Būsto pardavimų skaičius atitinka aplinkybes rinkoje

„Palyginti su balandžiu, kai buvo nupirktas 191 būstas, gegužę stebėtas vos didesnis pirkėjų aktyvumas – parduota 7 proc. daugiau būstų nei ankstesnį mėnesį. Vertinant pernykščio gegužės mėnesio rezultatus, kuomet buvo nupirkti 249 būstai, šiųmetiniai pardavimai sumenko 18 proc. Šiandien matomą sumažėjusį būsto rinkos aktyvumą lemia suprastėjusios ekonominės aplinkybės“, – „Realco“ pranešime cituojamas pardavimo direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Pasak jo, esminę įtaką pardavimams daro išaugusi 6 mėnesių EURIBOR palūkanų norma – šiuo metu ji siekia 3,78 proc., kai praėjusį mėnesį buvo 3,622 proc. Atitinkamai išduodama ir mažiau naujų paskolų – Lietuvos banko duomenimis, šiemet jų suteikta 17 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

„Jei pernai būsto įperkamumas mažėjo dėl NT kainų augimo, tai dabar gyventojų perkamąją galią labiausiai mažina augančios palūkanos ir dėl to brangstančios paskolos“, – sako M.Chmieliauskas.

Jam pritaria ir kompanijos „Citus“ analitikas Šarūnas Tarutis. „Citus“ duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir kotedžų (antras geriausias rezultatas šiemet), o laikinojoje sostinėje – dėl 49. Naujų būtų ir kotedžų įsigijimo sandorių kiekis didžiausiuose šalies miestuose pratęsia pozityviai stabilią tendenciją.

„Paskutinio pavasario mėnesio pardavimų rezultatas yra daug pasakantis Lietuvos NT rinkos lakmuso popierėlis. Bendros šalies ekonominiai rodikliai triumfuoti pagrindo nesuteikia, todėl būsto pardavimų skaičius visiškai atitinka aplinkybes. Praėjusiais metais paklausai atslūgus šiemet ji stabilizavosi ir sudaro apie 220 sandorių per mėnesį. Aš tai priskirčiau akivaizdžiai „naujajai normalybei“, kuri artimiausiu metu išliks ir prie kurios plėtotojai sėkmingai prisitaikė, todėl stabilizaciją matome visose srityse – taip pat ir kainų bei pasiūlos“, – „Citus“ pranešime cituoojamas investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Ekspertas padėtį vertina kaip pozityvią, nes pirkėjų susidomėjimas išlieka aukštame lygyje, lyginant su ankstesniais rinkos sulėtėjimais. Taip pat auga darbo užmokestis, mažėja infliacija, todėl šiais metais galime matyti ir aktyvesnių laikotarpių, o didesnis rinkos sujudimas projektuotinas kitų metų pradžiai, kada, tikėtina, mažėjantis Euribor ims didinti konkurenciją tarp pirkėjų.

NT pasiūlos lankstumas padidėtų, jei biurokratija statybų leidimų išdavimo srityje mažėtų

Pirminėje Vilniaus NT rinkoje šiuo metu galima rinktis iš 127 projektų ir 3649 būstų sandėlio, iš kurių 604 – nepradėtuose statyti, 1316 – statomuose ir 1729 – baigiamuose statyti arba pastatytuose projektuose. Būstų sandėlis antrą mėnesį iš eilės mažėja – palyginti su balandžiu, gegužę jis sumenko 3,5 proc., nors į rinką buvo įlieti 2 nauji projektai su 78 būstais. Pernai tuo pačiu laikotarpiu gyventojai rinkosi iš kur kas mažesnio projektų skaičiaus ir būstų sandėlio – atitinkamai 109 ir 2719.

„Dėl apsunkusių finansavimo galimybių ir pabrangusių paskolų, stagnacijos rinkoje neatsiranda naujų didesnių projektų, kurie galėtų papildyti vis dar negausų būstų sandėlį“, – teigia „Realco“ pardavimo direktorius.

Gegužę organizuotame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Būsto forume akcentuota, jog NT pasiūlos lankstumas padidėtų, jei biurokratija statybų leidimų išdavimo srityje mažėtų. Tai ne tik padidintų naujų projektų skaičių, bet ir užtikrintų konkurencines sąlygas pirkėjų atžvilgiu, o tai – dar vienas galimas katalizatorius paklausos didėjimui.

Kalbant apie skirtingas būsto klases, tiek Vilniuje, tiek Kaune ekonominio segmento būstų dalis kryptingai mažėja: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 732, Kaune – 338. Sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra 1 890 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų beveik po lygiai, atitinkamai, 306 ir 282. Laikinojoje sostinėje vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 503, prestižinio – 153; liukso klasės projektų Kaune šiuo metu nesiūloma.