2021 spalio 20 d. trečiadienis, 7:59
Reklama  |  facebook

Miestas. Kokios infrastruktūros pasigenda vilniečiai

2020-07-20 10:16
Sostinės gyventojų apklausa atskleidė, jog vilniečiams svarbiausios gyvenamojo rajono savybės yra patogus susisiekimas, saugumas, švari aplinka, žaliosios zonos, paslaugų pasiūla bei automobilių parkavimo galimybės. Apklausos rezultatai taip pat rodo gyventojus manant, jog nemažą dalį jų poreikių Vilniaus gyvenamieji rajonai išpildo, tačiau netrūksta ir spręstinų problemų.
nuotrauka
Vilnius. Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Darnu Group (buvusi MG VALDA), UAB
Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, jog daugiau nei pusė apklaustų vilniečių (52 proc.) geriausiai jaučiasi gamtoje. Trečdalis respondentų (33 proc.) mėgstamiausia vieta savo gyvenamajame rajone rinkosi parkus. Dar beveik tiek pat respondentų pasirinko skverus, žaliąsias erdves ar kitus gamtos kampelius šalia vandens telkinių.

Tiesioginį gamtos poveikį vilniečių savijautai atskleidžiančius apklausos rezultatus architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sieja su natūraliu žmogišku instinktu.

„Gamta žmogui yra evoliuciškai svarbi, net ir miestai, kuriuose gyvename, yra gamtos dalis. Praeitame amžiuje buvo padaryta projektavimo klaidų ir miestai tapo labiau pritaikyti mašinoms, o ne žmonėms. Dėl tokio spartaus jų augimo ir greitėjančio tempo kyla ir streso lygis, kurį geriausiai numalšina ne kas kita, o žaliosios erdvės, kuriose galime kokybiškai pailsėti, tad dabar turime stengtis miestuose kurti kuo daugiau žalumos ir ištaisyti šias anksčiau padarytas klaidas“, – pranešime cituojamas D. Baltrušaitis.

Architektas taip pat pažymi, jog labai svarbus ne tik atsipalaidavimą skatinančių miesto elementų kiekis, bet ir jų išpildymas. Viešosioms erdvėms Vilniuje dažnai trūksta gerų, kokybiškų kraštovaizdžio formavimo sprendimų, o pačiame mieste – integruoto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, kurie tiesiogiai jungtų rajonus vieną prie kito. Svarbiausia pakeisti projektavimo prioritetus nuo automobilių infrastruktūros į projektavimą žmonėms.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, jog norėdami sumažinti didmiesčių gyventojų poreikį automobiliams nekilnojamojo turto plėtotojai diegia daugiafunkcinių rajonų plėtros koncepciją, kuri generuoja didžiausią naudą tiek tokiuose rajonuose gyvenantiems ar dirbantiems, tiek ir visam miestui.

„Iš vienos pusės užtikrinamas rajono autonomiškumas ir mažinamas poreikis žmonėms keliauti po miestą automobiliais, kai visas reikalingas socialines ar komercines paslaugas galima pasiekti nedideliu atstumu. Iš kitos pusės, daugiafunkciškumas sukuria ne vieną traukos tašką visiems besilankantiems Vilniaus senamiestyje ir taip užtikrina didesnius srautus čia įsikūrusiems verslams – nuo maitinimo iki kirpyklų ar meno galerijų“, – pažymi M. Umbrasas.

Pagrindinis sprendimas – mažinti automobilių poreikį

Apklausa taip pat parodė, jog vilniečiams itin svarbi rajono infrastruktūra, patogus susisiekimas su centru ir kitais rajonais, kamščiai ir automobilių parkavimo klausimai. Vertinant gyvenamųjų rajonų savybes dešimties balų skalėje, atsiskleidė daugumos rajonų spūstys – automobilių stovėjimo vietos. Bendras šio aspekto vertinimas siekė vos 4,5 balo, o kai kuriuose sostinės rajonuose ir dar mažiau.

Tačiau specialistai šį kriterijų siūlo gerinti ne didinant stovėjimo aikšteles, o sukuriant tinkamas alternatyvas.

Urbanistas Martynas Marozas teigia, jog Vilniuje turint tokią plačią automobilių dalinimosi, nuomos ir kitų transporto alternatyvų pasiūlą didžiajai daliai visuomenės automobilis yra nereikalingas, o kiekviena investicija į jų infrastruktūrą yra didžiulės biudžeto išlaidos, dėl kurių finansavimo netenka kitos miesto dalys: dviračių takai, žaliosios erdvės ar viešasis transportas.

M. Marozo manymu tam, kad situacija dėl parkavimo pasikeistų, gyventojus visais būdais svarbu skatinti naudotis ne nuosavu automobiliu, o bet kokia kita transporto priemone. Toks pasirinkimas galėtų atsirasti, jei keletas akies netraukiančių ir daug biudžeto išlaikymui kasmet suvartojančių parkavimo vietų būtų paverstos kitomis funkcinėmis zonomis.

„Tai galėtų būti nedidelės žaliosios erdvės su suoliukais ir medžiais, dviračių laikymo vietos, taksi stotelės, laikino sustojimo vietos kurjeriams, kurie netrukdytų aplinkiniam eismui, ar net požeminio rūšiavimo konteineriai. Tuomet, kai gyventojui bus siūloma didesnė nauda nei išleisti pinigus visos dienos automobilio parkavimui mieste, gal ir mes kitaip rinksimės transportą“, – „Darnu Group“ pranešime cituojamas M. Marozas.

Toliau nuo centro – mažiau pramogų

Tyrimas taip pat atskleidė, jog, išskyrus Senamiestį, daugumoje Vilniaus rajonų gyventojams trūksta meno, kultūros ir pramogų. Bendras meno kūrinių ir skulptūrų vertinimas miegamuosiuose rajonuose buvo vos 4,92 balo, o kultūrinė infrastruktūra ir pramogų pasiūla siekė kiek daugiau nei 5,5 balo iš 10 galimų.

D. Baltrušaitis atskleidžia, jog norint gerinti šiuos gyvenamųjų rajonų aspektus, reikia sekti Senamiesčio daugiafunkciškumo pavyzdžiu – labiau paskirstyti kultūrinę infrastruktūrą ir pramogas planuojant ne tik viešąsias erdves, bet ir nekilnojamojo turto projektus.

„Jeigu visuomeninės funkcijos būtų labiau koncentruotai pasiskirsčiusios po kiekvieną rajoną, žmonėms nereikėtų važiuoti į centrą ar kitus rajonus ir viską būtų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, ar viešuoju transportu“, – cituojamas D. Baltrušaitis.

Panašiomis miesto planavimo idėjomis dalinasi ir M. Marozas, kuris atkreipia dėmesį ir į būstų projektų tipus. Jeigu viename name sukuriami būstai įvairių tipų ir socialinių padėčių žmonėms, jo žodžiais, – pradedančiajam, naujai šeimai, nuomai, senjorui, neįgaliajam ir šeimai su neįgaliu vaiku – tai ir rajonas tampa socialiai įdomesnis, tvaresnis, nes jame sukuriama infrastruktūra naudojama žymiai tolygiau.

D. Baltrušaitis pažymi, kad prieš pradedant planuoti erdves ir įgyvendinti įvairius projektus, svarbiausia į sprendimus įtraukti būtent to rajono gyventojus. Jo žodžiais, svarbiausia leisti bendruomenėms jaustis, kad tai yra jiems pritaikyti objektai, atitinkantys jų poreikius – taip prisidėdami prie rajono kūrimo gyventojai vėliau patys daug efektyviau įveiklintų naujas erdves, kurios patenkintų jų lūkesčius.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai. 
Statybunaujienos.lt




Miestiečiai

nuotrauka
2021-10-19 07:18
Laikas, kai namai perkami iš brėžinių, naudingas tik statytojams. Patiklių pirkėjų gali laukti ne tik dideli nusivylimai, bet ir piniginiai nuostoliai.
nuotrauka
2021-10-18 09:20
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, Plungės rajono savivaldybė yra viena iš lyderių renovuojant daugiabučius namus – pagal rezultatus lenkia net 49 Lietuvos savivaldybes iš 60.
nuotrauka
2021-10-13 15:34
Vyriausybė spalio 13 d. pritarė Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams.
nuotrauka
2021-10-07 07:15
Individualiųjų gyvenamųjų namų, sodų bendrijų, kaimiškųjų vietovių gyventojai, kuriems nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, įsirengia vietinius nuotekų valymo įrenginius, skirtus buitinėms arba joms artimoms nuotekoms valyti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos...
nuotrauka
2021-10-07 06:46
Šalia verslo centrų ar Senamiestyje iš kaminų rūkstantys juodi anglies dūmai greitai turėtų tapti praeitimi – Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto uždrausti gyvenamuosiuose būstuose naudoti taršų kietąjį kurą – akmens anglį ir durpių briketus. Juos deginant sklinda blogas kvapas, teršiamas or...
nuotrauka
2021-10-06 10:01
Daugiabučių namų renovacijai spartinti skirti teisės aktų pakeitimai, kuriuos siūlo Aplinkos ministerija, padėtų įgyvendinti Vyriausybės iškeltą siekį per metus atnaujinti po tūkstantį daugiabučių.
nuotrauka
2021-10-06 07:25
Nuo 2022 m. pabaigos trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose nebegalės būti naudojami suskystintų naftos dujų balionai dujų (toliau – dujų balionai).
nuotrauka
2021-10-05 11:26
Kompensacijoms už atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos siurblius arba biokuro katilus, įsigytus vietoje iškastinį kurą naudojančio seno šildymo katilo, gauta 1991 paraiškų už 5,52 mln. eurų. Aktyviausi buvo Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai.
nuotrauka
2021-09-30 05:51
Reaguodama į tarptautinėse dujų ir elektros rinkose susidariusią situaciją, Vyriausybė pristatė kompleksinį priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Plane numatytos kompensacinės, kainų šoko suvaldymo, energijos...
nuotrauka
2021-09-29 10:26
Nepaisant pernai įvykusios balkono griūties, sostinės Architektų g. 65 esančio daugiabučio gyventojai atsisakė daugiabučio renovacijos. Vilniaus miesto savivaldybė apgailestauja, kad gyventojai į savo namo priežiūrą numojo ranka ir ragina juos apsigalvoti, nes ant kortos – ir aplinkinių saugumas, ir...
nuotrauka
2021-09-29 05:32
Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad nepasiturintiems šalies gyventojams kaip ir anksčiau mokesčiai už šildymą bus kompensuojami.
nuotrauka
2021-09-28 11:27
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjusi ginčą, kilusį tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), dėl to, jog vartotojas nesutiko su ESO apskaitytu neįprastai dideliu elektros energijos kiekiu objekte, nutarė, jog vartotojo prašymas nepagrįstas, nes skaitikl...
nuotrauka
2021-09-22 18:19
Per pandemiją gyventojų dėmesys savo gyvenamajai aplinkai išaugo, tačiau norintys atnaujinti namus jau kurį laiką susiduria su problema – augančiomis remonto darbų ir medžiagų kainomis bei reikiamų meistrų trūkumu.
nuotrauka
2021-09-22 09:50
Didmeninėms elektros kainoms pastaruoju metu mušant dešimtmečio rekordus, artėjantis šaltasis sezonas ir laukiantis elektros bei kitų energetinių išteklių vartojimo pikas neleidžia tikėtis, kad jos galėtų pasukti žemyn.
nuotrauka
2021-09-21 10:04
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) įrankis – skaičiuoklė skaiciuokle.vert.lt – leis patogiai ir greitai priimti sprendimą dėl elektros energijos tiekėjo.
nuotrauka
2021-09-17 08:37
„Vilniaus vandenys“ nusprendė 300 tūkst. eurų skirti vienos seniausių ir labiausiai apsinešusių vandentiekio atkarpų išplovimui, dėl kurios remonto darbų laikinai suprastėjo vandens kokybė daliai sostinės Naujamiesčio rajono gyventojų. Tokio masto darbus ir rekordinę sumą jiems atlikti bendrovė pla...
nuotrauka
2021-09-16 09:08
Pastaruosius metus stebime nekilnojamojo turto sandorių bumą. Taigi, tiek būsto pardavėjui, tiek ir būsto pirkėjui kyla nemažai klausimų, kaip parduoti/įsigyti būstą nepatiriant papildomų ir neplanuotų išlaidų.
nuotrauka
2021-09-13 07:25,      papildyta 2021-09-14 21:38, Papildyta nuotraukomis
Svarbiausios priežastys dvi: išmanioji šildymo dujomis sistema garantuoja maksimalų komfortą su minimalia priežiūra, o išmanieji skaitikliai užtikrins tikslų atsiskaitymą ir garantuos nenutrūkstamą dujų tiekimą.
nuotrauka
2021-09-09 18:46
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo įtvirtinti įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems, tremtiniams.
nuotrauka
2021-09-07 11:49
Lietuvoje įsibėgėja elektros tiekimo rinkos liberalizavimas – seniai lauktas pokytis, įgyvendintas daugelyje Europos Sąjungos valstybių. Kartu su juo byra elektros energijos tiekimo monopolis, o rinkoje atsirandanti nepriklausomų tiekėjų konkurencija vartotojams garantuos daugiau kokybiškų paslaugų ...

Statybunaujienos.lt » Miestiečiai