K. Kuizinas yra ilgametis Šiuolaikinio meno centro (ŠMC), kuris po kapitalinės rekonstrukcijos šį rudenį atvers duris lankytojams ir kurio naujas padalinys – Sapiegų rūmai Vilniuje – atidarytas šį pavasarį, vadovas. Vadovaujant K. Kuizinui, ŠMC tapo viena svarbiausių šiuolaikinio meno institucijų Rytų Europoje, padėjusi formuoti tarptautines karjeras keletui kartų Lietuvos menininkų, kuratorių bei menotyrininkų.

Kaip ŠMC vadovas ar komisaras K. Kuizinas šešis kartus buvo atsakingas už Lietuvos nacionalinį paviljoną Tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. Jo paties kuruotas menininko Dariaus Mikšio projektas „Už baltos užuolaidos“ apdovanotas specialiu tarptautinės žiuri paminėjimu. K. Kuizinas organizavo Lietuvos menininkų pristatymus Liverpulio, San Paulo bienalėse, įvairiose tarptautinėse meno mugėse (Frieze Londone, Art Affair Vienoje ir kt).

Per savo karjerą K. Kuizinas organizavo nemažai architektūros parodų („Architectonicum. Italų šiuolaikinė architektūra“, „Behnisch ir partneriai“, „Alvar Aalto. Architektūra, dizainas“, „Dviejų Vokietijų architektūra 1949–1989“, Valdo Ozarinsko retrospektyvą ir kt.). Už pasiekimus kuruojant parodas buvo nominuotas Walter Hopps premijai JAV. K. Kuizinas apdovanotas Norvegijos „Riterio“ ordino kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu ir ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžiumi.

„Džiaugiuosi man patikėta užduotimi vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui (NAI) Kaune – institucijai, kurios ilgai laukėme ir kurios svarba mūsų šalyje yra neįkainojama. Architektai yra visuomenės bei aplinkos formuotojai, todėl sieksiu, kad Lietuvos architektūros pasiekimai, tolesnė raida bei šios srities keliami klausimai taptų aktualūs ne tik profesinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei bei visiems, kurie domisi naujausiomis pasaulio ir Lietuvos architektūros tendencijomis, mūsų gyvenamosios aplinkos ateitimi.

Kauno centrinio pašto

pastatas.

Manto Juso nuotr.

Naujų kultūros institucijų kūrimas man visuomet atrodė kaip kvapą gniaužiantis iššūkis ir NAI nėra išimtis. Sieksiu, kad institutas taptų globalaus architektūros lauko tyrimų laboratorija, naujausių idėjų pristatymo platforma bei tolesnių procesų Lietuvos architektūroje katalizatoriumi, taip pat vieta, kurioje susitiktų teorija ir praktika, tradicija ir inovacija, vietos kontekstas ir pasaulinės tendencijos, architektūra ir visuomenė“, – sako pranešime cituojamas K. Kuizinas.

Penkerių metų kadencijai išrinktas vadovas turės galimybę sukurti naują kultūros įstaigą, veiksiančią išskirtiniame modernizmo architektūros pastate – buvusiame Kauno centriniame pašte, kurio tvarkybos darbų projektai jau rengiami.

Nacionalinis architektūros institutas įsteigtas skatinti Lietuvos architektūros meno raidą, pristatyti Lietuvos architektūros meną Lietuvoje ir užsienyje, taip pat užsienio architektūros meno raidos tendencijas Lietuvoje, kaupti, saugoti ir tyrinėti Lietuvos architektūros meno ir architektūros paveldo muziejines vertybes ir dokumentus.

Atrankos komisiją sudarė septyni nariai: kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė (komisijos pirmininkė), architektė Andrė Baldišiūtė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė, Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės vadovė Janina Krušinskaitė, aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis ir architektas, architektūros istorikas Matas Šiupšinskas.