Vandenyje beveik visiškai panaikinami teršalai, o likusi naftos produktų koncentracija – iki 0,2 mg/l. Ši technologija žymiai efektyvesnė ir pigesnė nei kitos šiuo metu rinkoje esančios alternatyvos.

Nors reikalavimai skirtingose šalyse skiriasi, daugelyje Europoje ir Amerikos šalių naftos produktų kiekis vandenyje, patenkančiame į aplinką, negali viršyti 5 mg/l (Lietuvoje ši norma – 1mg/l). Nors jūros augalai ir gyvūnai dėl tokio taršos kiekio išgyvena, naftos produktai patenka į jų organizmus, juos nuodija ir pereina ekosistema toliau.

Sėkmingai įdiegta ir „Klaipėdos naftos“ terminaluose veikianti technologija gali būti pritaikyta pačiose įvairiausiose srityse: pavyzdžiui, ji tinkama balastinio vandens, automobilių plovyklų ir stovėjimo aikštelių nuotekoms valyti.

„Šiuo metu technologija modifikuojama, siekiant ją pritaikyti naudojimui ir kitose pramonės srityse, kuriose galimos organiškai užterštos nuotekos – maisto, chemijos, žemės ūkio produktų gamybos. Technologiją galima taikyti nuotekoms valyti, arba ją įdiegti į ciklinį procesą – kai švarus, sterilizuotas vanduo grįžta į gamybą“, – teigia V. Račys.

KTU mokslininkų sukurtoje biologinių nuotekų valymo sistemoje naudojami mikroorganizmai, galintys prisitaikyti prie tam tikros aplinkos; jie parenka tam tikrus fermentus, kurie įgalina skaidyti naftos produktus, kitaip tariant, „suvirškina“ kenksmingas medžiagas jas paversdami anglies dioksidu ir vandeniu.

Pasak KTU mokslininko V. Račio, didžiausias iššūkis – vandens valymo technologijoje užtikrinti mikroorganizmų stabilumą: juos sunku išauginti, tačiau labai lengva prarasti.

„Paslaptis ta, kad mes radome būdą kaip išlaikyti mikroorganizmus sistemoje. Dėl to ji yra labai stabili ir patikima, praktiškai nesunaikinama“, – teigia jis.