Gamybos linijose – išmanieji robotai ir tūkstančiai tonų naujos žaliavos

Šiame moderniame objekte bus užtikrintas visiškai uždaras ir vientisas ciklas – nuo gyventojų atiduotų atliekų priėmimo iki galutinio produkto sugeneravimo rinkai. Į centrą patekę dėvėti drabužiai bei kiti tekstilės gaminiai visų pirma bus rūšiuojami atskiriant dar tinkamus nešioti daiktus. Likučius apdoros automatinis rūšiavimo robotas, atskirsiantis medžiagas pagal jų prigimtį – poliesterį, medvilnę, nailoną, vilną ir kitus pluoštus.

Atskirtos žaliavos bus perdirbamos į pluoštą, iš kurio vėliau bus gaminama geotekstilė, paklotai, sorbentai, drenavimui, baldams bei čiužiniams skirtas veltinys ir kiti neaustiniai produktai. Numatoma, kad centre per metus bus galima išrūšiuoti ir perdirbti daugiau kaip 20 tūkst. tonų tekstilės atliekų bei pagaminti virš 4 tūkst. tonų naujų gaminių. Statybas planuojama užbaigti kitų metų trečiąjį ketvirtį, o paskutinį ketvirtį – pradėti įrangos derinimą ir gamybą. Projekte numatyta sukurti iki 50 naujų darbo vietų.

„Tekstilės perdirbimas Lietuvoje nebėra ateities vizija – tai tampa šiandienos realybe. „Atliekų tvarkymo centro“ įgyvendinamas projektas išsiskirs tuo, kad vienoje vietoje bus užtikrintas visas tekstilės atliekų tvarkymo ciklas – nuo surinkimo iki rinkoje paklausaus produkto pagaminimo. Tai reikšmingas žingsnis kuriant žiedinę ekonomiką ir ieškant konkrečių sprendimų tekstilės poveikiui aplinkai mažinti“, – teigia bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vadovas Andrius Puškorius.

Griežtėjantys reikalavimai spaudžia gamintojus ir importuotojus

Sisteminiai pokyčiai siejami ir su teisiniu reguliavimu: 2028 m. pradžioje įsigalios gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas. Įmonės privalės atsakyti už savo gaminį per visą jo gyvavimo ciklą – nuo gamybos bei pateikimo rinkai iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.

Verslo atstovams teks ne tik finansiškai prisidėti prie atliekų tvarkymo, bet ir iš esmės keisti gaminių kūrimą:

• Skatinti ilgaamžių bei lengviau perdirbamų audinių gamybą; 
• Mažinti perteklinę gamybą ir užtikrinti medžiagų atsekamumą;
• Plėsti surinkimo tinklą bei steigti specializuotas priėmimo vietas gyventojams.

Viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra turėti aiškų atsakymą, ką daryti su surinktomis atliekomis: „Efektyvi sistema turi apimti ne tik surinkimą bei rūšiavimą, bet ir perdirbimą bei realų gautos žaliavos panaudojimą. Šis projektas svarbus būtent dėl galutinio rezultato – iš netinkamos naudoti tekstilės gaminti naujus, rinkoje vertę turinčius produktus.“

Skaičiai vis dar gąsdina: didžioji dalis išmetama kartu su buitinėmis šiukšlėmis

Šiuo metu šalyje kasmet susidaro apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, tačiau atskirai surenkama tik maždaug 11 tūkst. tonų. Likusi dalis patenka į mišrius komunalinius srautus ir yra sudeginama arba šalinama sąvartynuose. Vilniaus regione 2025 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai apie 240 kg mišrių atliekų, iš kurių beveik 20 kg sudarė tekstilė.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. į tekstilės konteinerius galima mesti ir nebetinkamus dėvėti drabužius, poromis surištą avalynę, rankines, diržus, kepures, pirštines, užuolaidas, patalynę, staltieses, rankšluosčius bei minkštuosius žaislus. Gyventojai raginami tekstilę sudėti į maišus, juos užrišti ir įmetus uždaryti konteinerio dangtį. Daugiau informacijos apie atliekų tvarkymą galima rasti tinklapyje atliekos.lt.