2023 gruodžio 2 d. šeštadienis, 21:16
Reklama  |  facebook

Mokslo ir verslo atstovai tradicinėje konferencijoje aptarė architektūrinio betono galimybes ir pranašumus

2023-02-17 07:39
„Architektūrinis betonas“ – tai buvo lapkritį įvykusios tradicinės konferencijos „Betonas ir gelžbetonis 2022“ tematika. Konferenciją suorganizavo Statybos industrijos asociacija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH).
nuotrauka
Konferencija. VILNIUS TECH / FB nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
LSIA (Lietuvos statybos industrijos asociacija),

Konferenciją atidarė ir sveikinimo kalbas tarė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Kliukas ir Statybos industrijos asociacijos prezidentas prof. Gintautas Skripkiūnas.

Į konferenciją „Architektūrinis betonas“ buvo pakviesti ne tik statybos industrijos asociacijos nariai, t.y. statybinių medžiagų gamintojai, bet ir architektai, projektuotojai (konstruktoriai), statybininkai, specifinių gaminių ir technologijų specialistai, statybų vystytojai ir statinių naudotojai.

Konferencijos tematika – betono panaudojimas architektūroje – išliko aktuali nuo 2019 metų, kai ji buvo suplanuota dar prieš pandemiją.

Anksčiau betonas buvo laikomas vien konstrukcine medžiaga, neturinčia dekoratyvių savybių ir reikalaujančia apdailos. Aišku, anuomet ir betono kokybė neatitiko jokių vizualinių reikalavimų, lyginant su dabartine situacija, kuomet stengiamasi išnaudoti visas betono galimybes – tiek mechanines savybes, tiek liejamų formų įvairovę, tiek ir jo dekoratyvumą išryškinant struktūrą. Įsigalėjo labai racionalus požiūris, leidžiantis taupyti medžiagas, darbo sąnaudas statyboje, didinti statinių ilgaamžiškumą, ypač pastatų išorėje. Lietuvos klimato sąlygomis pastatų išorės konstrukcijoms ir keliams turbūt geriausia medžiaga yra betonas – tiek cementinis, tiek silikatinis, tiek asfaltbetonis.

Konferencijos metu buvo pristatyti įvairūs pranešimai: architektų – iš meno srities, technologų – iš betono gamybos technologijų arba statybos procesų technologijų srities, konstruktorių – iš betoninių, kompleksinių ir kitų konstrukcijų projektavimo ypatumų.

VILNIUS TECH prof. architektas Gintaras Čaikauskas skaitė pranešimą „Betonas architektūroje“, kuriame akcentavo specialaus stiklo plaušu armuoto betono panaudojimo galimybes meninės koncepcijos formavimui ir pastato fasadų įrengimui Lietuvos klimato sąlygomis. Pranešėjo nuomone, tiek estetiniu, tiek ilgaamžiškumo požiūriu labai svarbios techninės tokios medžiagos charakteristikos, nuo kurių priklauso pastato fasado vaizdas bei atsparumas aplinkos sąlygoms. Pasak profesoriaus, tokios medžiagos fasadams Lietuvos klimato sąlygomis yra vienos iš tinkamiausių.

„INHUS Engineering“ direktorius Rytis Mušauskas savo pranešime „Pastatų architektūrinės išraiškos ir erdvių formavimas naudojant gelžbetonio sprendimus“ supažindino su stambių matmenų fasadinių konstrukcijų apdailos sprendimais ir tokių konstrukcijų panaudojimu atšiauraus klimato sąlygomis. Pranešėjas akcentavo aukštos kokybės surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir panaudojimo galimybes statybos procesuose sudėtingomis klimato sąlygomis ir tokių konstrukcijų ilgaamžiškumo iššūkius.

UAB „PEIKKO Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Bulota skaitė pranešimą „Gelžbetoninių ir plieninių kompozitinių konstrukcijų panaudojimas sprendžiant architektūrinius iššūkius“. Pranešime pateikta medžiaga apie racionalius pastatų konstrukcijų sprendimus, naudojant kompleksines betono ir plieno konstrukcijas.

Architektas Adomas Rimšelis (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai) savo pranešime „Betonas – išlaisvina“ akcentavo betono – kaip medžiagos – tinkamumą tam tikros paskirties ir tam tikros aplinkos pastatams. Architektas didelį dėmesį skyrė pastatų funkcionalumui ir darnai su aplinka, atmesdamas nereikšmingas natūraliai susidarančius konstrukcijų nevientisumo bei netolygumo defektus bei pažaidas.

Kauno technologijos universiteto profesorius Mindaugas Daukšys savo pranešime „Betono paviršiaus kokybės vertinimas“ nagrinėjo įprastinių ir dekoratyvinių betono paviršių kokybės vertinimo parametrus. Pateikė pamatuojamų betono paviršiaus charakteristikų vertinimo metodikas ir šioms charakteristikoms keliamus reikalavimus bei nepamatuojamų charakteristikų vertinimo metodikas. Minėtų tyrimų pagrindu paruoštas nacionalinis standartas LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“.

VILNIUS TECH profesorius Juozas Valivonis perskaitė pranešimą apie neseniai mus palikusio profesoriaus emerito Gedimino Jono Marčiukaičio ilgametę mokslinę veiklą. Profesorius G.Marčiukaitis buvo iškilus Lietuvos mokslininkas, pedagogas ir statybos inžinierius. Vienas žymiausių iš anksto įtemptų gelžbetoninių konstrukcijų tyrėjas. Yra paskelbęs 355 mokslinius straipsnius, yra 8 monografijų, 8 vadovėlių ir 24 metodinių knygų autorius. Jam vadovaujant apginta 13 mokslo daktaro disertacijų.

Jo atlikti tyrimai šiose srityse: iš anksto įtemptos gelžbetoninės konstrukcijos; technologinių veiksnių įtaka gelžbetoninių konstrukcijų elgsenai; polimerbetonis ir polimerbetoninės konstrukcijos; sluoksniuotos statybinės konstrukcijos. J.Valivonis pažymėjo, kad G.Marčiukaitis buvo pirmųjų ir vienintelių lietuviškų statybinių konstrukcijų projektavimo normų (Statybos techniniai reglamentai (STR) kūrimo iniciatorius ir vienas iš autorių; 5 unikalių Vilniuje pastatytų pastatų konstrukcinės dalies vadovas; daugelio pastatų ekspertizių bendraautorius. Taip pat pranešime aptarta mokslininko leidybinė veikla, kuriai jis buvo skyręs net 44 metus ir buvo žurnalų „Statyba ir architektūra“, „Architektūra ir miestų statyba“, „Statybinės medžiagos ir konstrukcijos“, „Statyba“, „Statybinės konstrukcijos ir technologijos“ redaktorius ir redkolegijų narys.

Architektas ir Kauno technologijos universiteto docentas Gintaras Prikockis perskaitė pranešimą „Betonas ir/ar paveldas“. Pranešime pateikė informaciją apie betono panaudojimą unikalioms statybinėms konstrukcijoms betonuoti nuo senų laikų. Pranešime nagrinėjami betono panaudojimo paveldo objektuose klausimai bei gausūs tokio panaudojimo pavyzdžiai.

UAB INCON direktorius Mantas Raišys perskaitė pranešimą „Modernios torkretavimo technologijos“, kuriame pateikė informaciją apie vieną iš specialių betonavimo būdų – torkretavimą, kuris naudojamas sudėtingiems betono paviršiams formuoti bei gali būti naudojamas ir dekoratyviems paviršiams gauti. Pranešėjas daug dėmesio skyrė Lietuvoje įgyvendintiems objektams, naudojant šią technologiją.

VILNIUS TECH docentas Arnoldas Šneideris savo pranešime „Armuoto architektūrinio betono paviršiaus pažaidos“ nagrinėjo dažniausiai pasitaikančius defektus betono paviršiuje, atsirandančius eksploatacijos metu.

Kolega iš Lenkijos STACHEMA Polska Cyprian Pelczynski savo pranešime „GRC technologijos taikymas kuriant naujas architektūrinio betono vizijas“ pateikė stiklo pluoštu armuoto betono technologiją ir jam gaminti naudojamas medžiagas. Pranešime daug tokio betono sėkmingo naudojimo dekoratyviems gaminiams (apdailai, santechnikai, baldams ir kitiems) pavyzdžių.

Dalius Kriptavičius, UAB „PERRI“ atstovas savo pranešime „Monolitinio architektūrinio betono kokybė: įtakojantys veiksniai, defektų priežastys, sprendimai“ pateikė dekoratyvių monolitinių konstrukcijų betonavimo technologinius ypatumus, skirtingų šalių reikalavimus betono paviršių kokybei, atsirandančių problemų sprendimo būdus.

Visi pranešimai buvo įdomūs ir naudingi, konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijose.

Tekstas parengtas dalyvaujant Remigijui Šalnai, Gintautuui Skripkiūnui,
Juozui Valivoniui, Arnoldui Šneideriui, Šarūnui Skuodžiui 
Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-12-01 14:09
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotas 171 naujas būstas ir fiksuota 15 sutarčių nutraukimų. Iš visų praėjusį mėnesį parduotų būstų 30 buvo rezervuoti ankstesniais mėnesiais, o į lapkričio statistiką įtraukti ...
nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
nuotrauka
2023-11-27 10:01
Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc.
nuotrauka
2023-11-27 09:28
Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“.
nuotrauka
2023-11-24 16:17
Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia...
nuotrauka
2023-11-24 09:56
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav...
nuotrauka
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
nuotrauka
2023-11-24 07:56
Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.
nuotrauka
2023-11-23 13:28
Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.
nuotrauka
2023-11-22 12:56
Skaitmenizavimo procesai sparčiai keičia visą pasaulį, o šiame kontekste tampa aišku – jei valstybė ir verslas neinvestuos į dirbtinio intelekto galimybių išnaudojimą, didžiųjų duomenų įveiklinimo sprendinius ir kitus skaitmeninius įrankius, ilgainiui didės skaitmeninė atskirtis tarp pažengusių ir p...
nuotrauka
2023-11-22 12:28
Universitetai ir kolegijos praktikas įmonėse studentams yra įtraukusios į privalomąją studijų programą. Verslas šį praktinį teorinių žinių pritaikymą sutinka palankiai, nes tai leidžia viduje užsiauginti trūkstamus darbuotojų resursus. Ar praktika studijų metais gali išspręsti šį iššūkį ir kokią nau...
nuotrauka
2023-11-21 13:42
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) akredituotoje elektromagnetinio suderinamumo laboratorijoje Kaune bus įrengta pusiau beaidė kamera (SAC) su valdymo kambariu. Beveik 1,8 mln. eurų vertės sutartis pasirašyta su įmone „Statela", kuri atstovauja ETS-Lindgren, pasaulinio lygio beaidžių kamerų gamintoją.
nuotrauka
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
nuotrauka
2023-11-17 13:26
Vyriausybė pritarė Gedimino pr. 38, Vilniuje esančio pastato atnaujinimo projektui. Sovietmečiu statytas, energetiškai neefektyvus ir nusidėvėjęs pastatas po modernizacijos taps šiuolaikiškais ir tvariais valstybės įstaigų namais. Projekto įgyvendinimui jau gauta beveik 10 mln. eurų Aplinkos projekt...
nuotrauka
2023-11-17 10:36
„Ruukki Construction", priklausanti „SSAB" grupei, bendradarbiauja su „Honkarakenne", siekiant išbandyti „SSAB" plieno pritaikymą stogo dangų gamybos procese. Pirmasis stogas, pagamintas iš plieno be iškastinio kuro, bus montuojamas ant „Honka" rąstinio namo, kuris yra statomas Klaukkala, Suomijoje....
nuotrauka
2023-11-17 08:08
Pasak Valstybės duomenų agentūros, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje iš viso pabaigta statyti 2 190 naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų. Tai 1,7 proc. daugiau nei atitinkamą ketvirtį 2022-aisiais.
nuotrauka
2023-11-16 15:09
Įmonių grupė „Northway" Vilniuje pradeda plėtoti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą BIO CITY. Šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, prilygstančioje 10-iai futbolo aikštynų, įsikurs 6 dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai. Juose bus vystom...
nuotrauka
2023-11-16 12:02
Siekiant paspartinti projekto užbaigimą, Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) rekonstrukcijai Vyriausybė papildomai skyrė 4 mln. 389 tūkst. eurų. Šios lėšos LNDT prašymu skirtos vykdomam tęstiniam investicijų projektui „Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato Vilniuje, Gedimino pr. 4, reko...
nuotrauka
2023-11-15 13:49
2023 m. rugsėjį šalyje atlikta statybos darbų už 549,6 mln. EUR to meto kainomis. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, tai 1,1 proc. daugiau nei rugpjūtį (palyginamosiomis kainomis).

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas