2021 rugpjūčio 4 d. trečiadienis, 0:45
Reklama  |  facebook

Miestas. Kokios infrastruktūros pasigenda vilniečiai

2020-07-20 10:16
Sostinės gyventojų apklausa atskleidė, jog vilniečiams svarbiausios gyvenamojo rajono savybės yra patogus susisiekimas, saugumas, švari aplinka, žaliosios zonos, paslaugų pasiūla bei automobilių parkavimo galimybės. Apklausos rezultatai taip pat rodo gyventojus manant, jog nemažą dalį jų poreikių Vilniaus gyvenamieji rajonai išpildo, tačiau netrūksta ir spręstinų problemų.
nuotrauka
Vilnius. Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Darnu Group (buvusi MG VALDA), UAB
Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, jog daugiau nei pusė apklaustų vilniečių (52 proc.) geriausiai jaučiasi gamtoje. Trečdalis respondentų (33 proc.) mėgstamiausia vieta savo gyvenamajame rajone rinkosi parkus. Dar beveik tiek pat respondentų pasirinko skverus, žaliąsias erdves ar kitus gamtos kampelius šalia vandens telkinių.

Tiesioginį gamtos poveikį vilniečių savijautai atskleidžiančius apklausos rezultatus architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sieja su natūraliu žmogišku instinktu.

„Gamta žmogui yra evoliuciškai svarbi, net ir miestai, kuriuose gyvename, yra gamtos dalis. Praeitame amžiuje buvo padaryta projektavimo klaidų ir miestai tapo labiau pritaikyti mašinoms, o ne žmonėms. Dėl tokio spartaus jų augimo ir greitėjančio tempo kyla ir streso lygis, kurį geriausiai numalšina ne kas kita, o žaliosios erdvės, kuriose galime kokybiškai pailsėti, tad dabar turime stengtis miestuose kurti kuo daugiau žalumos ir ištaisyti šias anksčiau padarytas klaidas“, – pranešime cituojamas D. Baltrušaitis.

Architektas taip pat pažymi, jog labai svarbus ne tik atsipalaidavimą skatinančių miesto elementų kiekis, bet ir jų išpildymas. Viešosioms erdvėms Vilniuje dažnai trūksta gerų, kokybiškų kraštovaizdžio formavimo sprendimų, o pačiame mieste – integruoto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, kurie tiesiogiai jungtų rajonus vieną prie kito. Svarbiausia pakeisti projektavimo prioritetus nuo automobilių infrastruktūros į projektavimą žmonėms.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, jog norėdami sumažinti didmiesčių gyventojų poreikį automobiliams nekilnojamojo turto plėtotojai diegia daugiafunkcinių rajonų plėtros koncepciją, kuri generuoja didžiausią naudą tiek tokiuose rajonuose gyvenantiems ar dirbantiems, tiek ir visam miestui.

„Iš vienos pusės užtikrinamas rajono autonomiškumas ir mažinamas poreikis žmonėms keliauti po miestą automobiliais, kai visas reikalingas socialines ar komercines paslaugas galima pasiekti nedideliu atstumu. Iš kitos pusės, daugiafunkciškumas sukuria ne vieną traukos tašką visiems besilankantiems Vilniaus senamiestyje ir taip užtikrina didesnius srautus čia įsikūrusiems verslams – nuo maitinimo iki kirpyklų ar meno galerijų“, – pažymi M. Umbrasas.

Pagrindinis sprendimas – mažinti automobilių poreikį

Apklausa taip pat parodė, jog vilniečiams itin svarbi rajono infrastruktūra, patogus susisiekimas su centru ir kitais rajonais, kamščiai ir automobilių parkavimo klausimai. Vertinant gyvenamųjų rajonų savybes dešimties balų skalėje, atsiskleidė daugumos rajonų spūstys – automobilių stovėjimo vietos. Bendras šio aspekto vertinimas siekė vos 4,5 balo, o kai kuriuose sostinės rajonuose ir dar mažiau.

Tačiau specialistai šį kriterijų siūlo gerinti ne didinant stovėjimo aikšteles, o sukuriant tinkamas alternatyvas.

Urbanistas Martynas Marozas teigia, jog Vilniuje turint tokią plačią automobilių dalinimosi, nuomos ir kitų transporto alternatyvų pasiūlą didžiajai daliai visuomenės automobilis yra nereikalingas, o kiekviena investicija į jų infrastruktūrą yra didžiulės biudžeto išlaidos, dėl kurių finansavimo netenka kitos miesto dalys: dviračių takai, žaliosios erdvės ar viešasis transportas.

M. Marozo manymu tam, kad situacija dėl parkavimo pasikeistų, gyventojus visais būdais svarbu skatinti naudotis ne nuosavu automobiliu, o bet kokia kita transporto priemone. Toks pasirinkimas galėtų atsirasti, jei keletas akies netraukiančių ir daug biudžeto išlaikymui kasmet suvartojančių parkavimo vietų būtų paverstos kitomis funkcinėmis zonomis.

„Tai galėtų būti nedidelės žaliosios erdvės su suoliukais ir medžiais, dviračių laikymo vietos, taksi stotelės, laikino sustojimo vietos kurjeriams, kurie netrukdytų aplinkiniam eismui, ar net požeminio rūšiavimo konteineriai. Tuomet, kai gyventojui bus siūloma didesnė nauda nei išleisti pinigus visos dienos automobilio parkavimui mieste, gal ir mes kitaip rinksimės transportą“, – „Darnu Group“ pranešime cituojamas M. Marozas.

Toliau nuo centro – mažiau pramogų

Tyrimas taip pat atskleidė, jog, išskyrus Senamiestį, daugumoje Vilniaus rajonų gyventojams trūksta meno, kultūros ir pramogų. Bendras meno kūrinių ir skulptūrų vertinimas miegamuosiuose rajonuose buvo vos 4,92 balo, o kultūrinė infrastruktūra ir pramogų pasiūla siekė kiek daugiau nei 5,5 balo iš 10 galimų.

D. Baltrušaitis atskleidžia, jog norint gerinti šiuos gyvenamųjų rajonų aspektus, reikia sekti Senamiesčio daugiafunkciškumo pavyzdžiu – labiau paskirstyti kultūrinę infrastruktūrą ir pramogas planuojant ne tik viešąsias erdves, bet ir nekilnojamojo turto projektus.

„Jeigu visuomeninės funkcijos būtų labiau koncentruotai pasiskirsčiusios po kiekvieną rajoną, žmonėms nereikėtų važiuoti į centrą ar kitus rajonus ir viską būtų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, ar viešuoju transportu“, – cituojamas D. Baltrušaitis.

Panašiomis miesto planavimo idėjomis dalinasi ir M. Marozas, kuris atkreipia dėmesį ir į būstų projektų tipus. Jeigu viename name sukuriami būstai įvairių tipų ir socialinių padėčių žmonėms, jo žodžiais, – pradedančiajam, naujai šeimai, nuomai, senjorui, neįgaliajam ir šeimai su neįgaliu vaiku – tai ir rajonas tampa socialiai įdomesnis, tvaresnis, nes jame sukuriama infrastruktūra naudojama žymiai tolygiau.

D. Baltrušaitis pažymi, kad prieš pradedant planuoti erdves ir įgyvendinti įvairius projektus, svarbiausia į sprendimus įtraukti būtent to rajono gyventojus. Jo žodžiais, svarbiausia leisti bendruomenėms jaustis, kad tai yra jiems pritaikyti objektai, atitinkantys jų poreikius – taip prisidėdami prie rajono kūrimo gyventojai vėliau patys daug efektyviau įveiklintų naujas erdves, kurios patenkintų jų lūkesčius.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai. 
Statybunaujienos.lt




Miestiečiai

nuotrauka
2021-08-02 13:28
Vilniuje pastebima nauja tendencija – į gyvenamuosius rajonus ateina senamiesčiams būdinga tradicija pirmuosius daugiabučių pastatų aukštus skirti komercinei ar kitai ūkinei veiklai. Šį pokytį lemia tiek naujas miesto bendrasis planas, tiek plėtotojų noras kurti darnesnį ir gyventojams patogesnį mie...
nuotrauka
2021-07-29 10:27
Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Kaip formuojami želdynai daugiabučių kiemuose ir kiek laisvės sodinti augalus turi patys gyventojai, atskleidžia NT plėtros bendrovės „Realco“ e...
nuotrauka
2021-07-26 10:09
Papildoma patalpa prie pastato ne tik apsaugo šildomas patalpas nuo vėjo, lietaus ar šalto oro, bet ir leidžia taupyti gyvenamojo būsto šildymo išlaidas, o papildomą patalpą įrengus pastate, sukuriama dar viena erdvė įvairiems daiktams laikyti. Visgi, norintiems pasistatyti pagalbines (ar papildomas...
nuotrauka
2021-07-22 10:05,      papildyta 2021-07-27 09:50, papildyta informacija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Statybos inspekcija) primena, kad prieš imantis tvoros statybos, verta išsiaiškinti, kokie reikalavimai jai keliami.
nuotrauka
2021-07-21 08:25
Už dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą 47 metų V. Z. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai skyrė 3 000 Eur baudą, kurią jis turės sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
nuotrauka
2021-07-16 08:33
Nuo šiol gyventojai galės lengviau pasirinkti ir keisti elektros tiekėją, bus kuriama nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymų (planų) vieninga palyginimo sistema. Tai numatyta liepos 15 d. įsigaliojus Elektros energetikos įstatymo pakeitimams. Jais siekiama didesnės elektros rinkos dalyvių konkuren...
nuotrauka
2021-07-16 06:33
Saulės elektrinės montavimo ant namo stogo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį visos saulės jėgainės kainos. Specialistai tvirtina, kad turint aiškias instrukcijas, saulės elektrinę ant savo namo stogo paprastai gali susimontuoti kiekvienas nagingesnis žmogus.
nuotrauka
2021-07-15 11:16
Blogai veikiantis elektros ar dujų apskaitos prietaisas – skaitiklis – gali nulemti mokesčių už šias paslaugas permokas ar nepriemokas, kurias anksčiau ar vėliau gyventojams teks padengti. Vidutinė tokios nepriemokos suma siekia 85 eurų, tačiau gali virsti ir gerokai didesne – 5 tūkst. eurų suma, ro...
nuotrauka
2021-07-14 08:07
Alinant karščiams vis dažniau pagalvojame, kaip būtų gera gyventi namuose, kuriuose žiemą šilta, o vasarą – vėsu. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma – tereikia statant ir įrengiant namus dėmesio skirti ne vien estetikai, bet ir pritaikyti keletą sprendi...
nuotrauka
2021-07-08 06:30
Vilnius siūlo gyventojams išlaisvinti savo kiemus nuo automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje. „Gyventojų zona" – tai vieta, kur tvarkomos kiemų prieigos, apmokestinamas svečių automobilių stovėjimas, o gyventojai, pasinaudoję Kaimynijų programa, pačius kiemus gali tvarkyti taip, kaip jie...
nuotrauka
2021-07-05 07:27
Birželio pradžioje startavo paskutinis šiais metais paramos etapas, kurio metu gyventojai gali teikti paraiškas ir gauti paramą nuosavai salės elektrinei iš elektrinių parko įsigyti. Teikti paraiškas bus galima iki rugpjūčio 2 d. iš viso numatoma paramos suma siekia 3 mln. eurų.
nuotrauka
2021-07-01 13:48
Išaugus nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kas mėnesį sulaukia daugiau kaip 7,5 tūkst. gyventojų prašymų jų statomą būstą prijungti prie elektros bei dujų tinklų. Ši procedūra vidutiniškai užtrunka 40 kalendorinių dienų prisijungiant prie elektros ...
nuotrauka
2021-06-30 16:44
Oro kondicionierius yra nepakeičiamas sprendimas karštomis vasaros dienomis, tačiau jį įsirengiant, būtina laikytis nustatytų taisyklių.
nuotrauka
2021-06-30 09:32
Efektyviau ir tvariau: sostinėje startavo pilotinis AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) projektas, kurio pirmame etape temperatūra centrinio šildymo tinkle bus palaipsniui žeminama nuo 70 iki 65 laipsnių, o antrame – tol, kol temperatūra tolimiausiose tinklo vietose pasieks 55 laipsnius.
nuotrauka
2021-06-29 11:49
Daugiabučių kiemuose palikta sena vonia ar nudėvėta sofa aplinkos ne tik nepuošia, bet ir ją teršia, o neretai pakursto nesutarimus su kaimynais. Vien šiemet tokių stambaus gabarito atliekų Vilniaus kiemuose rasta kone 400 tonų.
nuotrauka
2021-06-28 11:55
Natūralus apšvietimas daugeliui žmonių yra vienas iš svarbiausių kriterijų renkantis naujus namus. Jį vertinant pirmiausia visuomet tikriname būste esančių langų dydį ir kryptį. Vis dėlto, tai nėra vienintelis svarbus dalykas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį.
nuotrauka
2021-06-23 15:01
Sinoptikai prognozuoja, kad po ilgiau nei savaitę trukusių tropinių karščių Lietuvą šiomis dienomis turėtų nuplauti liūtys, lydimos gūsingo vėjo, perkūnijų ir audrų. Atokvėpio nuo kaitros laukiantys gyventojai raginami neatsipalaiduoti ir tinkamai pasiruošti galimai gamtos stichijai.
nuotrauka
2021-06-23 11:38
Daugiau nei trečdalis namų ūkių, analizuojančių, kiek energijos naudoja, tam skiria nuo 10 iki 50 minučių per metus. Tokius duomenis atskleidė „Ignitis“ užsakymu atliktas tyrimas apie energijos suvartojimą. Ekspertai pastebi, kad akylesnis namuose sunaudojamos elektros ar gamtinių dujų kiekio stebėj...
nuotrauka
2021-06-09 09:05
Vilniaus mieste daugiabučių gyventojai, nusprendę pasinaudoti savivaldybės vykdoma Kaimynijų programa, suformavę ir išsinuomoję žemės sklypus prie namų įgyvendina šių teritorijų sutvarkymo projektus. Pirmieji projektai su savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų pagalba baigiami jau dabar. Vienas jų – ...
nuotrauka
2021-06-08 14:37
Statybos inspekcija primena, ką būtina žinoti, kokius dokumentus gauti, jeigu keičiate langus daugiabučiame gyvenamajame name.

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai