Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos: į ateitį orientuotos verslo investicijos
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms sritims skirta daugiau nei 75 mln. eurų ES investicijų (vertinant su rezervinio sąrašo projektais).
Portalo Statybunaujienos.lt (KTU) archyvo nuotr.
Minimos įmonės
LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūra), VŠĮ
Daugelis iš mūsų nesunkiai įvardytų lietuvišką aukštųjų technologijų sritį, kuri yra garsi visame pasaulyje vos ne kaip lietuviškas krepšinis. Tai – lazeriai. Lietuvos lazerių kūrėjai pagamina 90 iš 100 lazerių, naudojamų garsiausiuose universitetuose. Šiame sektoriuje Lietuvoje dirba apie 40 įmonių, o jose triūsiančių specialistų sukuriama pridėtinė vertė 3 kartus viršija sukuriamą kituose pramonės sektoriuose. Lietuvos lazerių sektoriaus pajamos kasmet ūgteli po 10-15 proc. ir 2018 m. siekė 130 mln. eurų, skaičiuoja LVPA.
Tačiau lazerinės technologijos – tik nedidelė sumaniosios specializacijos „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ dalis. Šį prioritetą ES pasirinko siekdama užtikrinti efektyvią ir tvarią verslo plėtrą bei skaitmeninių sprendimų ir naujų technologijų diegimą pramonės srityje ir taip didinti produktyvumą bei pridėtinę vertę.
Minėti tikslai labai aktualūs ir Lietuvos pramonei, nes per pastaruosius 5 metus jos produktyvumas išaugo vos 14 proc., be to, žymesnis šuolis fiksuotas tik 2017 m. Padėti įmonėms sėkmingai įgyvendinti šiuos tikslus 2016-2020 m. vykdytos Lietuvos verslo paramos agentūros administruotos priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“.
„Norint toliau didinti našumą, įmonėms būtina auginti investicijas į išmaniąją įrangą bei automatizavimą. Didėjančios darbo sąnaudos verčia automatizuoti gamybą ir didinti produktų bei paslaugų kokybę, todėl vis daugėja įmonių, investuojančių į lanksčias produktų kūrimo ir gamybos technologines sistemas. Verslo įmonės vis labiau orientuojasi į naujų technologijų diegimą, informacinių technologijų, kurios suteiktų galimybių kurti ir našiai gaminti naujus gaminius, panaudojimą“, – pranešime cituojama LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorė Agnė Vaitkūnienė.
Įmonės dalyvauja pakartotinai
Vertinant abiejų priemonių prioritetinę kryptį „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“, pagal priemonę „Eksperimentas“ sulaukta 63 proc. mažiau paraiškų, nei pagal priemonę „Intelektas“. Patvirtintų paraiškų galutinis skaičius buvo 47 proc. mažesnis.
Paraiškų vertinime dalyvavusi LVPA ekspertė prof. dr. Jolanta Janutėnienė sakė, kad vertinimo metu pastebėta, jog dažnai įmonės, teikusios paraišką pagal priemonę „Intelektas“, teikė jas ir pagal priemonę „Eksperimentas“. „Bent iš dalies mažesnį teiktų pagal priemonę „Eksperimentas“ paraiškų skaičių galima sieti su tuo, kad dar ne visi „Intelekto“ projektai įgyvendinti, ir įmonės neskubėjo teikti naujų projektų pagal priemonę „Eksperimentas“, – cituojama LVPA ekspertė. Svarbu ir tai, jog „Intelekto“ skelbti kvietimai teikti paraiškas buvo keturi ir priemonė tęsėsi 2016-2018 metais, o „Eksperimento“ – 2 kvietimai, ir priemonė startavo tik 2019 m.
Tuo tarpu teigiamai įvertintų ir finansavimą gavusių paraiškų pagal priemonę „Eksperimentas“ (75 proc.) procentas yra didesnis nei pagal priemonę „Intelektas“ (52 proc.). Taip pat didesnė vidutinė finansavimo suma paraiškai: 0,723 mln. eurų pagal priemonę „Eksperimentas“ ir 0,540 mln. eurų – pagal priemonę „Intelektas“.
„Patirtis daro savo: teikiant paraiškas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (MTEP) įgyvendinimui, geriau sekėsi įmonėms, kurios jau ne pirmą kartą teikė paraiškas. Pirmą kartą projektus teikiančios įmonės dažnai suklysta, manydamos, kad tai priemonės, skirtos įsigyti gamybinę įrangą ir pradėti gaminti naujus gaminius. Taip pat neretai įmonės planuojamas projekto veiklas per mažai sieja su moksliniais tyrimais, tik kuriuos atlikus būtų sukurtos naujos medžiagos, o iš jų gaminami gaminiai. Todėl visada verta pasikonsultuoti su mokslininkais dėl naujausių tendencijų, galimų atlikti tyrimų, suplanuoti tyrimų atlikimo metodikas“, – patarė ekspertė.
Medžiagų inžinerijos MTEP projektai
Teikiant paraiškas pagal priemonę „Intelektas“ su medžiagų inžinerijos mokslo krytimi siejosi dvi tematikos: „Funkcinės medžiagos ir dangos“ bei „Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos“. Šioms tematikoms skirtas finansavimas 18,08 mln. eurų.
„Peržiūrint SS prioritetus pastebėta, kad funkcinių medžiagų ir dangų moksliniai tyrimai vystomi, skelbiamos aukšto lygio mokslinės publikacijos, tačiau pramonės įmonių, galinčių kurti šias medžiagas, Lietuvoje nedaug. Atnaujinus sumanios specializacijos prioritetines kryptis, konstrukcinės, funkcinės medžiagos ir dangos apjungtos į vieną tematiką „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“, – pasakojo J. Janutėnienė.
Teikiant paraiškas „Eksperimentas“ pagal atnaujintus sumanios specializacijos prioritetus, bendra finansavimo suma tematikai „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“ sudarė 13,9 eurų. Taigi pagal priemonę „Eksperimentas“ šios tematikos projektų finansuota 23,1 proc. mažiau, nei pagal priemonę „Intelektas“.
„Šioje tematikoje vienas iš įdomių buvo projektas, kurio idėja buvo sukurti antibakterinėmis savybėmis pasižyminčią tekstilę, kurios gamybai būtų naudojamos netoksiškos medžiagos, pagamintos iš vaistinių augalų (šalavijų, medetkų ar kt.). Projekto metu planuota sukurti gamybos technologiją, atlikti antibakterinių savybių ilgaamžiškumo tyrimus, kad antibakterinėmis savybėmis medžiaga pasižymėtų kuo ilgiau“ , – pasakojo LVPA ekspertė.
Suaktyvėjo lazerinių technologijų atstovai
J. Janutėnienės nuomone, projektus daugiausiai rašo ir paraiškas teikia tos įmonės, kurios jau suprato ir pamatė MTEP projektų naudą, tuo tarpu įmonės, neįžvelgiančios aiškios naudos įmonei, investuoti savo lėšų nesiryžta, nes finansavimas nėra 100 proc.
Tematikai „Fotoninės ir lazerinės technologijos“ pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas didesnis finansavimas nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 10,7 ir 7,66 mln. eurų. Tikėtina, kad šios srities įmonės ir jose dirbantys jauni mokslininkai bene geriausiai pajuto MTEP projektų naudą.
O štai pagal tematiką „Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologijos“ pagal priemonę „Eksperimentas“ skirtas ženkliai mažesnis finansavimas nei pagal priemonę „Intelektas“ – atitinkamai 18,25 mln. eurų ir 6,9 mln. eurų.
J. Janutėnienė pabrėžė, jog apskritai šiuolaikinių medžiagų kūrimas ir tyrimai yra neatsiejami nuo ekologiškumo, tai yra naujų medžiagų savybės bei jų gamybos technologijos turi būti draugiškos aplinkai, efektyviai naudojančios energijos sąnaudas tiek jų gamybai, tiek perdirbimui. Europos Sąjungoje artimiausius 30 metų toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys ir parama, kad pramonė pereitų prie neutralaus poveikio klimatui, tad verslui taip pat būtina planuoti savo viziją atsižvelgiant į šiuos prioritetus.
Plačiau šiomis temomis bus kalbama liepos 16 d. 10 val. LVPA organizuojamame ketvirtajame seminare iš ciklo „Sumanioji specializacija“. Registruotis į seminarą galite paspaudę šią nuorodą.
Automatika, pramonės inžinerija
2024-10-01 10:23
Savo prekių tiekimą optimizuoti siekiančios bendrovės nuo šiol galės pasitelkti robotizuotus sandėlius, pritaikytus ir šaldytų produktų saugojimui bei paruošimui užsakymams. Pirmąjį tokį sandėlį pasaulyje, palaikantį skirtingus temperatūrų režimus, Norvegijoje įrengė prekybos technologijų bendrovė „...
2024-07-22 10:15
KTU eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrui „M-Lab" bendradarbiaujant su įmone „Nando droid", universiteto studentai konstruoja FPV (angl. first person view) savadarbius dronus „kamikadzes", kurie yra siunčiami į Ukrainą ir naudojami karo lauke. Prie šių dronų pritvirtinami sprogmenys,...
2024-07-19 09:43
Tarptautinė investicinė VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo ir baldų gamyklose bei didžiausiame Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų.
2024-07-18 14:25
Šių metų liepos pradžioje VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – IAE) sudarė 32,4 mln. eurų rangos sutartį su „Westinghouse Electric Sweden AB“ (vedantysis partneris) ir „Westinghouse Electric Spain, S.A.U“ dėl abejose atominės elektrinės energijos blokuose esančių technologinių įrenginių – garo ...
2024-05-06 09:01
Išmanūs namai – tai pastatas ar butas, suprantantis savininko poreikius. Jame visos valdymo sistemos bendrauja tarpusavyje, o pats valdymas yra labai paprastas. Ar daugiau komforto suteikianti bei sutaupyti leidžianti moderni namų valdymo sistema yra tokia pat patikima ir saugi?
2024-04-24 08:09
Seniausia alaus darykla Lietuvoje aktyviai atsinaujina. Prieš porą metų „Gubernijos" darykloje modernizuota pagrindinė gamybos linija, kurioje gėrimai pilstomi į skardines. Dabar atėjo laikas modernizuoti kitas dvi linijas, kuriose produkcija pilstoma į PET plastiko butelius ir KEG statines. Kartu s...
2023-12-19 10:50
Svajonių namai daug kam dar sunkiai pasiekiami dėl milžiniškų nekilnojamo turto kainų ir brangių paskolų. Šį ratą pastaruoju metu papildo dideli nuomos mokesčiai bei infliacija su ją sunkiai besivejančiais atlyginimais, tad nenuostabu, kad kitokie galimi statybos procesai ir jų potencialas atpiginti...
2023-11-20 13:31
Švedų statytojai pristato naujovę – išmaniąsias namų bendruomenes, kuriose energija ne tik gaminama, bet ir optimizuojama, taip sumažinant sąskaitas bei siūlant tvarų, modernų gyvenimą. Joje pritaikomi sprendimai dėl panašaus klimato gali tapti sektinu pavyzdžiu ir Lietuvos NT rinkai.
2023-11-20 09:25
Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje (MRAS) sėkmingai atlikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos ir sistemų bandymai, kurie parodė, kad visi įrenginiai tarpusavyje veikia saugiai, suderintai, o bendros objekto eksploatavimo ypatybės ir charakteristikos atitinka numatytus projektinius s...
2023-09-12 16:22
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas".
2023-08-23 16:15
Šiuolaikinės technologijos keičia pramonės pasaulį, siūlydamos naujoviškus sprendimus mašinų ir sistemų efektyvumui ir tikslumui didinti. Fotoelektriniai jutikliai yra viena iš pažangių priemonių, lemiančių šią technologinę revoliuciją. Tačiau kaip juos palyginti su tradiciniais aptikimo metodais? A...
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...