Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbas tarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Kliukas ir Statybos industrijos asociacijos prezidentas prof. Gintautas Skripkiūnas.

Į konferenciją „Architektūrinis betonas“ buvo pakviesti ne tik statybos industrijos asociacijos nariai, t.y. statybinių medžiagų gamintojai, bet ir architektai, projektuotojai (konstruktoriai), statybininkai, specifinių gaminių ir technologijų specialistai, statybų vystytojai ir statinių naudotojai.

Konferencijos tematika – betono panaudojimas architektūroje – išliko aktuali nuo 2019 metų, kai ji buvo suplanuota dar prieš pandemiją.

Anksčiau betonas buvo laikomas vien konstrukcine medžiaga, neturinčia dekoratyvių savybių ir reikalaujančia apdailos. Aišku, anuomet ir betono kokybė neatitiko jokių vizualinių reikalavimų, lyginant su dabartine situacija, kuomet stengiamasi išnaudoti visas betono galimybes – tiek mechanines savybes, tiek liejamų formų įvairovę, tiek ir jo dekoratyvumą išryškinant struktūrą. Įsigalėjo labai racionalus požiūris, leidžiantis taupyti medžiagas, darbo sąnaudas statyboje, didinti statinių ilgaamžiškumą, ypač pastatų išorėje. Lietuvos klimato sąlygomis pastatų išorės konstrukcijoms ir keliams turbūt geriausia medžiaga yra betonas – tiek cementinis, tiek silikatinis, tiek asfaltbetonis.

Konferencijos metu buvo pristatyti įvairūs pranešimai: architektų – iš meno srities, technologų – iš betono gamybos technologijų arba statybos procesų technologijų srities, konstruktorių – iš betoninių, kompleksinių ir kitų konstrukcijų projektavimo ypatumų.

VILNIUS TECH prof. architektas Gintaras Čaikauskas skaitė pranešimą „Betonas architektūroje“, kuriame akcentavo specialaus stiklo plaušu armuoto betono panaudojimo galimybes meninės koncepcijos formavimui ir pastato fasadų įrengimui Lietuvos klimato sąlygomis. Pranešėjo nuomone, tiek estetiniu, tiek ilgaamžiškumo požiūriu labai svarbios techninės tokios medžiagos charakteristikos, nuo kurių priklauso pastato fasado vaizdas bei atsparumas aplinkos sąlygoms. Pasak profesoriaus, tokios medžiagos fasadams Lietuvos klimato sąlygomis yra vienos iš tinkamiausių.

„INHUS Engineering“ direktorius Rytis Mušauskas savo pranešime „Pastatų architektūrinės išraiškos ir erdvių formavimas naudojant gelžbetonio sprendimus“ supažindino su stambių matmenų fasadinių konstrukcijų apdailos sprendimais ir tokių konstrukcijų panaudojimu atšiauraus klimato sąlygomis. Pranešėjas akcentavo aukštos kokybės surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir panaudojimo galimybes statybos procesuose sudėtingomis klimato sąlygomis ir tokių konstrukcijų ilgaamžiškumo iššūkius.

UAB „PEIKKO Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Bulota skaitė pranešimą „Gelžbetoninių ir plieninių kompozitinių konstrukcijų panaudojimas sprendžiant architektūrinius iššūkius“. Pranešime pateikta medžiaga apie racionalius pastatų konstrukcijų sprendimus, naudojant kompleksines betono ir plieno konstrukcijas.

Architektas Adomas Rimšelis (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai) savo pranešime „Betonas – išlaisvina“ akcentavo betono – kaip medžiagos – tinkamumą tam tikros paskirties ir tam tikros aplinkos pastatams. Architektas didelį dėmesį skyrė pastatų funkcionalumui ir darnai su aplinka, atmesdamas nereikšmingas natūraliai susidarančius konstrukcijų nevientisumo bei netolygumo defektus bei pažaidas.

Kauno technologijos universiteto profesorius Mindaugas Daukšys savo pranešime „Betono paviršiaus kokybės vertinimas“ nagrinėjo įprastinių ir dekoratyvinių betono paviršių kokybės vertinimo parametrus. Pateikė pamatuojamų betono paviršiaus charakteristikų vertinimo metodikas ir šioms charakteristikoms keliamus reikalavimus bei nepamatuojamų charakteristikų vertinimo metodikas. Minėtų tyrimų pagrindu paruoštas nacionalinis standartas LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“.

VILNIUS TECH profesorius Juozas Valivonis perskaitė pranešimą apie neseniai mus palikusio profesoriaus emerito Gedimino Jono Marčiukaičio ilgametę mokslinę veiklą. Profesorius G.Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos mokslininkas, pedagogas ir statybos inžinierius. Vienas žymiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjas. Yra paskelbęs 355 mokslinius straipsnius, yra 8 monografijų, 8 vadovėlių ir 24 metodinių knygų autorius. Jam vadovaujant apginta 13 mokslo daktaro disertacijų.

Jo atlikti tyrimai šiose srityse: iš anksto įtemptos gelžbetoninės konstrukcijos; technologinių veiksnių įtaka gelžbetoninių konstrukcijų elgsenai; polimerbetonis ir polimerbetoninės konstrukcijos; sluoksniuotos statybinės konstrukcijos. J.Valivonis pažymėjo, kad G.Marčiukaitis buvo pirmųjų ir vienintelių lietuviškų statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techniniai reglamentai (STR) kūrimo iniciatorius ir vienas iš autorių; 5 unikalių Vilniuje pastatytų pastatų konstrukcinės dalies vadovas; daugelio pastatų ekspertizių bendraautorius. Taip pat pranešime aptarta mokslininko leidybinė veikla, kuriai jis buvo skyręs net 44 metus ir buvo žurnalų „Statyba ir architektūra“, „Architektūra ir miestų statyba“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statyba“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ redaktorius ir redkolegijų narys.

Architektas ir Kauno technologijos universiteto docentas Gintaras Prikockis perskaitė pranešimą „Betonas ir/ar paveldas“. Pranešime pateikė informaciją apie betono panaudojimą unikalioms statybinėms konstrukcijoms betonuoti nuo senų laikų. Pranešime nagrinėjami betono panaudojimo paveldo objektuose klausimai bei gausūs tokio panaudojimo pavyzdžiai.

UAB INCON direktorius Mantas Raišys perskaitė pranešimą „Modernios torkretavimo technologijos“, kuriame pateikė informaciją apie vieną iš specialių betonavimo būdų – torkretavimą, kuris naudojamas sudėtingiems betono paviršiams formuoti bei gali būti naudojamas ir dekoratyviems paviršiams gauti. Pranešėjas daug dėmesio skyrė Lietuvoje įgyvendintiems objektams, naudojant šią technologiją.

VILNIUS TECH docentas Arnoldas Šneideris savo pranešime „Armuoto architektūrinio betono paviršiaus pažaidos“ nagrinėjo dažniausiai pasitaikančius defektus betono paviršiuje, atsirandančius eksploatacijos metu.

Kolega iš Lenkijos STACHEMA Polska Cyprian Pelczynski savo pranešime „GRC technologijos taikymas kuriant naujas architektūrinio betono vizijas“ pateikė stiklo pluoštu armuoto betono technologiją ir jam gaminti naudojamas medžiagas. Pranešime daug tokio betono sėkmingo naudojimo dekoratyviems gaminiams (apdailai, santechnikai, baldams ir kitiems) pavyzdžių.

Dalius Kriptavičius, UAB „PERRI“ atstovas savo pranešime „Monolitinio architektūrinio betono kokybė: įtakojantys veiksniai, defektų priežastys, sprendimai“ pateikė dekoratyvių monolitinių konstrukcijų betonavimo technologinius ypatumus, skirtingų šalių reikalavimus betono paviršių kokybei, atsirandančių problemų sprendimo būdus.

Visi pranešimai buvo įdomūs ir naudingi, konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijose.