Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, jog daugiau nei pusė apklaustų vilniečių (52 proc.) geriausiai jaučiasi gamtoje. Trečdalis respondentų (33 proc.) mėgstamiausia vieta savo gyvenamajame rajone rinkosi parkus. Dar beveik tiek pat respondentų pasirinko skverus, žaliąsias erdves ar kitus gamtos kampelius šalia vandens telkinių.

Tiesioginį gamtos poveikį vilniečių savijautai atskleidžiančius apklausos rezultatus architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sieja su natūraliu žmogišku instinktu.

„Gamta žmogui yra evoliuciškai svarbi, net ir miestai, kuriuose gyvename, yra gamtos dalis. Praeitame amžiuje buvo padaryta projektavimo klaidų ir miestai tapo labiau pritaikyti mašinoms, o ne žmonėms. Dėl tokio spartaus jų augimo ir greitėjančio tempo kyla ir streso lygis, kurį geriausiai numalšina ne kas kita, o žaliosios erdvės, kuriose galime kokybiškai pailsėti, tad dabar turime stengtis miestuose kurti kuo daugiau žalumos ir ištaisyti šias anksčiau padarytas klaidas“, – pranešime cituojamas D. Baltrušaitis.

Architektas taip pat pažymi, jog labai svarbus ne tik atsipalaidavimą skatinančių miesto elementų kiekis, bet ir jų išpildymas. Viešosioms erdvėms Vilniuje dažnai trūksta gerų, kokybiškų kraštovaizdžio formavimo sprendimų, o pačiame mieste – integruoto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, kurie tiesiogiai jungtų rajonus vieną prie kito. Svarbiausia pakeisti projektavimo prioritetus nuo automobilių infrastruktūros į projektavimą žmonėms.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, jog norėdami sumažinti didmiesčių gyventojų poreikį automobiliams nekilnojamojo turto plėtotojai diegia daugiafunkcinių rajonų plėtros koncepciją, kuri generuoja didžiausią naudą tiek tokiuose rajonuose gyvenantiems ar dirbantiems, tiek ir visam miestui.

„Iš vienos pusės užtikrinamas rajono autonomiškumas ir mažinamas poreikis žmonėms keliauti po miestą automobiliais, kai visas reikalingas socialines ar komercines paslaugas galima pasiekti nedideliu atstumu. Iš kitos pusės, daugiafunkciškumas sukuria ne vieną traukos tašką visiems besilankantiems Vilniaus senamiestyje ir taip užtikrina didesnius srautus čia įsikūrusiems verslams – nuo maitinimo iki kirpyklų ar meno galerijų“, – pažymi M. Umbrasas.

Pagrindinis sprendimas – mažinti automobilių poreikį

Apklausa taip pat parodė, jog vilniečiams itin svarbi rajono infrastruktūra, patogus susisiekimas su centru ir kitais rajonais, kamščiai ir automobilių parkavimo klausimai. Vertinant gyvenamųjų rajonų savybes dešimties balų skalėje, atsiskleidė daugumos rajonų spūstys – automobilių stovėjimo vietos. Bendras šio aspekto vertinimas siekė vos 4,5 balo, o kai kuriuose sostinės rajonuose ir dar mažiau.

Tačiau specialistai šį kriterijų siūlo gerinti ne didinant stovėjimo aikšteles, o sukuriant tinkamas alternatyvas.

Urbanistas Martynas Marozas teigia, jog Vilniuje turint tokią plačią automobilių dalinimosi, nuomos ir kitų transporto alternatyvų pasiūlą didžiajai daliai visuomenės automobilis yra nereikalingas, o kiekviena investicija į jų infrastruktūrą yra didžiulės biudžeto išlaidos, dėl kurių finansavimo netenka kitos miesto dalys: dviračių takai, žaliosios erdvės ar viešasis transportas.

M. Marozo manymu tam, kad situacija dėl parkavimo pasikeistų, gyventojus visais būdais svarbu skatinti naudotis ne nuosavu automobiliu, o bet kokia kita transporto priemone. Toks pasirinkimas galėtų atsirasti, jei keletas akies netraukiančių ir daug biudžeto išlaikymui kasmet suvartojančių parkavimo vietų būtų paverstos kitomis funkcinėmis zonomis.

„Tai galėtų būti nedidelės žaliosios erdvės su suoliukais ir medžiais, dviračių laikymo vietos, taksi stotelės, laikino sustojimo vietos kurjeriams, kurie netrukdytų aplinkiniam eismui, ar net požeminio rūšiavimo konteineriai. Tuomet, kai gyventojui bus siūloma didesnė nauda nei išleisti pinigus visos dienos automobilio parkavimui mieste, gal ir mes kitaip rinksimės transportą“, – „Darnu Group“ pranešime cituojamas M. Marozas.

Toliau nuo centro – mažiau pramogų

Tyrimas taip pat atskleidė, jog, išskyrus Senamiestį, daugumoje Vilniaus rajonų gyventojams trūksta meno, kultūros ir pramogų. Bendras meno kūrinių ir skulptūrų vertinimas miegamuosiuose rajonuose buvo vos 4,92 balo, o kultūrinė infrastruktūra ir pramogų pasiūla siekė kiek daugiau nei 5,5 balo iš 10 galimų.

D. Baltrušaitis atskleidžia, jog norint gerinti šiuos gyvenamųjų rajonų aspektus, reikia sekti Senamiesčio daugiafunkciškumo pavyzdžiu – labiau paskirstyti kultūrinę infrastruktūrą ir pramogas planuojant ne tik viešąsias erdves, bet ir nekilnojamojo turto projektus.

„Jeigu visuomeninės funkcijos būtų labiau koncentruotai pasiskirsčiusios po kiekvieną rajoną, žmonėms nereikėtų važiuoti į centrą ar kitus rajonus ir viską būtų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, ar viešuoju transportu“, – cituojamas D. Baltrušaitis.

Panašiomis miesto planavimo idėjomis dalinasi ir M. Marozas, kuris atkreipia dėmesį ir į būstų projektų tipus. Jeigu viename name sukuriami būstai įvairių tipų ir socialinių padėčių žmonėms, jo žodžiais, – pradedančiajam, naujai šeimai, nuomai, senjorui, neįgaliajam ir šeimai su neįgaliu vaiku – tai ir rajonas tampa socialiai įdomesnis, tvaresnis, nes jame sukuriama infrastruktūra naudojama žymiai tolygiau.

D. Baltrušaitis pažymi, kad prieš pradedant planuoti erdves ir įgyvendinti įvairius projektus, svarbiausia į sprendimus įtraukti būtent to rajono gyventojus. Jo žodžiais, svarbiausia leisti bendruomenėms jaustis, kad tai yra jiems pritaikyti objektai, atitinkantys jų poreikius – taip prisidėdami prie rajono kūrimo gyventojai vėliau patys daug efektyviau įveiklintų naujas erdves, kurios patenkintų jų lūkesčius.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai.