„Naresta“ nepriekaištingai įgyvendino pasaulinės architektūros žvaigždės projektą ir pelnė „Lietuvos metų gaminio“ aukso medalį
Išskirtinės ekstravagancijos MO muziejaus pastatas, iškilęs buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje, Vilniaus senamiesčio ir naujamiesčio sankirtoje, atnešė naujų vėjų į Lietuvos muziejų panoramą, kurioje dominuoja valstybinės ir nacionalinės institucijos. MO muziejus suprojektuotas su centrine pastatą skrodžiančia lauko ertme – trijų lygių viešam naudojimui skirta terasa. Granitiniai laiptai, kuriais iš vienos terasos lygio patenkama į aukščiau esantį – muziejaus išskirtinumas. Jie – labai stipri viešosios erdvės dalis. Dėl šių laiptų ilgą laiką apleista ikoninė Vilniaus vieta tampa įdomesnė.
„Kvalifikuota įmonės inžinierių komanda, nepriekaištinga darbų kokybė, nuostata visada lenkti kitus žingsniu – tokios yra statybų bendrovės „Naresta“ stiprybės, padėjusios per pusantrų metų – minimalų terminą, per kurį technologiškai teisingai galima atlikti darbus – įgyvendinti ambicingą, visame pasaulyje savo kontraversiškais projektais garsaus architekto Danielio Libeskindo MO muziejaus projektą“, – sako A. Šlenys, kurio vadovaujama UAB „Naresta“ per daugiau nei 25-erius veiklos metus sukaupė nemažą visuomeninių pastatų, daugiabučių statybų bei paveldosauginių objektų restauracijos patirtį. Bendrovei užsakovai patiki vis ambicingesnius projektus – nuo verslo centrų iki bažnyčių.
MO atspindi svarbią pasaulinę tendenciją – didėjantį privačių muziejų ir prabangių meno kūrinių saugyklų poreikį. Asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įkurtas ir tik privačių lėšų dėka iškilęs MO – vienintelis Lietuvoje tokio masto privatus muziejus, kuriam suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas. Iki tol jis beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų, o išskirtinio pastato statybos bei įrengimo darbų biudžetas viršijo 8 mln. eurų. Pasak MO muziejų suprojektavusio Danielio Libeskindo, tokio pat muziejaus pastato statyba ir jo įrengimas Vokietijoje būtų kainavęs ne mažiau kaip 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.
Ekspozicijų salė be kolonų ir spiraliniai laiptai be atramų – pastato stebuklai
Įgyvendinti tokio masto projektą Vilniaus kultūros paveldo teritorijoje (senamiestyje) patikėta bendrovei „Naresta“. Tikras galvosūkis pastato projektuotojams, statybos inžinieriams ir rangovams buvo įgyvendinti architektų užmojį pastato viduje išsisukti beveik be stačių kampų. Daugiausia pasiruošimo ir projekto komandos profesionalumo prireikė 400 kv. m pakabinamai konsolei virš pagrindinio įėjimo, atvirkštinio stogo bei pasvirusios vitrinos metalinėms konstrukcijoms suprojektuoti ir įrengti.
Metalinę konsolę laiko 30 m ilgio gembė. Išorinėse pastato sienose esantys elementai, veikiami tempimo jėgos, atlieka santvaros funkciją – sujungia gembes su pamatu, taip įtvirtindami statinį. Vieni pamato poliai nuolat traukiami aukštyn, kiti – stumiami žemyn, tokiu būdu pasiekiama viso statinio pusiausvyra. Trečio aukšto pagrindinė meno kūrinių ekspozicijos salė – daugiau nei 1000 kv. m ploto ir nė vienos laikančiosios kolonos – dar vienas MO muziejaus pastato stebuklas, kurį įgyvendino „Narestos“ komanda.
Daugiausia diskusijų kilo dėl muziejaus akcento – spiralinių laiptų, besitęsiančių per tris pastato aukštus. Šie laiptai ypatingi tuo, kad remiasi tik į pamatą, įrengtą po jais, ir per visus pastato aukštus neturi atramų. Spiralinių laiptų betonavimo darbai užtruko apie tris mėnesius. Beje, muziejaus ašimi tapusių laiptų forma buvo koreguojama ir vizualizuojama daugiau nei 60 kartų, o preciziškai atliktus betonavimo ir iš daugiau kaip centimetro storio plieno lakštų spirale išlenktų turėklų montavimo darbus gyrė ir muziejaus mecenatas V. Butkus. „Nors iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo, kad tokius laiptus įrengti lengva ir paprasta, statybininkams ir konstruktoriams teko ilgai diskutuoti dėl konkrečių mazgų pasirinkimo“, – sako bendrovės „Naresta“ generalinis direktorius Arūnas Šlenys.
Ypatingos paskirties pastato konstrukcijai ir apdailai naudotos ekologiškos medžiagos, turinčios minimalų arba visai neturinčios neigiamo poveikio aplinkai. Meno kūrinių saugumui užtikrinti sumontuota sistema, gesinanti azoto-argono dujų mišiniu, kad, kilus gaisrui, meno kūriniai nebūtų sugadinti.Inovatyvūs sprendimai įvertinti Lietuvoje ir pasaulyje
Įgyvendinti užsakovų lūkesčius ir pastatyti bei įrengti nepriekaištingos kokybės nacionalinės reikšmės pastatą per suspaustą 18 mėnesių terminą statybų bendrovei padėjo BIM įrankiai ir technologijos. Naudojant trimatį modelį, tapo lengviau suprasti sudėtingas konstrukcijų vietas, jų sujungimo mazgus. Prie šio architektūriškai ir konstrukciškai nestandartinio objekto statybos metu dirbo apie 300 įvairių specialistų komanda.
Atsižvelgiant į objekto išskirtinumą, kompleksiškumą ir technologinį sudėtingumą, vertinant panaudotas pažangiausias BIM technologijas, darbų vykdymo organizavimo ir darbų kokybę, Lietuvos vardo garsinimą ir reprezentaciją pasaulyje, už muziejaus statybą ir įrengimą UAB „Naresta“ skirtas konkurso „Lietuvos metų gaminys 2019“ aukso medalis.
Per beveik metus nuo muziejaus atidarymo sulaukta daugiau nei 2000 straipsnių bei reportažų Lietuvos bei užsienio žiniasklaidoje. MO muziejus įtrauktas į įvairius vertų aplankyti muziejų sąrašus. Įtakingas architektūros žurnalas „Architectural digest“ pirmą kartą Lietuvos kultūros istorijoje MO muziejų įtraukė į labiausiai lauktų muziejų penketuką, o Italijos naujienų agentūra ANSA – į pasaulio šiuolaikinio meno muziejų, kuriuos verta aplankyti, dešimtuką. Taip pat MO muziejus pateko tarp nominantų tarptautiniame konkurse „EU Prize for Contemporary Architecture – Mies van der Rohe Award“.