Vis dėlto ekspertai teigia, kad dėl to ne visada galima kaltinti Lietuvos klimatą – daug didesnę įtaką įrangos ilgaamžiškumui turi medžiagų kokybė, projektiniai sprendimai, įrengimas ir priežiūra.

Įrangos ilgaamžiškumą lemia ne vien oras

Pasak sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ projektų vadovo Vitalijaus Počemos, viešosios erdvės įrangą gali pažeisti vandalizmas ir nepriežiūra, tačiau dalis problemų atsiranda dar renkantis medžiagas ar projektuojant objektus.

Eksperto teigimu, jeigu plieninė suolo konstrukcija pradeda rūdyti vos po dvejų ar trejų metų, tikėtina, kad ji buvo netinkamai paruošta ir nepakankamai apsaugota nuo korozijos. Tinkamai cinkuotas suolas, anot jo, gali tarnauti 15–20 metų.

Panaši situacija ir dėl konstrukcijų tvirtumo. Jei įrenginiuose atsiranda mikroįtrūkimų, vien šalčio poveikiu to paaiškinti nereikėtų – problema gali būti netinkamai apskaičiuotos apkrovos.

Viešuosiuose pirkimuose kaina ne visada reiškia kokybę

V. Počema atkreipia dėmesį ir į plastikinių elementų kokybę. UV spinduliams atsparus plastikas gali ilgai išlaikyti spalvą ir savo savybes, tačiau prastesnės kokybės medžiaga vos po kelių sezonų gali pradėti blukti.

„Bipa“ nuotr.

 

Eksperto teigimu, viešųjų pirkimų reikalavimuose ne visada pakankamai dėmesio skiriama tokioms savybėms kaip plastiko atsparumas ultravioletiniams spinduliams. Tuomet pagrindiniu kriterijumi tampa kaina, pasirenkama pigesnė mediena, plonesni metaliniai elementai ar paprastesnės technologijos. Tai gali lemti trumpesnį įrangos tarnavimo laiką.

Ne mažiau svarbūs ir projektiniai sprendimai. Pavyzdžiui, sporto dangoms būtina numatyti tinkamą vandens nutekėjimą. Jei drėgmė kaupiasi po danga, ją veikiant šalčiui ir temperatūrų svyravimams gali atsirasti įtrūkimų.

Papilkėjusi mediena dar nereiškia, kad suolas susidėvėjo

Gyventojus neretai klaidina ir papilkėjusi medinių suolų ar kitų įrenginių išvaizda. Tačiau tai savaime nereiškia, kad mediena prarado savo tvirtumą. Pasak V. Počemos, dažniausiai tai natūralus medienos senėjimo procesas, o norint išsaugoti pradinę spalvą pakanka medieną periodiškai perlakuoti.

Viešųjų erdvių įrangai dažniausiai naudojamas kietmedis, pavyzdžiui, juodalksnis, ąžuolas ar uosis, kuris specialiai apdorojamas ir pritaikomas lauko sąlygoms. Tinkamai prižiūrima kokybiška mediena gali gerai atrodyti ir po dešimtmečio.

Tuo metu maumedis, nors dažnai laikomas ilgaamže medžiaga, ne visada yra optimalus pasirinkimas. Dėl natūralaus medienos judėjimo jis gali išrauti tvirtinimo varžtus.

Vaikų aikštelėms ypač svarbi nuolatinė priežiūra

Vaikų žaidimų aikštelių įrangą ir dangas visoje Lietuvoje tikrinančios įmonės „Inspectum“ vadovas Sergejus Kazunko taip pat pabrėžia medžiagų pasirinkimo ir priežiūros svarbą.

Jo teigimu, ta pati medžiaga gali tarnauti labai skirtingai, priklausomai nuo to, kaip ji buvo paruošta naudoti lauko sąlygomis. Pavyzdžiui, tinkamai impregnuota ir nuo drėgmės gamykloje apsaugota mediena bus gerokai atsparesnė nei atsainiai paruošta medžiaga.

Ypač jautri yra fanera. Jei ji tinkamai neprižiūrima nuo pat įrengimo, po trejų ar ketverių metų gali pradėti sluoksniuotis, deformuotis ir prarasti atsparumą. Mediniai statramsčiai, jeigu nėra periodiškai padengiami apsaugine danga, po ketverių ar penkerių metų gali pradėti skilinėti ir pūti. Didesnės rizikos kyla žiemą, kai statramsčiai ilgą laiką būna apsupti sniego ir gauna daugiau drėgmės.

Gedimų galima išvengti laiku atliekant paprastą priežiūrą

Pasak „Bipa“ projektų vadovo, įrenginių eksploatacijos taisyklės dažnai prisimenamos tik tada, kai atsiranda pirmieji gedimai. Nors daugeliu atvejų problemų būtų galima išvengti atliekant reguliarią priežiūrą.

Reikia tikrinti varžtus ir jungtis, fiksuoti priežiūros darbus bei nedelsiant reaguoti į atsiradusius gedimus. Jei konstrukcija pradeda klibėti, kartais problemą galima išspręsti tiesiog priveržiant varžtą. Tačiau ilgai nekreipiant dėmesio į nedidelį gedimą, galiausiai gali lūžti visa detalė.

Ekspertas pateikia ir praktinį pavyzdį: vaikų žaidimų aikštelių dangoms taikomos taisyklės draudžia jomis važiuoti ratinėmis priemonėmis, tačiau jose kartais lieka sniego valymo technikos vėžės. Tokiais atvejais žalą įrangai lemia ne medžiagos, o netinkama eksploatacija.

Išmaniesiems įrenginiams taip pat reikia priežiūros

Viešosiose erdvėse daugėja išmaniųjų suolų, dviračių remonto stotelių ir kitų elektroninių sprendimų. Nors jie sukurti naudojimui lauke, jų ilgaamžiškumas taip pat priklauso nuo tinkamos priežiūros ir tinkamo įrengimo.

Pavyzdžiui, saulės energija maitinamas išmanusis suolas negalės tinkamai veikti, jeigu jo saulės modulį ilgą laiką dengs sniegas. Taip pat svarbu atsižvelgti į vietą – saulės baterijomis maitinamo įrenginio efektyvumas bus ribotas, jei jis pastatytas pavėsyje.

Viešosiose erdvėse žalą daro ir tyčiniai žmonių veiksmai. Gali būti nupjaunamos virvės, išsukami varžtai ar pavagiami dviračių remonto stotelių įrankiai. Todėl, ekspertų teigimu, viešosios erdvės įrengimas neturėtų būti laikomas paskutiniu projekto etapu – norint, kad investicija tarnautų ilgai, būtina numatyti ir nuolatinę jos priežiūrą.