas „Ignitis grupės" vadovas Darius Maikštėnas.
EEKS parkai bus vystomi trijose vietovėse – Kelmės ir Mažeikių apylinkėse, šalia veikiančių tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables" vėjo parkų ir Kruonyje – šalia „Ignitis gamyba" valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.
Dažniausiai EEKS įrengiamos šalia esamų elektrinių parkų projektų, atsižvelgiant į sistemos poreikius ir technines galimybes – visose jose EEKS padės efektyviai valdyti vietinius apkrovos srautus. EEKS leis integruoti daugiau atsinaujinančios generacijos bei didins tinklo atsparumą ir taip padės užtikrinti visos sistemos patikimumą. Tokiu būdu šie projektai prisidės ne tik prie nacionalinių energetikos tikslų, bet ir tiesiogiai stiprins regioninę energetikos infrastruktūrą.
Bendrovės
„Rolls-Royce“ vizualizacija
Planuojama, kad visų projektų statybos darbai prasidės dar šiais metais, o komercinę veiklą EEKS galėtų pradėti 2027 m. Vokietijos bendrovė „Rolls-Royce Solutions GmbH" yra pasirinkta dėl įrangos tiekimo ir jos integravimo visiems trims projektams. Jų informacijos bei gamybos valdymo sistemos bus apsaugotos nuo nuotolinės prieigos iš valstybių, kurios pagal Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją laikomos keliančiomis grėsmę.
Kaip veikia elektros energijos kaupiklių sistemos?
Elektros energijos kaupiklių sistemos tampa vis svarbesniu žingsniu plėtojant energetikos infrastruktūrą ir leidžia panaudoti pagamintą energiją dar efektyviau. EEKS leidžia kaupti elektros energiją tiek iš bendrojo tinklo, tiek tiesiai iš elektros energijos gamybos šaltinių, tokių kaip vėjo ar saulės elektrinės. Jos veikia panašiu principu kaip buityje naudojamos baterijos, tik gerokai didesniu mastu – kaupiama energija vėliau grąžinama į tinklą tada, kai jos labiausiai reikia arba sumažėja pagaminamos energijos kiekis. Tokie sprendimai prisideda prie sklandaus energetikos sistemos darbo, padeda subalansuoti gamybos ir vartojimo svyravimus bei mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervinių pajėgumų. Dėl to elektros tiekimas tampa patikimesnis ir atsparesnis trumpalaikiams gamybos ir vartojimo svyravimams.
Ypač svarbu tai, kad šie sprendimai leidžia efektyviau integruoti vėjo ir saulės elektrinių energiją. Elektros energijos gamyba kartais nesutampa su didžiausios paklausos valandomis. Tai vienas iš kertinių elementų siekiant energetinės nepriklausomybės ir įgyvendinant ilgalaikius klimato neutralumo tikslus.
„Ignitis grupės" nuotr.
„Elektros energijos kaupiklių sistemos leidžia sujungti du esminius atsinaujinančios energetikos tikslus – gaminti švarią energiją ir garantuoti jos patikimą tiekimą. Dabar atsiveria galimybė pereiti prie išmanių ir tvarių sprendimų", – teigia pranešime cituojamas „Ignitis grupės" energijos kaupiklių programos vadovas Algirdas Dučinskas.
Patikima ir saugi infrastruktūra
EEKS reaguoja į pokyčius tinkle realiuoju laiku ir įsijungia tuomet, kai tai būtina sistemos stabilumui, todėl padeda išlaikyti elektros tiekimo pastovumą net tada, kai dėl oro sąlygų pagaminama mažiau elektros. Jos apsaugo nuo netikėtų trikdžių ir prisideda prie sklandaus tinklo veikimo.
„Energy Cells“ vizualizacija
Šiuolaikinės energijos kaupiklių technologijos sukurtos taip, kad būtų maksimaliai saugios ir draugiškos aplinkai. Jos neišskiria teršalų, veikia tyliai ir gali būti integruojamos šalia esamos energetikos infrastruktūros. Tam tikromis sąlygomis naudojami vėsinimo ventiliatoriai, tačiau jų skleidžiamas triukšmas yra minimalus ir prireikus papildomai slopinamas, siekiant išlaikyti aplinkinių gyventojų komfortą. Papildomą saugumą užtikrina priešgaisrinės sistemos ir nuolatinė techninė priežiūra.
„Šios sistemos padeda ne tik tinklui, bet ir žmonėms – jos veikia nepastebimai, tačiau užtikrina, kad elektra visada būtų pasiekiama. Tai naujas žingsnis energetikos infrastruktūros raidoje, kai nebereikia rinktis tarp švaros ir patikimumo. Abi šios vertybės gali eiti kartu efektyviai, tyliai ir tvariai", – pažymi A. Dučinskas.
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.