2022 lapkričio 30 d. trečiadienis, 13:44
Reklama  |  facebook

Miestas. Kokios infrastruktūros pasigenda vilniečiai

2020-07-20 10:16
Sostinės gyventojų apklausa atskleidė, jog vilniečiams svarbiausios gyvenamojo rajono savybės yra patogus susisiekimas, saugumas, švari aplinka, žaliosios zonos, paslaugų pasiūla bei automobilių parkavimo galimybės. Apklausos rezultatai taip pat rodo gyventojus manant, jog nemažą dalį jų poreikių Vilniaus gyvenamieji rajonai išpildo, tačiau netrūksta ir spręstinų problemų.
nuotrauka
Vilnius. Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Darnu Group (buvusi MG VALDA), UAB
Bendrovės „Darnu Group“ užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, jog daugiau nei pusė apklaustų vilniečių (52 proc.) geriausiai jaučiasi gamtoje. Trečdalis respondentų (33 proc.) mėgstamiausia vieta savo gyvenamajame rajone rinkosi parkus. Dar beveik tiek pat respondentų pasirinko skverus, žaliąsias erdves ar kitus gamtos kampelius šalia vandens telkinių.

Tiesioginį gamtos poveikį vilniečių savijautai atskleidžiančius apklausos rezultatus architektūros ir urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis sieja su natūraliu žmogišku instinktu.

„Gamta žmogui yra evoliuciškai svarbi, net ir miestai, kuriuose gyvename, yra gamtos dalis. Praeitame amžiuje buvo padaryta projektavimo klaidų ir miestai tapo labiau pritaikyti mašinoms, o ne žmonėms. Dėl tokio spartaus jų augimo ir greitėjančio tempo kyla ir streso lygis, kurį geriausiai numalšina ne kas kita, o žaliosios erdvės, kuriose galime kokybiškai pailsėti, tad dabar turime stengtis miestuose kurti kuo daugiau žalumos ir ištaisyti šias anksčiau padarytas klaidas“, – pranešime cituojamas D. Baltrušaitis.

Architektas taip pat pažymi, jog labai svarbus ne tik atsipalaidavimą skatinančių miesto elementų kiekis, bet ir jų išpildymas. Viešosioms erdvėms Vilniuje dažnai trūksta gerų, kokybiškų kraštovaizdžio formavimo sprendimų, o pačiame mieste – integruoto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo, kurie tiesiogiai jungtų rajonus vieną prie kito. Svarbiausia pakeisti projektavimo prioritetus nuo automobilių infrastruktūros į projektavimą žmonėms.

„Darnu Group“ turto valdymo direktorius Mantas Umbrasas sako, jog norėdami sumažinti didmiesčių gyventojų poreikį automobiliams nekilnojamojo turto plėtotojai diegia daugiafunkcinių rajonų plėtros koncepciją, kuri generuoja didžiausią naudą tiek tokiuose rajonuose gyvenantiems ar dirbantiems, tiek ir visam miestui.

„Iš vienos pusės užtikrinamas rajono autonomiškumas ir mažinamas poreikis žmonėms keliauti po miestą automobiliais, kai visas reikalingas socialines ar komercines paslaugas galima pasiekti nedideliu atstumu. Iš kitos pusės, daugiafunkciškumas sukuria ne vieną traukos tašką visiems besilankantiems Vilniaus senamiestyje ir taip užtikrina didesnius srautus čia įsikūrusiems verslams – nuo maitinimo iki kirpyklų ar meno galerijų“, – pažymi M. Umbrasas.

Pagrindinis sprendimas – mažinti automobilių poreikį

Apklausa taip pat parodė, jog vilniečiams itin svarbi rajono infrastruktūra, patogus susisiekimas su centru ir kitais rajonais, kamščiai ir automobilių parkavimo klausimai. Vertinant gyvenamųjų rajonų savybes dešimties balų skalėje, atsiskleidė daugumos rajonų spūstys – automobilių stovėjimo vietos. Bendras šio aspekto vertinimas siekė vos 4,5 balo, o kai kuriuose sostinės rajonuose ir dar mažiau.

Tačiau specialistai šį kriterijų siūlo gerinti ne didinant stovėjimo aikšteles, o sukuriant tinkamas alternatyvas.

Urbanistas Martynas Marozas teigia, jog Vilniuje turint tokią plačią automobilių dalinimosi, nuomos ir kitų transporto alternatyvų pasiūlą didžiajai daliai visuomenės automobilis yra nereikalingas, o kiekviena investicija į jų infrastruktūrą yra didžiulės biudžeto išlaidos, dėl kurių finansavimo netenka kitos miesto dalys: dviračių takai, žaliosios erdvės ar viešasis transportas.

M. Marozo manymu tam, kad situacija dėl parkavimo pasikeistų, gyventojus visais būdais svarbu skatinti naudotis ne nuosavu automobiliu, o bet kokia kita transporto priemone. Toks pasirinkimas galėtų atsirasti, jei keletas akies netraukiančių ir daug biudžeto išlaikymui kasmet suvartojančių parkavimo vietų būtų paverstos kitomis funkcinėmis zonomis.

„Tai galėtų būti nedidelės žaliosios erdvės su suoliukais ir medžiais, dviračių laikymo vietos, taksi stotelės, laikino sustojimo vietos kurjeriams, kurie netrukdytų aplinkiniam eismui, ar net požeminio rūšiavimo konteineriai. Tuomet, kai gyventojui bus siūloma didesnė nauda nei išleisti pinigus visos dienos automobilio parkavimui mieste, gal ir mes kitaip rinksimės transportą“, – „Darnu Group“ pranešime cituojamas M. Marozas.

Toliau nuo centro – mažiau pramogų

Tyrimas taip pat atskleidė, jog, išskyrus Senamiestį, daugumoje Vilniaus rajonų gyventojams trūksta meno, kultūros ir pramogų. Bendras meno kūrinių ir skulptūrų vertinimas miegamuosiuose rajonuose buvo vos 4,92 balo, o kultūrinė infrastruktūra ir pramogų pasiūla siekė kiek daugiau nei 5,5 balo iš 10 galimų.

D. Baltrušaitis atskleidžia, jog norint gerinti šiuos gyvenamųjų rajonų aspektus, reikia sekti Senamiesčio daugiafunkciškumo pavyzdžiu – labiau paskirstyti kultūrinę infrastruktūrą ir pramogas planuojant ne tik viešąsias erdves, bet ir nekilnojamojo turto projektus.

„Jeigu visuomeninės funkcijos būtų labiau koncentruotai pasiskirsčiusios po kiekvieną rajoną, žmonėms nereikėtų važiuoti į centrą ar kitus rajonus ir viską būtų galima pasiekti pėsčiomis, dviračiu, ar viešuoju transportu“, – cituojamas D. Baltrušaitis.

Panašiomis miesto planavimo idėjomis dalinasi ir M. Marozas, kuris atkreipia dėmesį ir į būstų projektų tipus. Jeigu viename name sukuriami būstai įvairių tipų ir socialinių padėčių žmonėms, jo žodžiais, – pradedančiajam, naujai šeimai, nuomai, senjorui, neįgaliajam ir šeimai su neįgaliu vaiku – tai ir rajonas tampa socialiai įdomesnis, tvaresnis, nes jame sukuriama infrastruktūra naudojama žymiai tolygiau.

D. Baltrušaitis pažymi, kad prieš pradedant planuoti erdves ir įgyvendinti įvairius projektus, svarbiausia į sprendimus įtraukti būtent to rajono gyventojus. Jo žodžiais, svarbiausia leisti bendruomenėms jaustis, kad tai yra jiems pritaikyti objektai, atitinkantys jų poreikius – taip prisidėdami prie rajono kūrimo gyventojai vėliau patys daug efektyviau įveiklintų naujas erdves, kurios patenkintų jų lūkesčius.

Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje apie pasitenkinimą savo gyvenamaisiais rajonais atsakė 1006 sostinės gyventojai. 
Statybunaujienos.lt




Savivaldybėse

nuotrauka
2022-11-30 05:06
Po daugiau kaip dviejų metų pertraukos duris atvėrė renovuota Birštono meno mokykla. Po rekonstrukcijos patalpos tapo energiškai efektyvesnės, labiau pritaikytos įvairių meno veiklų vykdymui ir neįgaliųjų poreikių užtikrinimui. Šiuo metu meno mokykloje mokosi apie 200 mokinių. Rekonstrukcijos darbų ...
nuotrauka
2022-11-28 15:18
Utenoje baigtas įgyvendinti dar vienas miestui ir jo gyventojams svarbus projektas – Utenos miesto darnaus judumo plano priemonių diegimo pirmasis etapas. Jo metu mieste įrengta 21 nauja autobusų sustojimo stotelė, kurios pritaikytos ir žmonėms su negalia.
nuotrauka
2022-11-28 12:05
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Kauno miesto savivaldybės (Savivaldybė) infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų korupcijos rizikos analizę, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesams trūksta aiškumo, skaidrum...
nuotrauka
2022-11-24 06:46
Registrų centro sukurtame ir vystomame geoinformacinės aplinkos žemėlapyje REGIA nuo šiol galima atrasi dar daugiau detalių ir aktualių duomenų apie nekilnojamojo turto (NT) objektus.
nuotrauka
2022-11-23 09:36
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Panevėžio miesto, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybėse išduodant statybą leidžiančius dokumentus SLD), nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad statybos leidimų procesas turi teisinio reguliavimo spragų ir sudaro g...
nuotrauka
2022-11-23 09:05
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai 2022 m. lapkričio mėn., siekdami įvertinti Baltijos jūros paplūdimių pločio pokyčius po metų pradžioje vyravusių stiprių audrų, atliko papildomą krantų pokyčių monitoringą.
nuotrauka
2022-11-23 08:47
Kaunas imasi naujovės, siekiant pažaboti pernelyg ilgai gatvėse trunkančius kasinėjimus. Nuo kito mėnesio gatvių duobes tvarkantys kelininkai ar požeminių tinklų avarijas likviduojantys rangovai privalės visus kasinėjimo darbus atlikti per savaitę. Nepagrindus būtinybės terminą pratęsti, už kiekvien...
nuotrauka
2022-11-22 15:34
Po kelių dešimtmečių pertraukos „Rotonda" vėl kviečia vilniečius ir miesto svečius apsilankyti. Prie daugeliui nostalgiją keliančio pastato Sereikiškių parke atgimimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuri, siekdama atgaivinti sostinės širdyje ilgą laiką apleistą kavinę, investavo apie 230 t...
nuotrauka
2022-11-18 15:59
Klaipėdos miestas jau gali tęsti Baltijos prospekto rekonstravimo darbus – Susisiekimo ministerijos siūlymu šiam projektui užtikrintos trūkstamos 4 mln. eurų investicijos iš valstybės biudžeto. Tai numatyta Vyriausybės patikslintame valstybės investicijų 2022–2024 m. programos lėšų paskirstyme.
nuotrauka
2022-11-18 11:33
Tūkstančio kvadratinių metrų dirbtinės bangos infrastruktūra vandens sporto profesionalams ir pradedantiesiems, kūrybinių-edukacinių veiklų erdvė, gyvenamosios patalpos rezidentams – visa tai po metų atsiras įveiklintose savivaldybei priklausančiose patalpose Algirdo gatvėje 48.
nuotrauka
2022-11-18 09:43
Vilnius – viena sparčiausiai besikeičiančių Europos sostinių. Dinamiški pokyčiai reiškia vis darnesnį judumą, daugiau atvirų, žalių ir gyvybingų viešųjų erdvių. Kai pokyčiai veja pokyčius, sekti visas sostinės naujienas gali būti sudėtinga.
nuotrauka
2022-11-17 11:22
Vilniaus Taryba atnaujino 2018 m. patvirtintą ilgalaikį (iki 2030 m.) Vilniaus miesto darnaus judumo planą (VMDJP), kuris keičia gyventojų keliavimo įpročius, padeda diegti inovatyvius eismo organizavimo sprendimus, pavyzdžiui, ramaus eismo gatves.
nuotrauka
2022-11-17 07:11
Vilniaus miesto savivaldybė nuolat sulaukia užsieniečių prašymų dėl gyvenamosios vietos suteikimo. Dažnu atveju besikreipiantieji priklauso labiausiai pažeidžiamoms grupėms, t. y. turi didelį neįgalumą, jiems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba augina vaikus su sunkia negalia.
nuotrauka
2022-11-11 12:37
Sostinės Vingio parke įrengti du nauji stendai, kurie suteikia informacijos visiems lankytojams pagal jų individualius poreikius. Tai pirmieji viešosios erdvės žemėlapiai ir stendai, pagaminti pagal universalaus dizaino principus. Iki 2030 metų Vilniaus mieste visi parkų ir skverų informaciniai sten...
nuotrauka
2022-11-08 14:52
Prieš 15 metų įkurtame kvartale „Bajorų kalvos" po poros savaičių duris atvers naujas Vilniaus savivaldybės darželis „Bajorėlis". Pirmuoju etapu į darželį priimta 140 vaikų, tačiau grupių bus ir daugiau.
nuotrauka
2022-10-28 16:02
Pažintis su Vilkpėde prasideda vos įvažiavus į Vilnių: gamyklos, pramonė, šiluminės „monstras" ir tik šiaurinėje dalyje įsikūrę sovietmečiu dvelkiantys gyvenamieji rajonai. Tokią Vilkpėdę iki šiol matė praeiviai. Tačiau urbanistai šį didžiulį 10,8 kv. km plotą mato kaip išskirtinį potencialą. Tokios...
nuotrauka
2022-10-28 06:25
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė privačios bendrovės reikalavimus dėl Varkalių kaimo Sodo gatvės remonto viešojo pirkimo procedūrų, ir šia savo nutartimi suteikė Plungės rajono savivaldybės administracijai teisę pradėti Sodo gatvės remonto darbus.
nuotrauka
2022-10-27 09:17
Vilniaus Pilaitės bendruomenė susirūpino, kad tiesiant dviračių taką Pilaitės prospekto ir Elbingo gatvių sankryžoje bus pašalinta prieš 40 metų pasodinta beržų alėja. Vilniaus savivaldybės specialistai ramina – alėja išliks, o gyventojai turės patogesnę sankryžą.
nuotrauka
2022-10-26 11:05
Lietuvos apeliaciniame teisme už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi nuteistas Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir jo patarėja Gintarė Maskoliūnienė pasakė baigiamąsias kalbas, prašydami juos išteisinti.
nuotrauka
2022-10-25 10:12
Tvarkomo kelio ir šaligatvio dalyje į smėlio įdubą elektriniu paspirtuku įvažiavusi moteris iš Panevėžio miesto savivaldybės prisiteisė daugiau nei 10 tūkst. eurų žalos atlyginimą.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse