Bendrovės „ORLEN Lietuva“ (Būtingės terminalas) užsakymu, AB „Montuotojas“ sumontavo 52 tūkst. kub. m naftos ir naftos produktų talpyklą su plaukiojančiu stogu TK-106 ir technologinius vamzdynus – antžeminius DN900, DN600, DN400 ir požeminį priešgaisrinio vandentiekio tinklą DN300. Statybos montavimo darbų vertė siekė 4,6 mln. eurų. AB „Montuotojas“, kaip generalinis rangovas, savo jėgomis atliko 72 proc. visų darbų, subrangovai vykdė bendrastatybinius bei elektros ir automatikos darbus.

Montuodami naftos talpą, suvirino per 3 km siūlių

„Montuotojas“ sumontavo talpą, kurios vidinis skersmuo – 60,7 m, aukštis – 20,9 m, pripildymo aukštis – 19,64 m, užstatymo plotas – 2892 kv. metrai. Išorėje talpa padengta antikorozine danga. Talpoje sumontuoti propeleriniai maišytuvai su elektrine pavara, įrengti naftos temperatūros ir lygio matuokliai, kurių signalai siunčiami į centrinį valdymo kompiuterį.

Nuotraukoje – Sėkmingai dirbančios įmonės apdovanojimą atsiima „Montuotojo“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras. LPK nuotr.

Talpos viduje sumontuotas pontoninis plaukiojantis stogas, kuris kyla arba leidžiasi, priklausomai nuo kintančio naftos tūrio. Ant plaukiojančio talpyklos stogo sumontuoti alsuokliai, lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema, sumontuotos talpyklos valymo angos, aptarnavimo aikštelės bei laiptai. Taip pat ant talpyklos sienų sumontuoti priešgaisriniai įrenginiai: putokšlio generatoriai ir rezervuaro aušinimo žiediniai vamzdynai. 

„Mūsų specialistai iš viso sumontavo daugiau kaip 1300 tonų plieno. Talpyklos suvirinimas atliktas taikant įvairias suvirinimo technologijas, – sako bendrovės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Alfonsas Jaras. – Iš viso buvo suvirinta daugiau kaip 3 kilometrai suvirinimo siūlių. Ir visas šis įspūdingas talpyklos metalinės dalies montažas, kai ypatingą dėmesį reikėjo skirti virinamų jungčių kokybei bei talpos geometrijai, truko rekordiškai trumpą laiką – tik 16 savaičių.“

Tačiau greitas darbo tempas, akcentuoja A. Jaras, tuo labiau, kai dirbama aukštyje, negali prasilenkti su saugaus darbo reikalavimais. Kad ir kokios saugos darbe sistemos būtų įdiegtos įmonėse, šiame procese dalyvauja dvi pusės: darbdavys, instruktuojantis darbuotojus ir suteikiantis būtinas apsaugos priemones, ir darbuotojas, kuris naudojasi šiomis priemonėmis. Saugą darbe lemia darbdavio ir darbuotojo tandemas.

Belaukiant darbų pradžios, vyko kruopštus pasirengimas

Rangos sutartis dėl projekto su „ORLEN Lietuva“ (Būtingės terminalas) buvo pasirašyta dar 2017 m. gegužės 5 d., tačiau „Montuotojui“ teko laukti apie pusantrų metų, kol galima buvo pradėti rangos darbus – projektas dėl priežasčių, nesusijusių su įmone, buvo atidėliojamas ne vieną sykį. Tą laiką įmonė panaudojo pasirengimui. Buvo suburta darbuotojų grupė, parengti vadybininkai, sukomplektuota įranga metalo apdirbimui – A. Jaro pastebėjimu, buvo pasirengta nelyg siuvėjo, siūsiančio geriausią rūbą: nuo adatos ir siūlo iki pasirengimo daryti mažiausią dygsnelį. Nors rangovai buvo pasirengę dirbti per liūtis, tačiau teko darbuotis ištveriant kone 80 laipsnių karštį, kuris tvyrojo rezervuare. Buvo perorganizuojamas darbo laikas: ilginamos pietų pertraukos, vėlinami darbai vakarais. 

„Mes didžiuojamės, kad per rekordiškai trumpą laiką sumontavome inžineriškai sudėtingą ir aplinkos požiūriu tokį atsakingą objektą, kokių Baltijos šalyse yra vos keli. Ir jis sėkmingai naudojamas jau pusmetį“, – sako bendrovės generalinis direktorius A. Jaras, akcentuodamas, kad tokių rezultatų pasiekta dėl komandos gebėjimo susikoncentruoti į darbą, dėl gebėjimo valdyti krizines situacijas. Įmonei pavyko įveikti visus iššūkius, todėl per trumpą laiką pasiekta aukšta kokybė. O ji buvo vertinama keliais etapais: rangovo, užsakovo ir trečiosios šalies. A. Jaro žodžiais, 99,9 proc. atvejų būtini kokybės parametrai buvo pasiekti iš pirmo karto.

Techninį saugyklos projektą parengė UAB „Pramprojektas“, darbo projektą – UAB „Provivo LT“. Darbai užbaigti 2018 m. liepos 30 dieną. 

Įmonė dirba stabiliai, bet atidžiai stebi rinkos įtampas

Bendrovė „Montuotojas“ dirba stabiliai ir, kaip jai jau įprasta, kone kasmet gauna „Sėkmingai dirbančios įmonės“ apdovanojimą. Šie metai taip pat pažymėti Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimu didžiųjų įmonių grupėje. 

Kalbėdamas apie metų trijų ketvirčių rezultatus, „Montuotojo“ generalinis direktorius A. Jaras patvirtina savo ir valdybos nuostatą absoliučią daugumą darbų vykdyti vietos rinkoje. Jis nuosekliai laikosi pozicijos, kad neteisinga, kai į Lietuvos rinką vykdyti ir pelningų, ir šaliai svarbių projektų ateina užsienio kompanijos.

„Kol Lietuvos rinkoje galima dirbti, į užsienį neiname – negalima užleisti Lietuvos rinkos svetimiems, o patiems darbo ieškoti užsienyje, – sako A. Jaras. – Keletą smulkių projektų vykdome tik Latvijoje ir Švedijoje – pirmą metų ketvirtį darbų apimtys užsienyje siekė 199,8 tūkst. Eur, trečią ketvirtį – 153,7 tūkst. Eur.“

„Montuotojo“ darbo našumas, lyginant su 2017 m., per tris metų ketvirčius išaugo 4 proc., o iki 2018 m. pabaigos tikimasi 5 proc. augimo. Tačiau šie skaičiai bendrovės vadovų nedžiugina, nes atlyginimai auga kur kas daugiau – apie 10–12 proc. Šių skaičių spąstuose atsidūrė kone kiekviena Lietuvos įmonė. Išeitis, A. Jaro žodžiais, tik viena: būtina didinti darbo našumą per intensyvią modernizaciją. Jis, kaip Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas, džiaugiasi, kad Asociacijai pavyko išjudinti skaitmeninę statybą ir suteikti jai pagreitį.

Bendrovė per tris 2018 m. ketvirčius į gamybos priemones investavo per 200 tūkst. Eur. Šios investicijos yra atsakas į darbo rinkoje juntamą įtampą.

Pastaruoju metu, kaip pastebi A. Jaras, ėmė strigti ir įmonių tarpusavio atsiskaitymai. Neretai nebeužtenka net 60 dienų, ir tokių įmonių daugėja. 

„Tai rodo, kad pramoninė statyba, inžinerinių tinklų įmonės, kelininkai balansuoja ant rentabilumo ribos“, – neramiai konstatuoja A. Jaras, vertindamas Lietuvos įmonių materialinių, darbo ir piniginių resursų panaudojimo efektyvumą.

Bendrovė „Montuotojas“ orientuoja savo veiklą į vidaus rinką (tik nežymi dalis darbų vykdomi užsienyje), ieško būdų koncentruotis dirbti kuo lokalesnėje rinkoje (nes logistika didina išlaidas), vertina rinkos rizikas (atsiskaitymų vėlavimas) ir reaguoja į iššūkius (darbuotojų trūkumą kompensuoja moderniomis technologijomis). Tai yra stambios įmonės valdymo pamatas, kuris lemia projektų kokybę ir svarų įmonės vardą rinkoje.