Daugiau nei šimto puslapių studijoje sujungta išsami esamos būklės analizė ir koncepciniai siūlymai, apimantys gatvių dangų sprendinius, želdynų formavimą, mažąją architektūrą, eismo organizavimą, aptarnavimo infrastruktūrą bei paveldosauginius aspektus. Dokumente sistemiškai įvertinta Senamiesčio urbanistinė struktūra, istorinė raida, kultūros paveldo vertingosios savybės, gatvių ryšiai su reikšmingais objektais, dangų būklė ir susisiekimo sistema. Taip pat modeliuoti skirtingi vystymo scenarijai, vertintas jų poveikis bei organizuotos konsultacijos su suinteresuotomis šalimis.

Urbanistinis vientisumas ir architektūrinė tapatybė

Pagrindinis studijos tikslas – suformuoti nuoseklų, kontekstualų ir patrauklų Senamiesčio architektūrinį įvaizdį, kartu išryškinant jo urbanistinį savitumą. Siekiama, kad planuojami sprendiniai ne tik gerintų viešųjų erdvių kokybę, bet ir išlaikytų istoriškai susiformavusią struktūrą, mastelį bei erdvinę kompoziciją.

Numatyta išsaugoti autentiškas gatvių trasas, jų proporcijas, vertingas dangas ir mažosios architektūros elementus, apsaugoti vizualines perspektyvas bei archeologinius sluoksnius. Visi siūlomi sprendimai grindžiami tyrimais ir paveldosaugos reikalavimais, užtikrinant, kad intervencijos būtų jautrios istoriniam kontekstui.

Ten, kur numatomas pėsčiųjų ar mažo intensyvumo eismas, siūloma formuoti vientisą grindinio dangą, atsisakant aukščio skirtumų tarp važiuojamosios dalies ir šaligatvių, tačiau nekeičiant bendro gatvės lygio. Toks principas leistų kurti universalesnę, saugesnę ir visiems prieinamą aplinką, integruojant lygesnes dangos juostas riboto judumo asmenims ir išlaikant vizualinį vientisumą.

Bendruomenės lūkesčiai ir judumo balansas

Viešųjų diskusijų bei gyventojų apklausos rezultatai atskleidė aiškią kryptį – Senamiestis turi tapti patogesnis pėstiesiems ir saugesnis visoms judėjimo grupėms. Respondentai akcentavo poreikį platesniems ir patogesniems šaligatviams, saugesnėms perėjoms, daugiau poilsio erdvių bei geresniam prieinamumui specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

Apklausa parodė, kad apie 60 proc. respondentų pritaria, jog M. Valančiaus gatvė galėtų tapti pėsčiųjų ir nemotorizuoto eismo gatve, o apie 50 proc. tokį sprendimą palaikytų ir M. Daukšos gatvėje. Lankomiausiomis Senamiesčio vietomis įvardytos erdvės aplink Rotušę bei Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, o aktyviausiomis gatvėmis – Vilniaus, M. Daukšos, Jonavos, M. Valančiaus, Muitinės, Šv. Gertrūdos ir Karaliaus Mindaugo prospektas.

Vis dėlto gyventojai taip pat pabrėžė būtinybę išlaikyti galimybę privažiuoti automobiliu bei užtikrinti parkavimo vietas Senamiesčio prieigose. Todėl studijoje siekiama subalansuoti pėsčiųjų prioritetą su racionaliai organizuotu aptarnavimo ir transporto judėjimu.

Strateginis pagrindas investicijoms ir įgyvendinimo etapams

Galimybių studija aiškiai apibrėžia Senamiesčio tvarkymo kryptis, prioritetus ir intervencijų logiką. Dokumentas taps pagrindu rengiant techninius projektus, planuojant investicijas bei nustatant įgyvendinimo etapus. Šiais metais Kaunas planuoja parengti techninius projektus, o kitąmet pradėti konkrečius darbus.

Studijos parengimo vertė siekia 79 860 eurų. Su pilna dokumento versija galima susipažinti Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Svarbiausia, kad bendru sutarimu suformuota vizija aiškiai įtvirtina principą – Kauno senamiestis turi išlikti gyvybingas, funkcionalus ir patogus žmonėms, kartu išsaugant jo istorinį mastelį, urbanistinę struktūrą ir autentišką charakterį.