Kada leidimo nereikia?

Leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia, kai šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai iš vandenvietės, kurią sudaro vienas ar keli gręžiniai, išgaunama mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Žemės ūkio veiklai taikoma kita riba. Jei nevykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimas, leidimo nereikia, kai iš vandenvietės išgaunama mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Kitais atvejais fiziniams ir juridiniams asmenims gali tekti įregistruoti vandenvietę ir kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo.

Kam leidimas gali būti privalomas?

Reikalavimai aktualūs ne tik dideliems vandens naudotojams. Leidimo gali prireikti kaimo turizmo sodyboms, kavinėms ir restoranams, medienos apdirbimo cechams, sandėliams ir logistikos centrams, automobilių plovykloms ir servisams, SPA centrams, pirtims ir baseinams, vandens pripylimo paslaugas teikiantiems asmenims, taip pat biurams ir kitoms įmonėms, naudojančioms požeminį vandenį darbuotojų sanitarinėms ar kitoms veiklos reikmėms.

Svarbu įvertinti ne tik vandens sunaudojimą, bet ir veiklos pobūdį – vien nedidelis išgaunamo vandens kiekis savaime nereiškia, kad leidimo nereikia.

Ką būtina sutvarkyti prieš teikiant prašymą?

Leidimo galima prašyti tik tada, kai vandenvietė įregistruota Žemės gelmių registre, požeminio vandens ištekliai aprobuoti ir patvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu, patvirtintas vandenvietės apsaugos zonos projektas, o vandenvietei priskirto gręžinio ar gręžinių savininko nuosavybė įregistruota Žemės gelmių registre.

Vieną vandenvietę gali sudaryti vienas arba keli gręžiniai, tačiau vienai vandenvietei išduodamas tik vienas leidimas. Jis išduodamas fiziniams ir juridiniams asmenims bei pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančioms asmenų grupėms. Konkurso leidimui gauti nereikia.

Kokius dokumentus pateikti Lietuvos geologijos tarnybai?

Pirmiausia teikiamas prašymas, kuriame nurodomi fizinio ar juridinio asmens duomenys. Jei kreipiasi pagal jungtinės veiklos sutartį veikianti asmenų grupė, pateikiami sutarties šalių duomenys, sutarties data ir numeris, taip pat pati jungtinės veiklos sutartis.

Prašyme būtina nurodyti prašomo suteikti naudoti žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimą, vandenvietės pavadinimą ir jos kodą Žemės gelmių registre. Taip pat pateikiami duomenys apie patvirtinto vandenvietės apsaugos zonos projekto patvirtinimo datą.

Jei planuojamai veiklai taikomos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros, nurodoma atrankos dėl PAV išvados, kad vertinimas neprivalomas, arba sprendimo dėl PAV, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, data ir numeris.

PAV reikalingas, kai planuojama įrengti požeminio vandens vandenvietę, kurios pajėgumas siekia 10 mln. m³ ar daugiau per metus, arba dirbtinai papildyti požeminio vandens vandenvietę, kai per metus papildoma 10 mln. m³ ar daugiau vandens.

Kiek kainuoja leidimas?

Už leidimo naudoti požeminio vandens išteklius išdavimą vienai vandenvietei mokama 452 Eur valstybės rinkliava. Ji mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas – 5773. Mokėjimą patvirtinančio dokumento kopija pateikiama Lietuvos geologijos tarnybai kartu su prašymu.