Pavojingiausios – nematomos dalelės

Prasidėjus šildymo sezonui būstų šildymas tampa vienu svarbiausių vietinės oro taršos šaltinių, ypač individualių namų rajonuose, kuriuose naudojamas kietasis kuras.

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėjos doc. dr. Aušros Zigmontienės teigimu, didžiausią rūpestį kelia smulkiosios kietosios dalelės KD₂,₅. Jos nematomos plika akimi, tačiau gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką. Ilgalaikis jų poveikis siejamas su kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis, astmos paūmėjimu ir didesne priešlaikinės mirties rizika.

Nepilnai sudegus kurui taip pat išsiskiria anglies monoksidas, lakieji organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, o priklausomai nuo kuro ir degimo sąlygų – azoto oksidai, sieros junginiai bei sunkieji metalai.

Atsinaujinanti mediena – ne taršos garantija

Mediena laikoma atsinaujinančiu energijos ištekliu, tačiau tai nereiškia, kad jos deginimas nedaro poveikio oro kokybei.

„Mediena – tai atsinaujinantis energijos išteklius, tačiau jos deginimas nėra netaršus. Malkų deginimas gali būti reikšmingas smulkiųjų kietųjų dalelių, suodžių, anglies monoksido ir kitų teršalų šaltinis“, – pabrėžia A. Zigmontienė.

Taršai didelę įtaką turi malkų drėgnumas. Geriausia kūrenti gerai išdžiovintą medieną, kurios drėgnumas neviršija maždaug 20 proc. Drėgnoms malkoms degant dalis šilumos sunaudojama vandeniui išgarinti, todėl mažėja degimo temperatūra, kuras sudega nevisiškai, susidaro daugiau dūmų, kietųjų dalelių ir anglies monoksido.

Svarbi ir pati šildymo sistema. Sena krosnis, atviras židinys ar neefektyvus katilas gali išmesti gerokai daugiau teršalų nei modernus ir tinkamai sureguliuotas įrenginys. Tačiau net moderni sistema neužtikrins švaresnio degimo, jei naudojamas netinkamas kuras arba trūksta oro.

Teršalai lieka žmonių kvėpavimo zonoje

Individualių namų kvartaluose taršos problema ypač aktuali dėl žemų kaminų – teršalai išmetami tiesiai į gyvenamąją aplinką. Esant ramiam orui ar temperatūros inversijai, dūmai prasčiau išsisklaido ir gali kauptis tarp pastatų, žmonių kvėpavimo zonoje.

Oro kokybę dar labiau blogina transporto tarša. Miestuose kietosios dalelės susidaro ne tik dėl išmetamųjų dujų, bet ir dėl padangų, stabdžių bei kelio dangos dėvėjimosi. Teršalai į Lietuvą gali būti atnešami ir iš kitų regionų.

Pirmasis sezonas be anglių ir durpių

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose draudžiama deginti akmens anglį, lignitą ir durpes. Tai bus pirmasis šildymo sezonas, kai naujasis draudimas galios visą šaltąjį laikotarpį.

Pasak A. Zigmontienės, šios kuro rūšys yra vienos taršiausių, todėl jų atsisakymas gali sumažinti oro taršą, ypač individualių namų kvartaluose, kuriuose anglys buvo naudojamos intensyviau.

Vis dėlto, jos teigimu, svarbiausia bus tai, kuo draudžiamos kuro rūšys bus pakeistos ir ar kartu bus atnaujinami šildymo įrenginiai.

Iki 2030 m. taršos mažinimo uždaviniai griežtės

Oro kokybės reikalavimai artimiausiais metais taip pat griežtės. Naujoji ES aplinkos oro kokybės direktyva numato, kad iki 2030 m. smulkiųjų kietųjų dalelių KD₂,₅ metinė ribinė vertė turės mažėti nuo 25 iki 10 µg/m³, o azoto dioksido – nuo 40 iki 20 µg/m³.

Todėl, pasak mokslininkės, vien taršiausio kuro draudimo nepakaks. Reikės keisti senus šildymo įrenginius, renovuoti pastatus, plėsti centralizuotą šilumos tiekimą ir skatinti mažiau taršias šildymo technologijas.

Pokyčių reikės ir transporte – svarbus ne tik elektromobilių skaičiaus augimas, bet ir patogus viešasis transportas, saugi dviračių infrastruktūra bei mažesni automobilių srautai. Oro kokybei įtakos turi ir miestų planavimas – žaliosios bei mėlynosios erdvės, taip pat tinkamai suplanuoti vėdinimo koridoriai.