„Popandeminis laikotarpis visai verslo bendruomenei buvo išbandymo laikas. Ne vienas konkurso dalyvis paraišką atsiėmė dėl to, kad negalėjo įgyvendinti vienos sąlygos – pateikti užsakovo atsiliepimo apie projektą, įgyvendintą BIM aplinkoje: dėl derybų, siekiant kompensuoti pabrangusias statybos sąnaudas, kilo įtampų su užsakovais, – dalindamasis įvykusio konkurso įspūdžiais sakė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas, VšĮ „Skaitmeninė statyba“ direktorius ir „Lietuvos BIM projektai“ konkurso komisijos pirmininkas Dalius Gedvilas. – Todėl šįkart konkursui buvo pateikta mažiau projektų.“

Įgyvendino reikalavimą, kuris dar tik įsigalios

Konkursas parodė ryškėjančią tendenciją – statybų sektoriaus lyderių įgyvendinti projektai atitinka aukščiausius statybos inžinerinius kokybės reikalavimus.

Nuotraukoje –

Dalius Gedvilas

Tai inovatyvūs projektai, kuriuose, D.Gedvilo žodžiais, realizuoti sprendiniai užtikrina pastatų energinio tvarumo standartus. Įmones „Inhus“, „YIT Lietuva“, „Be Live“ (anksčiau – „Baltic Engineers“) jis laiko akivaizdžiais skaitmeninių technologijų taikymo lyderiais statybų sektoriuje – jų ne vienerius metus vykdomas kryptingas darbas duoda gerus rezultatus.

„Šiame konkurse nustebino įmonės „Naresta“ ir Turto banko projekto kokybė. Tai geras pavyzdys, kaip turėtų būti projektuojami ir statomi viešieji pastatai, – sakė D.Gedvilas. – Naujovė, kuri buvo pristatyta šių metų BIM projektų konkurse, – skaitmeniniame formate pateiktas statinio pasas su visa statybos ir projektavimo dokumentacija. Pateiktas sprendimas įgyvendintas pagal Lietuvoje galiojančius statybos techninių reglamentų reikalavimus. Šis skaitmeninis sprendimas leis kokybiškai vykdyti LR Aplinkos ministerijos patvirtintą naujausią reikalavimą, kuris įsigalios nuo 2022 m. liepos 1 dienos. Tai yra, siekiant pripažinti statinį tinkamu naudoti, rangovas privalės surinkti skaitmeninių dokumentų rinkinį, kuriame turės būti projektinė dokumentacija ir visa statybos techninė informacija: medžiagų ir gaminių atitikties sertifikatai, garantijų pasai, paslėptų darbų aktai ir kt. svarbi informacija.“

Energijos sunaudojimas skiriasi beveik tris kartus

„Man didelį įspūdį padarė Vilniaus Naujamiestyje, buvusios „Spartos“ gamyklos teritorijoje, pastatyto „Cyber City“ technologijų miestelio išskirtiniai fasadai, kuriuos sukūrė bendrovė INHUS, – pastebėjo komisijos narys Aidas Vaičiulis, VŠĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) direktorius. – Nors projektas nelaimėjo, bet džiugina naujos kartos surenkami gelžbetoniniai fasadai, pastatams suteikę ne tik unikalią išvaizdą, bet ir leidžiantys užtikrinti jų ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą.“

Nuotraukoje –

Aidas Vaičiulis

Kaip sako A.Vaičiulis, pastaroji dedamoji turi būti pati svarbiausia: kad ir kokie modernūs sprendimai būtų naudojami, jie turi tarnauti svarbiausiam tikslui – padėti pastatyti kokybiškus ir energiškai efektyvius pastatus.

Konkursui buvo pateikti du gamybiniai pastatai: „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos plėtra Kauno rajone („BE LIVE“, „Merko statyba“) ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyta moderni Vokietijos polimerų kompanijos REHAU gamykla („YIT Lietuva“). Šių gamyklų sąnaudos šildymui, vėdinimui ir vėsinimui skiriasi net 3 kartus. REHAU gamykla yra A++ energinio naudingumo klasės ir sunaudoja 35 kilovatvalandes 1 kv. m per metus, o „Continental Automotive Lithuania“ yra A+ klasės ir per metus tokiam pat kiekiui reikia 13 kilovatvalandžių.

„Energinė klasė skiriasi nežymiai, o skaičiuojamosios energijos sąnaudos – kone 3 kartus, – sako A.Vaičiulis apgailestaudamas, kad užsakovai nekelia ambicingų tikslų turėti realaus aukšto energinio naudingumo pastatus. – Pastatai projektuojami ir statomi naudojant modernias BIM technologijas, kurios turi tarnauti energiškai efektyviai ir tvariai statybai.“

Viena Statybos sektoriaus vystymo agentūros, kuriai vadovauja A.Vaičiulis, funkcijų – pastatų energinio naudingumo sertifikavimas. Agentūra nagrinės sertifikavimo niuansus, kurie paaiškintų, kodėl galimi tokie dideli energijos sunaudojimo skirtumai tarp A++ ir A+ energinio naudingumo klasių.

„BIM yra įrankis, taupantis laiką, lėšas, mažinantis klaidų tikimybę. Kuo toliau, tuo detalesni BIM projektai. Ši moderni technologija turi tarnauti ne tik efektyvesniam statybos procesui, bet ir galutiniam rezultatui: BIM turi pagelbėti pastatyti kokybiškus, tvarius ir energiškai efektyvius pastatus, kurie paliktų kuo mažesnį CO₂ pėdsaką“, – sako A.Vaičiulis ir pastebi, kad jei vieni statytojai geba pastatyti mažai energijos naudojančius pastatus, tai to turi siekti ir kiti.

Šis statybų pažangą liudijantis renginys turi savo partnerius bei nuolatinius rėmėjus. Kuriant skaitmeninį ateities miestą, D.Gedvilo žodžiais, labai svariai prisideda Vilniaus miesto savivaldybės vadovai. „Mero Remigijaus Šimašiaus ir administracijos direktorės Linos Koriznienės pozicija, palaikant konkurso idėjas, ir skaitmenizacijos standartų diegimas miesto projektuose suteikė nemažai teigiamų impulsų projektų kūrėjams, – sako D.Gedvilas. – O konkursas dar kartą patvirtino, kad Lietuva turi daug talentingų inžinierių ir puikių statybos projektų.“

Apdovanojimai buvo įteikti konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“, kurios generalinis rėmėjas – „Baltic BIM Management“, didžiausia profesionalias BIM projektų valdymo paslaugas teikianti įmonė Baltijos šalyse. 

Nuotraukos pašnekovų